Visose Europos Sąjungos šalyse 2013 metais atliktas sporto ir fizinio aktyvumo tyrimas atskleidė, kad nuo 2009-ųjų, kada buvo atliktas toks pat tyrimas, pagrindinės tendencijos kito nežymiai – 42 proc. ES gyventojų vis dar yra fiziškai neaktyvūs, Lietuvoje tokių – 46 proc. Daugiausiai juda Šiaurės Europos valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos) gyventojai, mažiausiai – pietiečiai (bulgarai, portugalai, rumunai, italai).
„Lietuviai daugeliu aspektų yra arti ES vidurkio, tačiau fiziniu aktyvumu labai stipriai atsilieka nuo šiauriečių, kurių fiziškai aktyvių yra net iki 70 proc. Skirtumai išryškėja ir kai lyginame, kur sportuoja lietuviai bei visa ES“, – apibendrina Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas.
Nors fiziškai aktyvūs yra pusė Lietuvos gyventojų, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai, tai yra bent 2-3 kartus per savaitę, dar 22 proc. – bent kartą per savaitę, o 17 proc. tai daro retai ir nereguliariai.
„Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus. Padidinus fiziškai aktyvių gyventojų skaičių, sveikatos problemų galėtų ženkliai sumažėti, atitinkamai mažėtų ir šalies gyventojų gydymui išleidžiamos lėšos. Lietuva gana stipriai atsilieka nuo fiziškai aktyvių ES narių, kurios yra sektinas pavyzdys kitoms šalims, tačiau norint pasiekti teigiamų pokyčių būtina ne tik sudaryti palankias sąlygas, bet ir formuoti visuomenės sąmonėje nuomonę apie fizinio aktyvumo naudą pirmiausia patiems žmonėms, jų artimiesiems, o galiausiai ir valstybei. Tačiau tam būtina valdžios institucijų parama. Būtina pereiti nuo reagavimo, kuris pasireiškia sveikatos apsauga, prie prevencijos, t. y. fizinio aktyvumo skatinimo. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai“, – įsitikinęs LSKA prezidentas.
Kaip ir 2009 metais, daugiausia (net 63 proc.) fiziškai aktyvių lietuvių fizine veikla užsiima namuose, tačiau sumažėjo lietuvių sportuojančių lauke (iki 28 proc.) ar pakeliui į darbą, mokyklą bei parduotuvę (iki 29 proc.) skaičius, išaugo darbe (iki 19 proc.) bei mėgėjiškose sporto komandose (iki 12 proc.) sportuojančių gyventojų skaičius. ES vidurkis rodo, kad žmonės daugiau sportuoja lauke ir gerokai mažiau namuose.
Bene ryškiausias skirtumas atsiranda tarp sportuojančių sporto ir sveikatingumo klubuose. Tyrimo duomenimis, sporto ir sveikatingumo klubuose sportuoja 15 proc. ES gyventojų, o Lietuvoje – vos 2 proc. „78 proc. fiziškai aktyvių Lietuvos gyventojų vis dar nepriklauso jokiam sporto ar fizinio aktyvumo veikla užsiimančiam klubui. Didžioji dalis gyventojų mano, kad jų gyvenamoje teritorijoje veikiantys sporto klubai suteikia ir siūlo įvairius būdus būti fiziškai aktyviems, tačiau beveik pusė jų yra įsitikinę, jog nepakankamos yra vietinės valdžios priemonės gyventojų fiziniam aktyvumui užtikrinti ir skatinti“, – teigia A. Mačiukas.
Nors sumažėjo lietuvių sportuojančių siekiant geresnės sveikatos skaičius, vis dar daugiau nei pusė (53 proc.) jų kaip pagrindinę fizinio aktyvumo priežastį įvardino norą pagerinti savo sveikatos būklę, beveik pusė teigė sportuojantys vien dėl to, jog jiems tai patinka. Žmonės taip pat sportuoja siekdami geresnės fizinės būklės ir didesnės ištvermės, norėdami atsipalaiduoti, kontroliuoti savo svorį ar pabūti su draugais. Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai nesportuoja reguliariai, išlieka tos pačios: beveik pusei trūksta laiko, penktadaliui – motyvacijos arba yra neįdomu, kiti teigė, jog jiems per brangu ar negali dėl negalios bei sveikatos problemų.
„Dažniausiai laiko trūkumo argumentacija rodo, kad gyventojai vis dar nesuteikia sveikatingumui reikiamo prioriteto. Taip pat trūksta judėjimo įgūdžių, gerosios praktikos, kuri turėtų būti gaunama mokykloje per kokybiškai vedamas kūno kultūros pamokas, žinių apie sveikatinimą per fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną“ – komentuoja A. Mačiukas.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog ES šalyse vyrai yra fiziškai aktyvesni už moteris, o bendras gyventojų fizinis aktyvumas ypač krenta amžiaus grupėje nuo 55 metų. Sulaukę šio amžiaus fiziškai neaktyvūs yra 70 proc. ES gyventojų.
