Pasaulio taurės atrankos rungtynėse prieš Didžiąją Britaniją (0/1) likus žaisti 15 sekundžių lietuviai atsilikinėjo 80:87. Vilniaus „Ryto“ gynėjas per šį laiką sugebėjo susmeigti tris tritaškius, o paskutiniuoju su sirena išplėšė pergalę (89:88).
Iš viso I.Sargiūnas per 25 minutes surinko 27 taškus (7/12 dvitaškių, 4/8 tritaškių, 1/1 baudos metimo), 2 atkovotus, 4 perimtus ir 3 prarastus kamuolius, 2 rezultatyvius perdavimus, bloką, 3 pražangas ir 24 naudingumo balus.
Iškart po rungtynių tiesioginiame eteryje mačo herojus dalinosi emocijomis 2,8 tūkstančio gerbėjų sutraukusioje „Copper Box“ arenoje, kurioje lietuviai sulaukė besąlygiško palaikymo.
„Neįtikėtina, pabaigoje nepasidavėme... Aišku, neturime iki to prieiti, bet smagu, kad laimėjome. Dabar net sunku kalbėti. Bliamba, įspūdingai gavosi, išsigelbėjome“, – teigė I.Sargiūnas.
– Kaip ta antra pusė bendrai klostėsi?
– Kažkaip trečiame kėlinyje atrodė, kad perlaužėme, bet tada tarsi pavargome, nes žaidėme su truputį mažesne rotacija. Žaidėme mažu penketu, dėl to pavyko sugrįžti į rungtynes. Aišku, ir centrai išsibaudavo. Gale, gal nuovargis, gal sprendimai prasti, reikės žiūrėti, kaip čia kas buvo.
– Per paskutines devynias sekundes pataikėte tris tritaškius, įspūdingiausias karjeros segmentas?
– Jaučiau, kad taip. Sunku patikėti po to paskutinio metimo. Tą klaidą jie padarė... Visiška sėkmė.
– Pirmas toks pergalingas metimas karjeroje?
– Ne pirmas, bet šiuo metu geriausias.
– Treneriai akcentavo jūsų lyderystė, pats jautėte, kad reikia supermeno kostiumą trauktis?
– Ne, pas mus kostiumų nėra, žaidžiame visi, pradedame nuo gynybos. Taip ir puolimas įsijungia. Apie kostiumus nekalbame, visi turime priimti atsakomybę gynyboje ir dėti pastangas.
– Vienu metu atsilikote 18 taškų, kur kilo didžiausios bėdos?
– Atrodo, kad pradžioje buvo panikėlė, skuboti sprendimai, daug klaidų, jie pabėga ir įmeta. Ypač ta komanda, kuri pasinaudoja pirmu gautu šansu. Po to truputį apstabdėme, prilėtinome ir dėl to sugrįžome.
– Komandos draugai lieka skolingi už tokį metimą?
– Neįsivaizduoju. Dabar dar truputį nurimti reikia.
– Koks jausmas išgyventi tokią atmosferą išvykos rungtynėse?
– Žiauriai smagu, dėkoju visiems, kurie susirinko. Atrodė, kad namie žaidėm. Visų rungtynių metu girdėjosi palaikymas. Labai labai ačiū visiems, kurie čia atėjo.
– Kaip apibūdintumėte savo charakterio progresą?
– Nežinau, tiesiog... Darau, ką galiu daryti ir tikiu savimi. Manimi tiki, aš tikiu kitais. Kažkam reikėjo tuos metimus išmesti. Šią dieną gavosi, kad aš išmečiau, kitą dieną išmes kas nors kitas. Tikiuosi, kad visa komanda būsime su charakteriu ir kitose rungtynėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
