Visą mačą atsilikę Eurolygos čempionai ketvirtajame kėlinyje grįžo iš dviženklio deficito, bet lemiamu metu nusileido žalgiriečiams ir Š.Jasikevičius turėjo tam paprastų paaiškinimų.
Visada sentimentaliai į gimtinę grįžtančiam specialistui ši viešnagė buvo dar jautresnė, jis išskyrė ir ašaras išspaudusį momentą.
Strategas taip pat apžvelgė „Žalgirio“ potencialą, citavo Rimą Kurtinaitį ir savo mamą, prisiminė pirmąjį savo trenerį bei sentimentaliai įvertino savo susidūrimą su Tomu Masiuliu.
„Sveikinimai Tomui ir „Žalgiriui“. Stebėtina, kad po tokių prastų 27 ar 28 minučių pavertėme tai konkurencingomis rungtynėmis. Suradome Wade’ą, kuris buvo labai karštas. Pabaigoje pralaimėjome taip pat, kaip ir Bursoje. Tiesiog mėtėme tritaškius ir mums tai kainavo. Tokia komiška ir emocionali situacija buvo atvažiuoti žaisti namo ir žaisti prieš Tomą. Visą dieną vaikštau po Kauną, po viešbutį ir pradėjau galvoti apie Feliksą Mitkevičių, kuris nuo septynerių iki septyniolikos treniravo mus su Tomu. Atėjau į areną, einame žaisti. Tomas prieš rungtynes mane apsikabino, sakė, kad Feliksas labai didžiuotųsi mumis. Net apsiverkiau. Labai smagu, du bachūrai iš Kauno veda Eurolygos komandas. Kaip sakė Kurtis apie seksą, abiems gerai nebus. Jam šiandien geriau nei man, bet yra mano dalis, kuri džiaugiasi už jį“, – teigė Š.Jasikevičius.
– Neliūdna pralaimėti prieš „Žalgirį“?
– Pralaimėti niekada nėra gerai, bet dalelė manęs vis tiek džiaugiasi dėl „Žalgirio“, organizacijos ir Tomo, bet pralaimėti skauda žiauriai, ypač tokiu būdu. Išėjome ir viską praleidome į dešinę pusę. Reikia suprasti, kad žmogus turi vieną dešinę ranką, o kitą yra kairė. Eini ir praloši rungtynes. Čia yra augimo skausmai, ką šnekėti. Mūsų komanda dabar labiau primena ligoninę nei krepšinio komandą. Bet kuri pergalė mus tik veda į priekį. išlošiame laiko reabilitacijai. Kad tik kažkiek eitume geriau.
– Atvykęs minėjote, kad jūsų pasirengimas tęsis iki sausio. Turite tris naujokus be patirties Europoje, tai yra papildomas iššūkis?
– Taip, bet turi suprasti, iš kur jie ateina. Jie neateina iš Čempionų lygos, kaip buvo „Žalgiryje“. Pora iš jų metė po dešimt taškelių NBA ankstesniais metais. Jie daug yra matę, išskyrus kibias „hedge’o“ gynybas, agresyvią „pikenrolo“ gynybą, „trapinimą“. Kaip sako mano mama, to molio pas mus yra nemažai. Galime šnekėti, apie tai sausio mėnesį, pavirs į kažką ar ne. Kai žiūri į Taleną...Jis pas mus tik po trijų ar keturių treniruočių. Daug kas nuteikia pozityviai, bet negali pralaimėti rungtynių, kuriose 30 ar 40 taškų tau įmeta stipriosiomis rankomis.
– Wade’as Baldwinas ketvirtajame kėlinyje ant savęs pasiėmė komandą. Kiek jaučiasi, kad jam jūsų sistemoje lengviau antrąjį sezoną?
– Jis fiziškai daug geriau jaučiasi. Tokį Wade’ą aš paskutinį kartą mačiau „Bayern“, kai jis taip eidavo pro žmones. Jis puikiai adaptavosi pernai, o išėjus Nigelui ir Marko jis net daugiau lyderystės rodo kasdieniame darbe. Tai persiteikia į rungtynes. Jis yra ramesnis. Čia yra tik pozityvūs dalykai. Taip, jis turi charakterį, bet tai ir atvedė jį iki tam tikrų dalykų, tad nenoriu, kad jis to charakterio prarasų. Jam svarbiausia išlikti sveikam.
– Paskutinę minutę Arnas Butkevičius ir Edgaras Ulanovas nustebino tritaškiais?
– Nusipelnė ta komanda, kuri, mano manymu, labiau norėjo. Jiems pasisekė, bet sekasi tiems, kurie labiau ieško savo šansų. Jie išėjo, buvo agresyvesni. Pabaigoje rungtynės galėjo pasvirti į bet kurią pusę. Kiek Ulė baudų įmetė, kai subaudavome? Dvi ar tris. Turime keturiolika tašką, du Tubelio tritaškiai, Butkė, Ulė ir dar subaudavome jį. Nėra logikos.
– Brandonas Bostonas patyrė traumą, kokia jo situacija?
– Jis pasuko koją, bet dabar šnekėti nėra tikslo.
– Neskamba keistai, kad Tomas Masiulis buvo emocingesnis už jus, nors paprastai jūs tuo labiau pasižymėdavote?
– Aš nežinau, koks jis buvo, aš į jį nežiūriu. Negaliu pasakyti, ką jis ten daro. Jūs kažkaip visi vasarą jau buvote nusistatę, kad jis labai tylus, žodžio nepasako. Nepažįstate bachūro.
– Kokia jo savybė yra ryškiausia jo savybė būti geru treneriu?
– Žmogiškumas, noras visiems padėti, negalvojimas apie save. Daug galėčiau apie jį šnekėti, bet noriu eiti su šeima pavalgyti.
– Neateina mintis viską matant, kodėl „Žalgiris“ rekordinį biudžetą pristatė dabar, o ne jūsų laikais?
– Toks gyvenimas. Apie trenerius šneka, kad negali stovėti vietoje. Visas Europos krepšinis eina į priekį, kasmet organizacija didina biudžetą, atranda rėmėjų, dešimt metų šnekame, kad tai yra viena geriausių organizacijų. T „Žalgirio“ kultūra, išparduoti mačai vienas po kito, organizacija eina į priekį septynmyliais žingsniais, apie tai šnekame jau ilgai.
– Tas 21 milijonas eurų labai atriša rankas augant ir kitų klubų biudžetams?
– Daugiau rungtynių ir daugiau pajamų, bet apie finansus labai nenusimanau. Apie finansus ir apie ramybę neklauskite manęs.
– Kokia yra Scottie Wilbekino reabilitacijos situacija?
– Jis jau žaidžia vienas prieš vieną ir yra arti sugrįžimo, sunku kažką labai sakyti. Yra arti sugrįžimo į komandos treniruotes, bet aš labai nesikišu. Atrodo, kad tai, ką jis dabar daro, yra sunkiau už mūsų komandines treniruotes. Kalbant apie kalendorių... Jis fiziškai atrodo geriau nei kai kurie mūsų žaidėjai, kurie žaidžia aikštelėje.
– Dainius Adomaitis prieš šį maratoną T.Masiuliui linkėjo būti savimi ir nieko nekopijuoti. Ko jūs palinkėtumėte jam?
– Nieko aš jau nelinkėsiu, 2/0 turi, užtenka. Jau prilinkėjau jam.
– „Žalgiris“ išsikėlė tikslą patekti į Eurolygos atkrintamąsias. Toks tikslas yra įmanomas?
– Kodėl neįmanomas? Du finalininkus aplošė, tad kodėl ne? Pats durniausias dalykas... Kai aš atėjau į „Žalgirį“ ir susitikau su Pauliumi Motiejūnu, jis sakė, kad pirmame sezone turime paimti 12 pergalių. Sakiau, kad turime paimti visas. Visų nepaimsime, bet.. Jei paskelbsime, kad tikslas yra dvylika pergalių ir jas paimsime, kas bus toliau? Nustos žaisti komanda. Neegzistuoja tokia dalykai. Dabar „Žalgiriui“ pralaimėjome, egzistuoja tik pirmadienio mačas prieš Izmiro klubą. Jūs galvojate, kad mes taip šnekame, nes taip reikia šnekėti? Egzistuoja tik trys sekančios dienos, kelionė ir kas po jos dirbs, kas yra blogoje formoje. Gyveni vieną dieną ir tik tai gali būti vienintelis dalykas. Koks čia skirtumas dabar? Nežinau.
– Prisiminėte pirmąjį trenerį, gal prisimenate ir jo patarimą ar frazę, kuri įstrigo į galvą jums ir T.Masiuliui?
– Yra istorijų, bet dabar dar apsiverksiu ir nepasakosiu visko. Yra istorijų. Nuostabus žmogus buvo. Duok Dieve, kad mano vaiką treniruotų toks žmogus kaip F.Mitkevičius. Yra tų istorijų aštuoni šimtai.
– Nusiuntėte Rokui Jokubaičiui žinutę po traumos Europos čempionate?
– Nusiunčiau palaikymo žinutę ir viskas. Ką tu žmogui palaikysi? Yra kaip yra. Pažiūrėkite, kiek žaidėjų Europos čempionate susitraumavo... Neturime jokio pasirengimo. Iš vienos pusės, žaidėjų asociacija nori, kad jie rinktųsi kuo vėliau. Iš kitos pusės, jie turėtų suprasti, kad atvažiavę labiau dirba traumų prevencijai. Mes bandome juos apsaugoti kažkiek. Yra daug apie ką diskutuoti. Europos čempionatas labai nepatiko, nes Eurolygoje viskas paremta gynėjų žaidimu, o ten nėra gerų gynėjų ar žaidimo kūrėjų. Galime imti Giannį ar Šenguną, kurie verčia žaisti kitas komandas. Turkija turi Larkiną, Vokietiją turi Schroderį ar Wagnerį, dėl to ir eina. Lietuva turi tik vieną kūrėją, kuris gali kažką sukurti. Tas krepšinis, ypač pirmas ratas... Atsiprašau, bet negalima žiūrėti tokio krepšinio.
– Tuomet Gordonas Herbertas pelnytai pavadino R.Jokubaitį geriausiu kūrėju Europoje?
– Jis turi taip sakyti, jo žaidėjas.
– Latvijai tikrai prognozavote trečiąją vietą?
– Ai ten taip kažkaip ant durniaus numečiau ir po pirmų rungtynių jau mačiau, kad pareis bumerangas man atgal. Potencialo jie tūrėjo, yra metikų ir kūrėjų, namie žaidžia. Apsišikau.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
Strategija.. per 3mėn visko dar bus.
