Paskutinę IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dieną vykusiame Pasaulio lietuvių sporto forume nutarta tęsti šią svarbią lietuvius vienijančią tradiciją ir kitas žaidynes po ketverių metų rengti Kaune. Tai buvo įtvirtinta Forumo rezoliucijoje. Forume diskutuota apie sporto reikšmę puoselėjant tautinę tapatybę, apie valstybės iniciatyvas telkiant užsienio lietuvius, apie lietuvių bendruomenių sportinę ir socialinę veiklą, teigiama pranešime spaudai.
„Įsivaizduokime Lietuvą kaip didelę sporto komandą. Kalbu apie „Lietuvą“ kaip mūsų valstybę ir tuos kraštus, kur gyvena seni ir nauji lietuviai. Dabar ją vadina „globalia Lietuva“. Aš sveikinu tą naujadarą, nes už jo – rimta valstybinė programa“, – sveikinimo žodyje Forumo dalyviams rašė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Forumo pirmininkas Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis atidarydamas Forumą sakė, kad Lietuva yra ten, kur yra lietuviai – taigi ji labai didelė. Jis pažymėjo, jog šis forumas yra skirtas aptarti įvykusias žaidynes bei išgirsti pasiūlymus ateičiai.
„Negalime sau leisti prabangos pamiršti bent vieną tautietį, kur jis ar ji begyventų. Tai buvo nesuvaidinta šventė. Pataikėme į tikrąjį tikslą – susiburti ir būti vienos tautos nariais. Tikiuosi, kad išsivešite įspūdį iš miesto, kuriame vertinamos naujovės, netikėtumai ir improvizacija. Prisiminkime tai kaip gerą tašką žaidynių istorijoje. Dėkoju visiems, nes kiekvienas esame šios šventės kūrėjai“, – Forumo dalyviams kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Forumo dalyviams pranešimus skaitė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Arvydas Juozaitis bei Užsienio reikalų ministerijos užsienio reikalų departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušytė. Diskusijose dalyvavo Estijos, Šiaurės Amerikos, Norvegijos Bergeno, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Baltarusijos Gervėčių lietuvių bendruomenių atstovai.
Visos bendruomenės pabrėžė šių sporto žaidynių naudą – ir fizinio aktyvumo, ir ryšių su Lietuva, ir bendruomenių tarpusavio ryšių prasme. Kartu buvo teikiami siūlymai žaidynių organizavimo tobulinimui, ypač pabrėžiant jaunimo įtraukimo svarbą. Akcentuota, jog šios žaidynės skirtos mėgėjų sportui, todėl, siekiant lygiavertės konkurencijos, jose neturėtų dalyvauti profesionalūs sportininkai.
Forume iškelta ir žiemos sporto žaidynių idėja. Rezoliucija buvo papildyta nuostata: „Ištirti pasaulio lietuvių žiemos sporto žaidynių organizavimo poreikį ir galimybes.“
Žaidynėse dalyvavo 3400 dalyvių – sportininkų, trenerių, delegacijų vadovų – iš 20 šalių. Iš užsienio atvykusių lietuvių sportininkų skaičius siekė 700. Lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis šiemet bendras sportininkų skaičius 250 didesnis. Dalyvavo 103 delegacijos, iš jų 42 iš užsienio ir 61 iš Lietuvos. Gausiausios delegacijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų – 130 žmonių, Baltarusijos, Latvijos.
Žaidynėse sportininkai varžėsi 25 sporto šakose, iš jų 4-iose vyko ir neįgaliųjų rungtynės. Populiariausios sporto šakos – krepšinis, jame startavo daugiau kaip pusė atvykusiųjų, orientavimosi sportas – apie 200 dalyvių, lengvosios atletikos estafetės varžybos, stalo tenisas, futbolas. Išdalinta 600 medalių komplektų.
Žaidynės vyko birželio 27-30 d. Klaipėdoje. Iškilmingas žaidynių atidarymas vyko penktadienį, birželio 28 d., Klaipėdos „Švyturio arenoje“, kuriame dalyvius sveikino žaidynių globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, žaidynių Organizacinės darbo grupės vadovas, vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Po iškilmingos visų dalyvių eisenos žaidynių ugnį įžiebė ilgametis žaidynių dalyvis Prezidentas Valdas Adamkus. Šeštadienio, birželio 29-sios, vakarą žaidynių dalyviai linksminosi vakaronėje ant jūros kranto. Sekmadienį, birželio 30, baigiantis varžyboms, vyko Pasaulio lietuvių sporto forumas.
