„Pradėjau čiuožinėti 5-erių, todėl ant ledo iš viso praleido 11 beprotiškų metų. Buvo ir nuostabių akimirkų, ir sunkių dienų. Susiradau daug draugų ir išgyvenau daugybę nuostabių akimirkų, kurias atsiminsiu visą gyvenimą. Tiesą pasakius, niekada nesitikėjau, kad dailiajame čiuožime pasieksiu tiek daug. Dabar, kai mano visi tikslai čiuožime įvykdyti, galiu atversti naują gyvenimo puslapį.
Dabat turėsiu daugiau laisvo laiko, kurį praleisiu su draugais ir šeima. Aišku, skirsiu laiko ir mokslams. Dailusis čiuožimas man suteikė daugiau gyvenimiškų pamokų, nei galėjau tikėtis. Labai džiaugiuosi, kad užsiėmiau šiuo sportu“, – rašė A.Liu.
Pekino olimpiados moterų dailiojo čiuožimo varžybose A.Liu surinko 208,95 balo ir užėmė 7-ą vietą. Po to ji nuvyko į pasaulio čempionatą, kur pasiekė didžiausią karjeros laimėjimą. A.Liu ten surinko 211,19 balo ir iškovojo bronzą.
Po Pekino žaidynių A.Liu tėvas Arthuras pareiškė, kad Kinijos šnipai prieš olimpiadą taikėsi į jį ir jo dukrą. Arthuras 1989 m. dalyvavo Tiananmenio aikštės protestuose, o vėliau paprašė politinio prieglobsčio JAV.
Teigiama, kad Kinija prieš žaidynes ėmė šnipinėti užsienyje gyvenančius politinius pabėgėlius. Arthuras buvo sunerimęs, kad jo dukrai Kinijoje gali grėsti nemalonumai, todėl buvo pasirūpinta papildoma Alysos apsauga. Sportininkės tėvas prisiminė, kad 2021 m. lapkritį su juo susisiekė neaiškus asmuo, prisistatęs JAV olimpinio komiteto atstovu. Jis tuomet pareikalavo padiktuoti jo ir dukros pasų numerius.
Nežinoma, ar A.Liu sprendimą nulėmė šnipinėjimo skandalas, ar tiesiog ji taip pasielgė dėl dabartinės dailiojo čiuožimo realybės, nes šiais laikais moterų varžybose aukščiausi rezultatai pasiekiami būnant 15-17 metų.
