88-erių sulaukęs amerikietis mirė savo namuose.
Dar 1960-ųjų NBA naujokų biržoje jis buvo pakviestas šeštuoju šaukimu ir debiutavo Sent Luiso „Hawks“ gretose.
„Vanagų“ gretose jis praleido aštuonerius metus, bet karjeros piką pasiekė persikėlęs į Sietlo „SuperSonics“. 1968–1969 metų sezone jis fiksavo 42 minučių, 22,4 taško, 6,2 atkovoto kamuolio ir 8,2 rezultatyvaus perdavimo vidurkius.
Karjerą L.Wilkensas baigė 1975-aisiais, po trumpų etapų Klivlande ir Portlande. NBA jis sužaidė 15 sezonų, 1077 mačus ir per 35 minutes vidutiniškai rinko 16,5 taško, 4,7 atkovoto kamuolio bei 6,7 rezultatyvaus perdavimo.
185 cm ūgio gynėjas devynis kartus žaidė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, 1971-aisiais tapo jų MVP. 19 numeriu pažymėti jo marškinėliai buvo iškelti į „SuperSonics“ arenos palubes.
Dar ryškesnę karjerą jis sukūrė kaip treneris, kurią pradėjo dar rungtyniaudamas. Sietle jis užėmė žaidžiančiojo trenerio pareigas, vėliau tai perkėlė ir į Portlandą.
1979-aisiais jis nuvedė „SuperSonics“ iki čempionų titulo, o 1994-aisiais buvo pripažintas geriausiu lygos strategu, vadovaujant Atlantos „Hawks“. Keturis kartus jis treniravo „Visų žvaigždžių“ komandas.
Tokie pasiekimai atnešė jam vietą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinės trenerių štabe. 1992-ųjų olimpiadoje jis nuskynė auksą kaip asistentas, 1996-aisiais – kaip vyriausiasis treneris.
L.Wilkensas treniravo iki 2005-ųjų, paskutine jo karjeros stotele tapo Niujorko „Knicks“.
2021-aisiais NBA šventė 75-ąjį sezoną, tad išrinko 75 geriausius visų laikų žaidėjus ir 15 iškiliausių strategų. L.Wilkensas pateko į abu sąrašus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
