• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Mykolui Aleknai dar tik 21-eri, jo pavardė jau įrašyta į disko metimo istorijos metraščius. Beveik prieš mėnesį jis pagerino net 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą ir yra naujasis disko metimo karalius.

Nors Mykolui Aleknai dar tik 21-eri, jo pavardė jau įrašyta į disko metimo istorijos metraščius. Beveik prieš mėnesį jis pagerino net 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą ir yra naujasis disko metimo karalius.

REKLAMA

Europos čempionas varžybose Ramonos mieste (JAV) rekordiniu penktuoju metimu diską nusviedė 74,35 metrus. Įdomu, kad M. Alekna kartu pagerino ir savo tėčio Virgilijaus asmeninį rekordą, kuris buvo 73,88 metrai.

Nors po rekordinio metimo M. Alekna išliko kuklus, bet kartu pripažino, kad jausmas yra fantastiškas. Lietuvis artimiausiu metu dar gins Europos čempiono titulą Romoje, o vasaros viduryje laukia svarbiausias metų startas – Paryžiaus olimpinės žaidynės.

Apie planetos rekordą, treniruotes, mokslus, Aleknų pavardės svorį ir kitus dalykus Mykolas visai neseniai kalbėjosi su „Citius MAG“ žurnalistu Paulu Hofu-Mahoney. 

REKLAMA
REKLAMA

Jums 21 metai ir ką tik pagerinote seniausią pasaulio vyrų lengvosios atletikos rekordą. Kaip jaučiatės tai padaręs?

Nuostabus jausmas. Jei kas nors prieš penkerius ar šešerius metus man būtų pasakęs, kad pagerinsiu pasaulio rekordą, nebūčiau patikėjęs. Mano nuoseklus, drausmingas darbas su gera komanda ir gerais treneriais davė vaisių. Tikrai džiaugiuosi, kad galiu vadintis pasaulio rekordininku.

REKLAMA

Pasaulio rekordą pagerinote Ramonoje, Oklahomoje. Tai miestelis, kur pastaruoju metu matome sportininkų tolimus metimus. Kodėl jūs nusprendėte ten vykti?

Prieš sezoną neplanavau vykti į Ramoną, bet treniruotės sekėsi neblogai, per jas diską mečiau toli. Tad ir pagalvojau, kad galbūt galėčiau ten nuvažiuoti ir išbandyti savo laimę. Su treneriu nusprendėme, kad važiuosime ten, smagiai praleisime laiką, varžysimės ir galbūt atliksime kokį tolimą metimą. Taip ir nutiko ir tuo labai džiaugiuosi.

REKLAMA
REKLAMA

Savaitę prieš tai Berklyje buvote numetęs 71,39 m. Ar po to vykdamas į Ramonos miestą jau galvojote, kad čia gali kristi rekordas?

Žinojau, kad esant geroms oro sąlygoms metimai gali būti tolimi ir kristi rekordas, bet tai nebuvo pagrindinis tikslas. Nejaučiau spaudimo, tiesiog bandžiau mėgautis metimais. Žinau iš anksčiau, kad forsuoti ir spausti save nėra gerai. Nesivaikiau pasaulio rekordo, bet žinojau, kad galiu jį pagerinti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Toks vėjas gali būti naudingas, bet kartais ir sunkiai suvaldomas. Ar tai žinojote ir buvote su tuo susipažinęs?

Atvykau varžybų išvakarėse. Niekada nebuvau net matęs sektoriaus, kuris yra Ramonoje. Tačiau kalbėjausi su keliais žmonėmis, kurie man sakė, kad tai gera vieta mėtyti diską, sąlygos geros, sektorius taip pat. Tai buvo man pirmas kartas ten ir viskas susiklostė puikiai.

Po pirmojo metimo iš sektoriaus išėjote kratydamas galvą, nors diskas skriejo toli (72,21 m.). Ar jau tada jautėte, kad diską galite mesti toliau?

REKLAMA

Tikrai taip. Mesdamas pirmą metimą nemaniau, kad jis skries taip toli, nes tai nebuvo geriausias mano metimas. Buvau šiek tiek nusivylęs, bet kartu supratau, kad turiu gerą galimybę mesti dar toliau.

Rekordą pavyko pagerinti penktuoju metimu. Ar jautėte, kad rekordas kris, kai vos tik diską paleidote iš rankų?

Taip. Pamaniau, kad be vėjo diskas būtų skriejęs galbūt 71 metrus. Bet vėjas pūtė puikus, tad ir pamaniau, kad diskas tikrai skries 74 metrus. Tas metimas buvo tikrai gražus, lygus ir lengvas. Tiesiog žinojau, kad rezultatas bus geras.

REKLAMA

Pagerinote ne tik planetos rekordą, bet ir savo tėčio Virgilijaus Aleknos pasiekimą (73,88 m). Kokia buvo jo reakcija?

Kai pagerinau rekordą, Lietuvoje jau buvo vėlyvas metas. Manau, kad jis matė rezultatą, bet jam neskambinau. Kitą rytą paskambinau jam ir mamai. Jie labai džiaugėsi. Tėtis, aišku, pasveikino ir labai džiaugėsi. Jie abu mane palaikė nuo pat pirmųjų dienų. Džiaugiuosi, kad turiu tokius tėvus.

Mano nuomone, tavo tėtis yra geriausias disko metikas istorijoje. Tad ar augdamas su tokia pavarde jautėte spaudimą?

Tiesą sakant apie tai niekada negalvojau. Mėtau diską todėl, nes man tai patinka, o ne todėl, jog nori tėtis ar kas kitas. Tai yra mano pasirinkimas. Esu girdėjęs, kaip žmonės sako „O, tavo tėtis yra puikus disko metikas“ ir bando daryti man spaudimą, bet aš to niekada neėmiau į galvą. 

REKLAMA

Tiesiog stengiuosi mėgautis, kai mėtau diską, nes man tai patinka. Man dažnai nerūpi, kaip man sekasi, aš tiesiog mėgaujuosi procesu.

Ar turite mėgstamiausią ar ryškiausią prisiminimą iš vaikystės, kai kartu gal vykote ar tiesiog stebėjote tėčio varžybas? Galbūt įstrigo kuri nors akimirka iš pasaulio ar Europos čempionatų? 

Tiesą sakant, niekada nebuvau su tėčiu didelėse varžybose. Aš visada likdavau namie. Tėtis mėgo į varžybas vykti vienas, tad mes stebėdavome jas per televizorių.

REKLAMA

Tačiau prisimenu 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Tuo metu man buvo 10 metų, todėl labai gerai tai prisimenu. Tėtis tada liko ketvirtas ir aš labai nuliūdau.

Nors tik dabar suprantu, kad jam jau tuo metu buvo 40 metų. Jis yra vienas geriausių visų laikų. Jis yra vienas geriausių visų laikų disko metimų, o būnant 40 metų numesti diską 67 metrus ir užimti ketvirtąją vietą yra geras rezultatas. Tikiuosi, kad aš būdamas tokių metų irgi mesiu taip toli.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Diską metė ne tik tavo tėtis, bet mėto ir brolis Martynas. Jis už jus yra dvejais metais vyresniais. Augant buvo tarp jūsų konkurencija?

Taip, bet mes visada gerai sutarėme. Kai grįžtu namo mes visada treniruojamės kartu. Jis pradėjo treniruotis keliais metais anksčiau, o paskui prisijungiau aš. Mes puikiai sutariame.

Aišku, yra truputį konkurencijos, bet ji yra sveika ir padeda mums tobulėti. Tai kartu padeda mums abiem siekti geresnių rezultatų.

Jums puikiai sekėsi jaunimo varžybose. 2021 m. tapote pasaulio U20 čempionu, vėliau atlikote antrą tolimiausią metimą tarp visų jaunių istorijoje. Kas paskui nulėmė sprendimą vykti į NCAA ir Ameriką?

Šį sprendimą priėmiau dar iki to, kai numečiau 69 metrus ir tapau Europos ir pasaulio U20 čempionu. Nemaniau, kad man seksis taip puikiai, bet progresavau labai greitai.

Bet net ir laimėjęs pasaulio čempionatą vis dar norėjau atvykti į JAV ir patirti, koks ten yra gyvenimas. Norėjau mokytis universitete ir gauti diplomą. Šį sprendimą tėvai labai palaikė, nes mūsų šeimoje išsilavinimas yra labai svarbus.

REKLAMA

Kodėl pasirinkote Berklį?

Žinojau, kad treneris Mohamadas Saatara yra tikrai geras specialistas. Jis jau teniravo Camryną Rogers (2023 m. pasaulio moterų kūjo metimo čempionę). Prieš tai dirbo ir su gerais disko metikais. Berklis yra vienas geriausių universitetų, tad negalėjau atsisakyti tokio pasiūlymo. Manęs norėjo ir treneris Mo. Manau, kad tai geriausias mano sprendimas. Esu laimingas čia būdamas.

Jūs užsiminėte apie trenerį Mo. Su juo dirbate JAV, o Lietuvoje su Mantu Jusiu. Kaip atrodo šis bendradarbiavimas?

REKLAMA
REKLAMA

Kai būnu Berklyje, siunčiu Mantui keletą vaizdo įrašų, kuriuose matosi, kaip aš kilnoju ir mėtau. Mes daug kalbamės ir apie metimus, dažnai skambinamės. Treneriai kalbasi ir tarpusavyje. Jie dirba ir drauge bei gerai sutaria. Džiaugiuosi dėl to, nes jie turi bendrą tikslą.

Jie nori man padėti ir nori, kad aš padaryčiau viską, ką galiu. Mes dirbame siekdami šio tikslo, tad kartu esame tikrai labai gera komanda.

Kaip atrodo Jūsų treniruočių savaitė?

Sportuoju pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Keturias dienas per savaitę mėtau diską, taip pat plušu ir treniruoklių salėje. Tad per keturias dienas gaunasi iš viso aštuonios treniruotės.

Jūs ir jūsų treneriai turite įdomią filosofiją treniruočių salėje, kuri šiek tiek skiriasi nuo tokių disko metikų kaip Danielis Stahlis ar Kristjanas Čehas. Jie dirba labiau su didesniais svoriais, o jūs tam mažiau skiriate dėmesio.

Manau, kad viskas priklauso nuo metiko ir jo kūno, nes visi esame skirtingi. Kai kurie žmonės mėgsta kilnoti sunkius svorius, bet nuo tada, kai pradėjau sportuoti, niekada nesistengiau ties jais atkakliai dirbti.

Tiesiog daugiau dėmesio skyriau greičiui ir M. Jusis tą pastebėjo. Jo sudaromose treniruotėse daug dėmesio skiriame sprogstamam greičiui. M. Saataros filosofija irgi tokia pati.  Viskas, galų gale, priklauso nuo sportininko. Mano atveju tai veikia puikiai. Viskas priklauso nuo to, koks esi ir koks tavo kūnas.

REKLAMA

Šiais olimpiniais metais studentų varžybose nedalyvausite, bet planuojate ten sugrįžti kitąmet. Kam Jums, pasaulio rekordininkui ir prizininkui, reikalingos tokios varžybos?

Daugiausia ne dėl to, kad noriu gauti diplomą. Jei varžysiuosi NCAA, tuomet gausiu stipendiją ir nereikės mokėti už mokslą. 

Ką studijuojate?

Psichologiją.

Dabar, kai jau esate pasaulio rekordininkas, kuriuos technikos elementus kasdien šlifuojate treniruotėse?

Dalykai, prie kurių dirbame treniruotėse, gali atrodyti labai paprasti. Žinau, kaip kai kurie metikai sako „o, tavo koja turi būti 40 ar 50 laipsnių kampu“. Bet mes į tokius dalykus nesigiliname. 

Daugiausia dėmesio skiriame metimo pojūčiui. Stengiuosi išlikti atsipalaidavęs, būti kantresnis.

Pastaruosius dvejus metus varžybose dalyvavote kaip jaunas talentas, tad galbūt nejautėte to spaudimo. Dabar situacija jau kita. Kaip su tuo tvarkotės?

Tiesą sakant, nejaučiu jokio spaudimo. Jei man nepasiseks, toliau darysi tai, ką mėgstu. Esu dar labai jaunas ir myliu šį sportą. Nemanau, kad apie spaudimą kalbėsime ir ateityje su treneriais, nes man tai visiškai nėra problema.

Kokios varžybos jums yra pačios mėgstamiausios?

Geras klausimas. Sakyčiau, kad „Deimantinės lygos“ etapas Stokholme. Buvau jose du kartus ir atmosfera ten nuostabi, o ir stadionas visada pilnas.

REKLAMA

Man patinka stadionas, nors jis jau ir senas. O iš Švedijoje žmonės labai mėgsta disko metimą. Jie turi puikius sportininkus, tokius kaip Danielis Stahlis ar Simonas Petterssonas. Visada džiaugiuosi ten dalyvaudamas.

Šiemet taip pat ten vyksite?

Taip.

Kaip atrodys jūsų varžybų grafikas iki Paryžiaus?

Vyksiu į „Deimantinės lygos“ etapą Maroke. Po to grįšiu namo į Lietuvą ir kelias savaites ten treniruosiuosi. Tada vyksiu į „Deimantinės lygos“ etapus Osle, Stokholme, o birželį dalyvausiu Europos čempionate. Vėliau vyks Lietuvos čempionatas, o tada Paryžiaus olimpinės žaidynės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų