Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Zagrebe (Kroatija) vykstančiame pasaulio imtynių čempionate mūsų šalies laisvūnai liko be pergalių. Pralaimėjimus savo svoriuose patyrė Paulius Leščauskas (86 kg) ir Domantas Pauliuščenko (97 kg). Varžybas stebėjo Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas Audrius Jokubynas. Nuo balandžio laisvūnams diriguojantis LIF prezidiumo narys Zagrebo arenoje pasidalino matytų kovų įspūdžiais ir trumpai papasakojo apie mėginimą atgaivinti laisvąsias imtynes šalyje.

Zagrebe (Kroatija) vykstančiame pasaulio imtynių čempionate mūsų šalies laisvūnai liko be pergalių. Pralaimėjimus savo svoriuose patyrė Paulius Leščauskas (86 kg) ir Domantas Pauliuščenko (97 kg). Varžybas stebėjo Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas Audrius Jokubynas. Nuo balandžio laisvūnams diriguojantis LIF prezidiumo narys Zagrebo arenoje pasidalino matytų kovų įspūdžiais ir trumpai papasakojo apie mėginimą atgaivinti laisvąsias imtynes šalyje.

REKLAMA

– Gerbiamas Audriau, stebėti čempionatą iš viceprezidento pozicijos Jums yra nauja patirtis. Kokie įspūdžiai?

REKLAMA
REKLAMA

– Sportine prasme?

– Du laisvūnų pasirodymai nuvylė ar, tiesiog, neturėjote didelių lūkesčių?

– Ar galėjo būti dideli lūkesčiai? Žiūrėkime realistiškai. Jau po burtų matėsi, jog bus sudėtinga.

REKLAMA

– Imtynių federacijoje gyvuoja nuostata nekalbėti apie burtus ir teisėjavimą.

– Viena vertus, žiūrėjau, kas tie lengvesni ar palankesni varžovai galėtų būti. Kita vertus, norisi, kad vaikinai bent pajustų pergalės, galinčios pakeisti jų mąstymą, skonį. Labai norisi, kad jie pradėtų kabintis, todėl ir palankių burtų variantų neatmetu.

– Treneris Sergejus Kasimovas minėjo, kad, jo nuomone, sportininkams trūksta motyvacijos. Ar sutinkate su tuo ir, jei sutinkate, kaip tikitės ją, motyvaciją, pakelti, ar yra veiksmų planas?

REKLAMA
REKLAMA

– Kelis mėnesius buvau stebėtojo vaidmenyje, norėjau įsigilinti į veiklą ir vertinti klaidas ir pasiekimus. Tačiau nesiruošiu vienas spręsti visų klausimų, noriu, kad visas laisvūnų kolektyvas spręstų, kokiu keliu einame, ką norime pasiekti, kokią sistemą darome?

– Gal daromi kažkokie žingsniai?

– Mano asmenine nuomone, sistemos išgalvoti nereikia, ją prieš daugiau nei dvidešimt metų įdiegė klasikai, kurie sukūrė centrą geriausiems šalies jauniems imtynininkams augti ir tobulėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Centro įkūrimą įvyniojote į žodį sistema? Teisingai supratau?

– Ne visai. Centras, tik dalis sistemos. Turėtų veikti piramidės principas, kuomet skirtingi treneriai dirba su skirtingos amžiaus grupės sportininkais.

– Joks centras neveiks be trenerių.

– Čia ir yra didžiulė problema. Trenerių klausimas opus. Ieškosime būdų motyvuoti universitetų absolventus, kad pasiliktų imtynėse, o ne bėgtų su diplomu į sveikatingumo klubus.

REKLAMA

– Bėga į „gymus“ ne todėl, kad imtynės nepatinka?

– Paragavus imtynių, jos įauga į kraują. Bėga ne dėl to, kad nepatinka, o dėl finansų.

– Žmonės garsiai kužda, jog ir Jūsų iniciatyvos dėka Kaune duris atvers nauja imtynių salė? Gal blogai išgirdau?

– Dėl salės Kaune jau sukirsta rankomis, sutarta su treneriu. Tai turėtų būti centro užuomazgos ir erdvė Kaune studijuojantiems būsimiems imtynių specialistams.

REKLAMA

– Ar trenerių iš užsienio nežadate vilioti, kaip tą daro net imtynių tradicijomis garsios valstybės?

– Savas treneris, įdarbintas sporto centre ar mokykloje, būtų apmokamas biudžeto lėšomis. Užsieniečiams tas negalioja dėl daugybės reikalavimų, todėl juos reiktų įdarbinti klubuose ir ieškoti privačių rėmėjų. Tai dideli pinigai. Tačiau dirbame visomis kryptimis, tikiuosi, kad bendromis pastangomis išjudinsime ir laisvąsias imtynes.

– Dėkui už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų