Pasak „Mercedes“ inžinieriaus Evano Shorto, pagrindinis skirtumas – dydis ir svoris. F-1 sankaba sveria vos 1,2–1,5 kg, jos skersmuo nesiekia 10 cm, o jos gamyboje naudojamas anglies pluoštas.
Daugiau naujienų apie „Formulės 1“ čempionatą galite perskaityti specialioje rubrikoje.
Palyginimui, įprasto automobilio sankaba yra didelis ir sunkus metalinis mazgas. F-1 bolide ji valdoma elektrohidrauline sistema, o ne pedalu, kurio atsisakyta dar 1989 metais, kai „Ferrari“ pristatė pusiau automatinę pavarų dėžę.
Kritiškiausias sankabos darbo momentas – lenktynių startas. „Stovint starte, variklis sukasi 9 000–10 000 aps./min. greičiu, o pavarų dėžė stovi vietoje. Per maždaug dvi sekundes vairuotojas atleidžia sankabą, diskai susispaudžia, pradeda perduoti sukimo momentą ir įkaista iki 500 laipsnių Celsijaus. Per šias dvi sekundes bolidas įsibėgėja iki 100 km/val.“, – aiškina E. Shortas.
Vairuotojo užduotis – rasti idealų sukibimo tašką ir tiksliai dozuoti akceleratorių, kad ratai neprasisuktų. Būtent todėl Lewisas Hamiltonas starto metu kairę ranką perkelia per vairo viršų. Taip jis apsisaugo nuo netyčinio žemesnės pavaros įjungimo mentelės paspaudimo.
Važiuojant toliau, sankabos valdymą perima elektronika. Perjungiant pavaras, valdymo blokas aktyvuoja sankabos mechanizmą per kelias milisekundes.
Taigi, F-1 sankaba yra aukštos specializacijos komponentas. Daugumoje situacijų ji veikia automatiškai, tačiau lemiamais momentais – starte, išvažiuojant iš boksų ar po saugos automobilio fazės – jos valdymas atsiduria vairuotojo rankose ir reikalauja didžiulio meistriškumo.
Žiūrėk VISAS Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes TIK per Go3!
