Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas neįsivaizduoja, kaip sportininkai išgyvens kitais metais. „Daugelio finansavimas sumažėjęs grėsmingai“, – sako jis.Europos lengvosios atletikos čempionate amžiaus grupėje iki 23 metų Lietuva iškovojo du medalius.
Liepos 15–19 dienomis Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione vykusios varžybos buvo ypač palankios mūsų šalies sprinterėms. Aukso medalį iškovojo 100 m bėgimo rungtyje visas varžoves įveikusi Lina Grinčikaitė.
Paskutinę čempionato dieną estafetėje keturios po šimtą metrų trečiąją vietą išplėšė Lietuvos bėgikės Lina Grinčikaitė, Silvija Peseckaitė, Lina Andrijauskaitė ir Sonata Tamošaitytė. Su auksu ir bronza Lietuvos rinktinė tarp 27 medalius pelniusių komandų užėmė 14 vietą.
- Kaip vertinate mūsų rinktinės pasirodymą? Du medaliai – daug ar mažai? – „Valstiečių laikraštis“ klausė K.Jezepčiko.
- Daug. Panašiai tiek ir prognozavau: vieną arba du medalius. Kaip minėjau prieš čempionatą, į medalius pretendavo maždaug aštuoni devyni sportininkai. Iš jų kokie 20 proc. neįvykdė savo uždavinių. Kiti mano vardyti žmonės dalyvavo fi naluose ir kovojo dėl aukščiausių vietų. Du medaliai pateisino lūkesčius.
Būdami čempionato šeimininkai turėjome progą rinktinėje turėti daugiau sportininkų (dalyvavo 42 mūsų šalies lengvaatlečiai: 24 vyrai ir 18 moterų, – aut. past.). Dauguma (beveik 80 proc.) jų pasiekė geriausius asmeninius rezultatus. Todėl pasirodymą vertinčiau gerai.
- Kurie sportininkai Jus labiausiai nustebino?
- Be jokios abejonės, Lina Grinčikaitė, estafetėje bėgusios merginos. Labiausiai nustebino Rytis Sakalauskas. Apskritai sprintas Lietuvoje atsigavęs, šiais metais sustiprėjusi ir estafetė.
Kitiems sportininkams gal šiek tiek pritrūko sėkmės, nors jie pasiekė labai aukštus rezultatus. Tai Eglė Balčiūnaitė, Agnė Orlauskaitė, Sonata Tamošaitytė, Raivydas Stanys, – visi tie, kurie pakliuvo į aštuntukus.
Netgi kai kurie kiti sportininkai, kurie kovojo dėl 15 ar kitokios vietos, bet pasiekė asmeninius rekordus, verti pagyrimo. Jų pasirodymą vertinu kaip labai gerą. Tai atspindi ir mūsų užimta aukšta 14 komandinė vieta.
- Manote, kad tai aukšta vieta?
- Taip. Lengvojoje atletikoje yra daug rungčių. Esame ne pati didžiausia valstybė Europoje. O už mūsų nugarų liko dauguma didelių šalių. Šiame čempionate dalyvavusi sportininkų karta yra pati perspektyviausia. Manau, kad šie sportininkai sudarys Lietuvos rinktinės pagrindą Londono olimpinėse žaidynėse, o juo labiau 2016 metų olimpiadoje.
2012 ir 2016 metais jie bus savo sportinės karjeros viršūnėje. Per šias olimpiadas jiems bus po 24–28 metus. Tai pati branda, kai galima siekti pačių aukščiausių rezultatų.
- Ar tikėjotės, kad mūsų sprinterės pasirodys taip gerai. Kas lėmė jų sėkmę?
- Man tai nebuvo netikėta. Kai prieš čempionatą vardijau pavardes sportininkų, kurie užims aukščiausias vietas, pirmiausia minėdavau sprinterius. Per šį sezoną daug sportininkų pasiekė savo asmeninius rezultatus. Tai teikė pagrindą tikėtis aukštų rezultatų ir čempionate.
Treneriai taip pat kryptingai dirba. Sugebėjo pasiekti, kad lengvaatlečiai būtent Europos čempionato metu – per pagrindines metų varžybas – būtų aukščiausios sportinės formos.
Dar norėčiau priminti, kad estafetėje labai didelių galimybių turėjo ir mūsų vyrai. Bet vienas lyderis – Martynas Jurgilas – patyrė traumą, todėl mūsų galimybės sumažėjo, pritrūko ir sėkmės (iki patekimo į finalą mūsų ketvertui pritrūko šimtosios sekundės dalies, – aut. past.).
- Ar Europos čempionatas Kaune buvo pagrindinės metų varžybos amžiaus grupės iki 23 metų lengvaatlečiams?
- Daugeliui – pagrindinės, bet keletas iš jų po mėnesio dalyvaus Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Berlyne. Galutinė rinktinės sudėtis paaiškės po Lietuvos lengvosios atletikos čempionato, kuris vyks Kaune rugpjūčio 1–2 d.
- Ir Jūs, ir sporto mėgėjai daug vilčių dėjo į dešimtkovininką Mantą Šilkauską. Ir jis pats sakė, kad ruošdamasis čempionatui buvo pasiekęs geriausią formą. Kas atsitiko, kad Mantas šuolio su kartimi sektoriuje neįveikė kvalifi kacinio 4 m aukščio?
- Iš dviejų lyderių, galėjusių siekti aukščiausių apdovanojimų, nuvylė Mantas Šilkauskas ir 800 m bėgęs Vitalijus Kozlovas (bendrojoje įskaitoje užėmęs 18 vietą nepateko į finalą, – aut. past.).
Mantas prieš čempionatą patyrė peties traumą. Besigydydamas jis šuolio su kartimi rungčiai skyrė daug mažiau dėmesio (petys šioje rungtyje yra labai svarbus). Per varžybas trauma atsinaujino. Bet dešimtkovė yra tokia rungtis. Yra dešimt rungčių, o ne viena ir ne dvi. Nepasisekė šį kartą jam. Dabar jam reikia operuoti petį, gydytis.
- Prieš varžybas kalbėta, kad Vyriausybė čempionatui skyrė mažokai dėmesio. Kaip vertinate jo organizavimą?
- Svečių, kurie nežino pasiruošimo detalių, įspūdžiai – kuo puikiausi. Stadionas yra gražiausioje Ąžuolyno vietoje. Teko su daugeliu svečių kalbėti. Atsiliepimai – kuo geriausi. Maistas, viešbučiai, stadionas, jo parengimas buvo be priekaištų.
Mūsų sportininkų pasirengimas buvo komplikuotas. Daugelio sportininkų finansavimas pristabdytas. Kai kurios programos neremiamos. Todėl tiems sportininkams, kurie dar nesužibėjo pačiame aukščiausiame lygyje, reikėtų daugiau paramos.
Nežinau, kokie bus kiti metai, kokia Vyriausybės politika. Grėsmės ženklai labai akivaizdūs. Pasirengimo 2016 m. olimpinėms žaidynėms programa nuo Naujųjų metų pristabdyta.
Nežinau, kaip dauguma sportininkų gyvens kitais metais. Situacija sudėtinga: jeigu sportininkai nesiruoš, negalime ir iš jų kažko tikėtis.
- Kokie artimiausi Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės planai? Berlynas?
- Taip. Po Lietuvos čempionato atrenkame komandą ir vykstame į Berlyną, kur rugpjūčio 15–23 dienomis vyks Lengvosios atletikos pasaulio čempionatas.
- Kokio dydžio rinktinę žadate vežti?
- Normatyvus yra įvykdę daugelis, bet potencialiai reikėtų orientuotis maždaug į 15 žmonių.
- Kokius uždavinius sportininkams keliate Berlyne?
- Kiekvienam žmogui, kuris važiuos į čempionatą, keliame labai didelius uždavinius, nes pasaulio čempionatas beveik prilygsta olimpinėms žaidynėms, atranka net griežtesnė. Manome, kad vykstantys sportininkai turėtų kovoti mažiausiai dėl 16-tos vietos. Atsižvelgdami į tuos kriterijus ir formuosime komandą.
- Kuriose sporto šakose tikitės geriausių rezultatų?
- Dauguma turbūt žinoma: disko metikas Virgilijus Alekna, maratono bėgikė Živilė Balčiūnaitė, ilgųjų nuotolių bėgikė Kristina Saltanovič, ėjikas Donatas Škarnulis, naują – rutulio stūmimo – rungtį pasirinkusi daugiakovininkė Austra Skujytė.
Arvydas Jockus
