Dėl naujų technologijų revoliucijos šiųmečiai olimpiados dalyviai bus pasiruošę geriau nei kada nors anksčiau.
Laukimas beveik baigėsi. Po poros dienų geriausi planetos sportininkai Didžiosios Britanijos sostinėje susirungs dėl olimpinio aukso. Kiek vėliau, rugpjūčio 29-ąją, ten pat, Londone, vyks ir parolimpinės žaidynės. Tai visiems daugiau ar mažiau žinomi faktai. O štai kokios technologinės bazės reikia, kad sportininkai atsidurtų olimpiadoje, nežino beveik nė vienas pašalietis.
Misija „Medaliai“
Kad lemtingą varžybų dieną olimpiados dalyvis būtų geriausios formos, pasitelkiamos visos įmanomos ir neįmanomos priemonės. Įskaitant reaktyvinių naikintuvų, karo laivų bei „Formulės-1“ technologijas, taip pat pelių bei lokių elgesio analizę. Ir tai tik menka dalelė netradicinių įkvėpimo šaltinių, kuriais naudojasi tokie žmonės kaip daktaras Skotas Drojeris – Didžiosios Britanijos valstybinės agentūros „UK Sport“, atliekančios savotišką sporto ministerijos vaidmenį, tyrimų ir inovacijų skyriaus vadovas. Jau kuris laikas pagrindinė šios organizacijos užduotis yra padidinti britų atletų šansus iškovoti kuo daugiau olimpinių medalių. Pavyzdžiui, šioje namų olimpiadoje daktarui Drojeriui skirta misija užtikrinti savo šaliai vietą pirmajame ketvirtuke pagal medalių skaičių olimpiadoje ir vieną iš dviejų pirmųjų vietų parolimpinėse žaidynėse.
Savaime suprantama, viskas, kas vyksta už „UK Sport“ pagrindinio biuro sienų, yra griežtai įslaptinta. Gali būti, jog net Didžiosios Britanijos karinės paslaptys šiuo metu saugomos ne taip akylai, kaip sportinės. Nors, kita vertus, sportas irgi karas. Karas, kuriame žinios yra svarbiausias ginklas, lemiantis skirtumą tarp ketvirtosios vietos ir medalio.
Kai kurios valstybės tą suprato seniai ir, ruošdamos savo sportininkus, sėkmingai naudojasi medicinos, inžinerijos, kitais mokslais. Tarp tokių „aukščiausios lygos“ žaidėjų – Australija, Vokietija, Kinija, Kanada, JAV, Rusija, Naujoji Zelandija. Dabar prie jų ketina prisijungti britai.
Jau kelias olimpines žaidynes Didžioji Britanija stebi ir fiksuoja viską, kas skiria juos ir jų konkurentus, pradedant neįprasta sportine įranga ir baigiant atletų elgesiu – jų sporto ministerija užversta vaizdo įrašais iš ankstesnių olimpiadų. Atrodo, kad britai pagaliau susigriebė, kokį potencialą turi, ir ruošiasi juo pasinaudoti.
Mat nors Didžioji Britanija – nedidelė šalis, joje gerai išvystyta aerokosminė ir karinė pramonės. 85 procentai „Formulės-1“ inžinierių yra britai. Pagal mokslinį išsivystymą anglai užima antrąją vietą pasaulyje po JAV, bet tuo lig šiol nesinaudojo – bent jau sporte. Dabar ji turi septynių žmonių komandą ir 1,5 mln. svarų sterlingų metinį biudžetą, kad tą neapsižiūrėjimą ištaisytų.
Aišku, tiek žmonių pastangomis britų pasiruošimas šiai olimpiadai neapsiribojo: daktaro Skoto Drojerio grupei talkino milžiniškos kompanijos, daugiau kaip 60 akademinių organizacijų ir pavienių mokslininkų, verslininkų bei savamokslių išradėjų – iš viso per 18 000 smegenų.
Atėnų olimpinėse žaidynėse 2004-aisiais šis „orkestras“ jokių stebuklų neparodė – dievagojosi, jog dėl laiko stygiaus. Juolab kad po ketverių metų Pekine viskas buvo jau kitaip: britų olimpinė rinktinė pademonstravo geriausią rezultatą per šimtą metų – 47 medaliai ir ketvirtoji vieta po Kinijos, JAV ir Rusijos).
Daugiausia medalių tąsyk Britanijai iškovojo dviratininkai – net 14. Ir nieko nuostabaus: aerodinaminius kūną vėsinančius kostiumus jiems siuvo, pagal specialų užsakymą dviračius surinkinėjo legendinė laboratorija „Secret Squirrel“ („Slaptoji voverė“), veikianti Mančesterio velodrome.
Aukštosios treniruočių technologijos
Didžiausią progresą per metus, skyrusius Pekino ir Londono žaidynes, išgyveno olimpiečių treniruočių metodika. Dabar mokslininkai teigia daug geriau nutuokiantys apie tai, kas vyksta sportininkų organizme krūvių metu. Ir ypač intensyviai tomis žiniomis naudojasi plaukikai ir jų treneriai. Pavyzdžiui, dabar pastarieji gali palaikyti tiesioginį ryšį su baseine vandenį skrodžiančiu sportininku su degtukų dydžio aparačiuku, tvirtinamu prie plaukiko juosmens ar riešo. Aparatą sudaro įkraunama baterija, procesorius, radijo siųstuvas ir imtuvas. Visa ši įranga užtikrina, kad ant baseino krašto stovintis treneris gautų absoliučiai visus duomenis – ne tik plaukimo, bet ir posūkių greitį, konkrečią sportininko buvimo vietą kiekvieną akimirką.
Ant baseino bokštelių įrengti matavimo prietaisai, fiksuojanys atletų raumenų įtampą šuolio į vandenį metu.
Dar ant plaukiko kūno – klubo, kelio, alkūnių ir pečių – klijuojami ryškūs žymekliai, padedantys atsekti jo kūno dalių padėtį treniruočių vaizdo įrašuose.
Tačiau naujausios technologijos karaliauja ne tik baseine. Per šias žaidynes atkreipkite dėmesį į bokso ringą. Britai inžinieriai iš Šefildo Halamo universiteto pasistengė, kad boksininkų treneriai visus duomenis apie atletų pasirodymus gautų tiesiai į savo išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius arba planšetinius kompiuterius. Kadangi mėgėjų bokse taškai skiriami už kiekvieną „švarų“ smūgį, vaizdo kameros ir galingi kompiuteriai leis visą laiką matyti, už ką sportininkui buvo skirti taškai (o jei nebuvo, tai kodėl), kiek buvo suduota smūgių, kur ir t. t. Tai vertingiausia informacija apie varžovus, apie kokią tik galima svajoti: jeigu sportininkui nesiseka atmušti smūgius į korpusą, aišku, kur reikia taikytis kovojant su juo.
Ginklas siekiantiesiems pergalės
„Formulės-1“ lenktynės buvo bene pirmoji sporto šaka, iškėlusi duomenų rinkimą ir analizę į visiškai naują lygmenį. Dabar tai, ko pasiekė besivaržančios lenktynininkų komandos, padeda rezultatų siekti olimpiečiams.
Pavyzdžiui, irklavimo varžybose naudojama identiška belaidžių daviklių sistema kaip ir „McLaren“ boliduose, kad treneris savo nešiojamajame kompiuteryje kiekvieną akimirką realiu režimu gautų informaciją apie bet kurios baidarės, irklo ar irkluotojo buvimo vietą kitų varžybų dalyvių atžvilgiu, apie kiekvieno sportininko mosto irklu jėgą, ilgį, laiką ir efektyvumą.
Tos pačios „McLaren“ technologijų galima rasti ir velodromuose. Nors čia neišvystomi tokie dideli greičiai kaip „Formulės“ trasoje, ant geriausių dviratininkų nugarų pritaisyti retransliatoriai leidžia treneriams akimirksniu gauti esminius duomenis apie treniruotės tempą ir sportininko būklę.
Už visas esamas ir ypač būsimas panašias technologijas atsakingos agentūros „UK Sport“ stambiausias rėmėjas – kompanija, pagrįstai vadinama karinės, aviacijos bei kosmoso pramonės milžine. „BAE Systems“ padeda visiems olimpiados dalyviams, ne tik dviratininkams ar buriuotojams (pirmiesiems ši firma parūpina perdirbtą karinę lazerių sistemą, veikiančią principu „svetimas–savas“, leidžiančią per ant dviračių ratų pritaisytas korteles su individualiais brūkšniniais kodais treneriui gauti išsamią informaciją apie kiekvieno savo auklėtinio pasiekimus realiu laiku; antriesiems – tą pačią programą, kurią naudoja karo laivai ir nepilotuojami žvalgybos lėktuvai, galinčią, pasitelktus matematinį modeliavimą, prognozuoti vėjo kryptį ir greitį, oro temperatūrą ir drėgmę, atmosferos slėgį ir pan.).
Bet nei tokie solidūs rėmėjai, nei geriausi pasaulyje inžinieriai medalio olimpinėse žaidynėse dar negarantuoja. Todėl visas netikėtas spragas bandoma užpildyti pasitelkus išradėjus entuziastus – neprofesionalius „saviveiklininkus“, išsiskiriančius akademiškai nesuvaržytu mąstymu.
Mokslininkai mėgėjai ir lokiai
Kaip tik tokių individualių entuziastų grupė, teigiama, pastaruoju metu ieškojo būdo, kaip pagerinti sportininkų rezultatus estafetės varžybose (britai liūdnai garsėja tuo, kad perduodama estafetės lazdelė jiems nuolat iškrenta iš rankų). Ir šių mėgėjų generuotos idėjos buvo tokios geros, kad jie net gavo premiją – sumą su keturiais nuliais, – ir užsakymą patobulinti savo išradimą iki Londono žaidynių. Tik koks tai išradimas, nežino niekas – tai akylai saugoma paslaptis. Visos spėlionės būtų bergždžios, nes įkvėpimo sporto pasiekimams, pasirodo, galima pasisemti iš bet kur.
Štai ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje vykdomas projektas, susijęs su... juodųjų lokių stebėjimais. Mokslininkai apstulbo išsiaiškinę, kad žiemos miego metu šie gyvūnai netenka mažiau raumenų masės nei po traumos sveikstantis atletas. Jeigu specialistams pavyktų atskleisti paslaptį, slypinčią lokių fiziologijoje, galbūt sportininkams pavyktų išlaikyti fizinę formą net ir nesitreniruojant.
Dar vienas slaptas projektas, kurį vykdo „UK Sport“, susijęs su treniruočių adaptacija. Ilgą laiką gerinę tik pelių fizinę formą, mokslininkai sako dabar gautus rezultatus pirmąsyk pritaikę būsimųjų olimpiečių treniruotėse. Ar tos itin slaptos inovacijos duos naudos, nuspėti negali niekas. Tačiau Didžioji Britanija jau laukia medalių gausos.
Parengė Sergejus STONKUS
