Marius Eidukonis
Vakar Sočyje oficialiai atidarytos XXII žiemos olimpinės žaidynės. Jos jau prieš kelerius metus pradėtos vadinti pačiomis brangiausiomis istorijoje. Jų krikštatėviu pramintam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tai – šlovės akimirka, nors daugelis apgailestauja, kad olimpiada pavirto jo ambicijų projektu, kurio įgyvendinimas prisidės prie didžiausios pasaulio valstybės nuosmukio. Kad ir kokie politiniai žaidimai vyktų ir intrigų būtų rezgama, žaidynės prasideda, ir visos šalys, trumpam pamiršusios politines rietenas (ne veltui per olimpines žaidynes turėtų būti nutraukti net kariniai konfliktai), linkės sportininkams sėkmės. Ne išimtis ir Lietuva, kuriai atstovauja kol kas gausiausia – 9 sportininkų – rinktinė.
Linkėjo stiprybės
Jau nuo trečiadienio Sočio olimpiniame Priekrantės kaimelyje, kur gyvena čiuožėjai, oficialiai plazda Lietuvos vėliava. Per jos pakėlimo ceremoniją mūsų šalies olimpinės misijos vadovė olimpinė čempionė Vida Vencienė olimpinio kaimelio merei dukart olimpinei čempionei, pasaulio rekordininkei šuolininkei su kartimi Jelenai Isimbajevai įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinius žiedus. Lietuvos delegacija dovanų gavo didžiulę matriošką. Iš Lietuvos olimpiečių iškilmėse dalyvavo tik ledo šokėjai Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias. Čiuožėja Agnė Sereikaitė ir slidininkai Ingrida Ardišauskaitė bei Vytautas Strolia tuo metu treniravosi. Priekrantės ir kituose dviejuose kaimeliuose atidarytos simbolinės Olimpinio susitaikymo sienos. Sportininkai ir kiti delegacijų nariai ant jų užrašo savo autografus ir palinkėjimus.
Devyni Lietuvos sportininkai, dalyvaujantys olimpiadoje, antradienį oficialiai buvo išlydėti šalies prezidentūroje. Jiems įteikta ir Lietuvos trispalvė. „Lietuvos vėliava – tai mūsų vienybės simbolis. Visa Lietuva stebės jūsų pasirodymus ir kartu jaudinsis dėl jūsų sėkmės. Aukštai iškelkite trispalvę ir ryžtingai priimkite olimpiados iššūkius. Linkiu jums daug stiprybės, atkakliai ir veržliai siekti savo tikslo, garbingai atstovauti Lietuvai!“ –delegacijos atstovams įteikdama trispalvę sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji taip pat linkėjo sportininkams pasitikėti savo jėgomis. „Galvokime net ne apie rezultatus, o apie nuotaiką, apie nusiteikimą, apie pasitikėjimą savimi – ko gero, tai bus svarbiausia“, – sakė Lietuvos vadovė.
Negailės jėgų
Renginyje dalyvavęs biatlonininkas Algimantas Šalna, kuris prieš 30 metų Sarajevo olimpinėse žaidynėse tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, iškovojusiu žiemos olimpinių žaidynių auksą, ragino sportininkus prieš startą tiesiog susikaupti. „Aš iš savo patirties norėčiau patarti, kad jūs atliktumėte tik tą, ką darėte daug metų, ir jūsų rezultatas bus pasiektas“, – sakė sportininkas. A.Šalna 1984 m. su SSSR rinktinės nariais rusais Dmitrijumi Vasiljevu ir Jurijumi Kaškarovu bei baltarusiu Sergejumi Bulyginu laimėjo aukso medalį estafečių 4 po 7,5 km varžybose.
Lietuvai olimpiadoje atstovaus devyni sportininkai: biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė, kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas, ledo šokėjų pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas, slidininkai Vytautas Strolia ir Ingrida Ardišauskaitė. Biatlonininkė D.Rasimovičiūtė sakė, kad visi sportininkai džiaugiasi sulaukę didžiulio dėmesio. „Jaučiame ir didžiulę paramą. Sudėsime visas savo jėgas ir kovosime už Lietuvą“, – teigė sportininkė.
Laimėjo nešvariais žaidimais?
Olimpiada Rusijoje rengiama jau antrą kartą. Pirmą kartą ji vyko 1980-aisiais. Pasibaigus olimpiadai, kovo 7–16 dienomis dėl olimpinių medalių čia varžysis ir parolimpiečiai. Prieš ketverius metus žiemos olimpinės žaidynės vyko Kanadoje Vankuveryje.
Nuo 2007 m., kai Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė, kad olimpiada vyks šiame kurortiniame Rusijos mieste, jis visiškai pasikeitė. Mieste specialiai olimpinėms žaidynėms pastatytas 40 tūkst. vietų stadionas „Fištas“, 5 grandioziniai ledo rūmai, spaudos centras, kuriame vienu metu galės darbuotis apie 600 žurnalistų. Taip pat nuo pamatų pastatyti olimpiniai kaimeliai, kuriuose gyvena sportininkai. Pasirūpinta ir pramogomis – Sočyje išdygo atrakcionų parkas, primenantis „Disneilandą“. Olimpiados sirgalių patogumui atnaujintas ir miesto oro uostas, kuriame dabar per valandą gali pakilti ir nusileisti iki 30 lėktuvų. „Suprantame, kaip sunku buvo nuspręsti rengti žaidynes mieste, kuriame buvo vos 10–15 proc. būtinos infrastruktūros. Visgi TOK mumis patikėjo. Patikėjo Rusijos charakteriu, kuris gali įveikti visus sunkumus“, – sakė prezidentas V.Putinas.
Teisę rengti olimpiadą Rusija gavo nurungusi Austriją ir Pietų Korėją. Teigiama, kad tokio tikslo pasiekti rusams padėjo paslaptingo verslininko Gafuro Rachimovo, kuris JAV yra laikomas vienu svarbiausių heroinu prekiaujančios organizacijos vadų. 2007-aisiais, paskelbus Rusiją olimpiados šeimininke, minėtas verslininkas sulaukė padėkų už įdėtas pastangas gauti kai kurių Azijos šalių balsus. G.Rachimovo aplinkos žmonės sako, kad dėl palankaus balsavimo buvo paklotos milžiniškos pinigų sumos.
Projektus Sočyje įgyvendino stambiausi šalies oligarchai. Olegas Deripaska pastatė naują oro uostą ir olimpinį kaimelį, Vladimiras Potaninas savo lėšomis įrengė snieglenčių parką, „Gazprom“ finansavo slidininkų ir biatlono komplekso statybas.
Brangiausios žaidynės
Kaip visuomet, prieš olimpiadas daug emocijų kelia talismano rinkimai. Rusija, kaip ir kitos šalys olimpiadų organizatorės, talismanų simbolius leido siūlyti internautams. Finale iš 10 pretendentų išrinktas vienas talismanų derinys – baltoji meška, leopardas ir kiškutis. Rusijos žiniasklaida po talismano rinkimų teigia, kad leopardo kandidatūrą itin stipriai palaikė Sočio olimpiados krikštatėvis V.Putinas. Likus 500 dienų iki olimpiados paskelbtas ir jos šūkis: „Karštos. Žiemiškos. Tavo“.
Sočio olimpinės ugnies estafetė buvo viena ilgiausių istorijoje. Nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. vasario 7 d. olimpinė ugnis įveikė daugiau kaip 40 tūkst. kilometrų atstumą. Viena smagesnių istorijų olimpinės ugnies nešimo estafetėje įvyko Maskvoje. Deglo nešikui bėgant per Kremliaus aikštę olimpinė ugnis užgeso, tačiau čia pat buvo vėl uždegta. Iš viso deglą nešė apie 14 tūkst. žymių pasaulio sporto atstovų.
Įvairių šaltinių duomenimis, olimpiada Rusijai kainuos beveik 52 mlrd. JAV dolerių. Jau dabar šios varžybos įvardijamos kaip pačios brangiausios istorijoje. Bilietas į žiemos olimpinių žaidynių renginius kainuos nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių litų. Olimpiados organizacinis komitetas viliasi, kad investuotos lėšos atsipirks ateityje, nes tikimasi, kad
Sočyje bus rengiamos ir kitos tarptautinio lygio varžybos. Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė, kaip ir Vokietijos bei Prancūzijos vadovai, nusprendė nevykti į Sočio olimpiados atidarymą. Jame dalyvaus premjeras Algirdas Butkevičius.
Kaltina gamtos niokojimu
Rusijos paukščių apsaugos sąjungos prezidentas Vladimiras Zubakinas teigė, kad ten, kur dabar įrengtos Sočio arenos, anksčiau buvo ornitologinis draustinis. Pasak ornitologo, čia anksčiau plytėjo drėgnos pievos, kuriose glaudėsi apie 65 rūšių paukščiai, tarp kurių buvo ir nykstančių rūšių atstovų. Vienas tokių – anksčiau šiose vietovėse žiemodavęs garbanotasis pelikanas. Prieš metus Rusijos žiemos olimpiados organizacinio komiteto vadovas Dmitrijus Černyšenka išdidžiai pareiškė, kad šios žaidynės bus „žalios“ ir netgi pagerins Sočio aplinkos kokybę. „Mes rengiame žaliąsias žaidynes ir smarkiai geriname aplinką. Tai pirmas žingsnis siekiant parodyti, kad galima kurti aplinkos ir gamtos harmoniją“, – sakė komiteto vadovas.
Tačiau daugelis gamtosaugininkų į tokias kalbas reaguoja su apmaudu, skųsdamiesi dėl nuniokotos gamtos, sunaikintų laukinių gyvūnų populiacijų ir nevykusių pastangų atitaisyti padarinius, kuriuos sukėlė pasiruošimo olimpinėms žaidynėms programa.
Valstybinės įmonės „Olimpstroj“, prižiūrinčios olimpinių objektų statybos programą, aplinkosaugos skyriaus direktorius Glebas Vatlecovas sakė, kad kai kurių siūlytų objektų buvo atsisakyta, o kai kurios retos rūšys buvo perkeltos toliau nuo kai kurių slidinėjimo trasų. Pasak jo, statant naujus pastatus buvo įkurtas ir ornitologinis parkas, pasodinta 1,5 mln. medžių – po tris kiekvienam iškirstam Sočio nacionaliniame parke įrengiant žaidynių kompleksus.
Dar viena audringus ginčus sukėlusi tema – didžiausios per Sočį tekančios Mzymtos upės likimas. Ši upė išteka iš ežero Kaukazo kalnuose ir įteka į Juodąją jūrą. Palei jos kairįjį neurbanizuotą krantą buvo nutiestas plentas ir geležinkelis, jungiantis Sočio oro uostą su aukščiau kalnuose esančiais olimpiniais slidinėjimo kompleksais.
Per kelerius pastaruosius metus olimpiados organizatoriai į upę paleido kelis milijonus upėtakių jauniklių. Tačiau praeitais metais paskelbtoje oficialioje aplinkos stebėsenos ataskaitoje nurodoma, jog nepastebėta jokių ženklų, kad tos žuvys būtų išgyvenusios.
Truputi istorijos
Pirmos olimpinės žaidynės buvo surengtos 776 m. pr. Kr. senovės Graikijoje. Jas galėjo žiūrėti tik vyrai, laisvi piliečiai, o moterims buvo griežtai draudžiama. Prasižengusiesiems grėsė mirties bausmė. Senovės graikai varžėsi bėgimo, kumščiavimosi, penkiakovės (disko metimo, ieties metimo, šuolio į tolį, kovų), važiavimo dvikinkiu vežimu rungtyse. Antikos sportininkai varžydavosi nuogi, išskyrus jojimo rungtį, o nugalėtojai būdavo apdovanojami laurų vainiku. Nuo 6 a. pr. Kr. Tris kartus laimėjusiajam olimpiadą buvo galima šventoje vietoje pastatyti savo skulptūrą.
Lietuvos sportininkai Sočyje
Diana Rasimovičiūtė
Gimė 1984 m. vasario 25 d. Ignalinoje
Sporto šaka – biatlonas
Pasiekimai: 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinės žaidynės – 66 vieta, 2006 m. olimpinės žaidynės Turine – 18 vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas Korėjoje – 11 vieta, 2010 m. Vankuverio olimpiada – 25 vieta, 2013 m. pasaulio čempionatas Vokietijoje – 38 vieta.
Lūkesčiai Sočyje – 10–20 vietos
Agnė Sereikaitė
Gimė 1994 m. spalio 17 d. Vilniuje
Sporto šaka – greitasis čiuožimas trumpuoju taku
Pasiekimai: 2012 m. pasaulio jaunimo čempionatas – sidabro medalis (500 m), 2013 m. universiada – bronzos medalis (500 m), 2014 m. Europos čempionatas – 7 vieta (500 m), 12 vieta (1 000 m), 14 vietas (15 00 m).
Lūkesčiai Sočyje – 20–25 vietos
Tomas Kaukėnas
Gimė 1990 m. gegužės 1 d. Ignalinoje
Sporto šaka – biatlonas
Pasiekimai: 2009 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 4 vieta (10 km persekiojimo lenktynės) ir 8 vieta (7,5 km sprintas), 2011 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 8 vieta (10 km sprintas) ir 11 vieta (12,5 km persekiojimo lenktynės), 2013 m. pasaulio čempionatas – 22 vieta (10 km sprintas), 23 vieta (20 km sprintas), 29 vieta (masinės 15 km lenktynės).
Lūkesčiai Sočyje – 30–40 vietos
Ieva Januškevičiūtė
Gimė 1994 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje
Sporto šaka – kalnų slidinėjimas
Pasiekimai: 2013 m. pasaulio čempionatas – 72 vieta (didysis slalomas), FIS varžybos Lenkijoje – 16 vieta (slalomas), FIS varžybos Švedijoje – 19 vieta, Lietuvos čempionatas – 1 vieta, FIS varžybos Slovėnijoje – 5 vieta (didysis slalomas), atviras Slovėnijos čempionatas – 9 vieta (didysis slalomas).
Lūkesčiai Sočyje – 60–60 vietos
Rokas Zaveckas
Gimė 1996 m. balandžio 15 d. Vilniuje
Sporto šaka – kalnų slidinėjimas
Pasiekimai: 2012 m. Jaunimo olimpinės žaidynės – 24 vieta (slalomas), atviras Rusijos čempionatas – 28 vieta (slalomas), 2013 m. atviras Argentinos čempionatas – 23 vieta (slalomas) ir 24 vieta (didysis slalomas), 2014 m atviras Austrijos čempionatas – 28 vieta (didysis slalomas).
Lūkesčiai Sočyje – 40–60 vietos
Ingrida Ardišauskaitė
Gimė 1993 m. sausio 17 d. Utenoje
Sporto šaka – slidinėjimas
Pasiekimai: 2013 m. pasaulio jaunių čempionatas – 37 vieta (skiatlonas), 2013 m. pasaulio čempionatas – 64 vieta (skiatlonas), 20 vieta (komandų sprintas) ir 72 vieta (10 km slidinėjimas), 2013 m. universiada – 18 vieta (mišrių komandų sprinto estafetė).
Lūkesčiai Sočyje – 40–50 vietos
Vytautas Strolia
Gimė 1992 m. lapkričio 28 d. Anykščiuose
Sporto šaka – slidinėjimas
Pasiekimai: 2013 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 35 vieta (15 km slidinėjimas), 2013 m. pasaulio čempionatas – 70 vieta (skiatlonas), 2013 m. universiada – 18 vieta (mišrių komandų estafetė) ir 23 vieta (10 km slidinėjimas).
Lūkesčiai Sočyje – 40–50 vietos
Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas
Gimė: Isabella Tobias – 1991 m. rugpjūčio 23 d. Niujorke (JAV),
Deividas Stagniūnas – 1985 m. balandžio 25 d. Kaune
Sporto šaka – dailusis čiuožimas
Pasiekimai: 2011 m. pasaulio čempionatas – 14 vieta, Europos čempionatas – 12 vieta, 2012 m. pasaulio čempionatas – 18 vieta, Europos čempionatas – 9 vieta, 2013 m. pasaulio čempionatas – 15 vieta, 2014 m. Europos čempionatas – 9 vieta.
Lietuvių startai Sočyje
Vasario 8 d. T.Kaukėnas (biatlonas, 10 km sprintas), I.Ardišauskaitė (slidinėjimas ir skiatlonas)
Vasario 9 d. D.Rasimovičiūtė (biatlonas, 7,5 km sprintas); V.Strolia (slidinėjimas ir skiatlonas)
Vasario 10 d. A.Sereikaitė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku, 500 m atrankos varžybos), T.Kaukėnas (biatlonas, 12,5 km, persekiojimo lenktynės)
Vasario 11 d. D.Rasimovičiūtė (biatlonas, 10 km persekiojimo lenktynės); I.Ardišauskaitė ir V.Strolia (slidinėjimas, sprintas laisvuoju stiliumi)
Vasario 13 d. A.Sereikaitė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku, 500 m ketvirtfinalis, pusfinalis, finalas); T.Kaukėnas (biatlonas, 20 km individualios lenktynės); I.Ardišauksaitė (slidinėjimas, 10 km klasikiniu stiliumi)
Vasario 14 d. D.Rasimovičiūtė (biatlonas, 15 km individualios lenktynės); V.Strolia (slidinėjimas, 15 km klasikiniu stiliumi)
Vasario 15 d. A.Sereikaitė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku, 1 500 m atrankos varžybos, pusfinalis, finalas)
Vasario 16 d. I.Tobias ir D.Stagniūnas (dailusis čiuožimas, trumpoji programa); T.Kaukėnas (15 km masinio starto varžybos)
Vasario 17 d. D.Rasimovičiūtė (biatlonas, 12,5 km masinio starto varžybos); I.Tobias ir D.Stagniūnas (dailusis čiuožimas, laisvoji programa)
Vasario 18 d. I.Januškevičiūtė (kalnų slidinėjimas, didysis slalomas); A.Sereikaitė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku, 1 000 m atrankos varžybos)
Vasario 19 d. R.Zaveckas (kalnų slidinėjimas, didysis slalomas)
Vasario 21 d. A.Sereikaitė (1 000 m ketvirtfinalis, pusfinalis, finalas); I.Januškevičiūtė (kalnų slidinėjimas, slalomas)
Vasario 22 d. R.Zaveckas (kalnų slidinėjimas, slalomas)
