Kodėl Baltijos lyga?
Dar 2007 metais buvo pradėtas vykdyti senasis Baltijos lygos projektas. Jis truko ketverius metus, tačiau buvo užbaigtas kaip nepasiteisinęs. Dažnai šis turnyras buvo siejamas ne tik su abejotina kokybe, bet ir nešvariais užkulisiniais žaidimais.
Dabar Latvijos futbolo lygos „Virsliga“ prezidentas Maksimas Krivunecas vėl aktyviai kalba apie idėją sujungti trijų šalių pirmenybes.
Pagal siūlomą formatą komandos sužaistų du ratus su savo šalių komandomis, o tuomet keturios pajėgiausios Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekipos jungtųsi į pagrindinį turnyrą bei kovotų dėl prizinių vietų.
Likę klubai varžytųsi tarpusavyje su savo šalies varžovais.
Kodėl ji reikalinga?
TV3 žurnalistui Edgarui Maslauskui interviu davęs M. Krivunecas tikina, kad ši idėja yra būtina Baltijos šalims.
„Kai kalbame apie Baltijos lygą, kalbame ne tik apie formatą, kuriuo trijų šalių komandos būtų integruotos, bet ir apie visą struktūrą, produktą, TV teisių pardavimus, bendrą biudžetą, skaitmeninę ekosistemą, kurioje visi mūsų sirgaliai turėtų puikią patirtį, galėtų mėgautis Baltijos šalių futbolu vienoje platformoje. Tai didžiulis projektas, bet labai svarbus Baltijos šalių futbolui“, – įsitikinęs Latvijos lygos vadovas.
„Idėja, visų pirma, yra pagerinti konkurencingumą, sujungti didžiuosius klubus, kad jie galėtų žaisti tarpusavyje, – aiškino M. Krivunecas. – Likusios komandos taip pat turėtų konkurencingas rungtynes. Sujungdami tris lygas mes išeitume iš trijų skirtingų rinkų į 6 milijonų rinką. Tai Danijos dydžio rinka.
Pagrindinis kuras lygų ir klubų vystymuisi yra TV teisės. Tai svarbiausias dalykas kiekvienai lygai ir kiekvienam jos klubui. Baltijos šalyse mes iš transliacijų teisių nesugeneruojame nieko. Tai aišku, nes pats produktas nėra pakankamai geras. Padidindami konkurencingumą, sujungdami jėgas ir ekonominius pajėgumus, galime viską optimizuoti, mums nereikia atskirų produktų visoms trims lygoms.
Mes galime parodyti, kaip tai padaryti, kaip pakelti finansų lygį. Žinoma, galiausiai, taip pagerintume sirgalių patirtį tiek stadionuose, tiek prie ekranų. Tai nėra tik apie pinigus, nes tai – tik resursas. Lygos biudžetas yra tai, ką lyga gali padaryti dėl klubų ir sirgalių.“
Paklaustas, kodėl klubai turėtų būti suinteresuoti, M. Krivunecas pažymėjo augančias žaidėjų vertes ir didesnius pinigus iš UEFA.
„Visų pirma, kiekvienas klubas yra apie žaidėjus. Jei pakelsime konkurencijos lygį, kils ir futbolo lygis. Jei pažiūrėsime į biudžetus, jie formuojami iš savininkų, savivaldybių, UEFA turnyrų ir žaidėjų transferų. Su didesniu susidomėjimu ir didesniu konkurencingumu, susidomėjimas žaidėjais irgi pakils. Latvijoje per pastaruosius kelerius metus mes turime teigiamą transferų balansą – mes parduodame žaidėjus į didesnes rinkas, o klubai gali investuoti gautus pinigus.
Antra, didesnė konkurencija pagerintų rezultatus ir UEFA turnyruose. Kuo aukštesniame lygyje žaidi UEFA turnyruose, tuo daugiau pinigų gauni ir solidarumo išmokomis, o jos skirstomos jaunimo sistemoms, mažesniems klubams. Geresnė sirgalių patirtis gali lemti tai, kad turėsime produktą, dėl kurio sirgaliai norės mokėti pinigus. Juos galima panaudoti studijoms, šou elementams, fantasy žaidimams ir taip toliau. Pasakysiu nuoširdžiai, jei gali vystyti savo lygą lokaliai, reikia tą daryti, bet jau 8 metus esu Latvijos futbolo lygos prezidentas...
Atlikau daugybę tyrimų, kalbėjau su kolegomis ir čia Latvijoje, ir užsienyje, bet esmė paprasta – mes esame mažos rinkos. Turime tą priimti. Ir turime dirbti kartu. Čia vienintelis kelias. Esame labai artimos valstybės istoriškai, kultūriškai, ekonomiškai, futbolo lygiu – taip pat. Baltijos šalys yra puiki vieta tokiam bandymui, o svarbiausia – mes žinome, kaip tą padaryti, mes turime instrukcijas. Sujungę jėgas galėtume galime būti visai kitame lygyje“, – sakė M. Krivunecas.
Ką sako Lietuva?
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius turi konkrečią nuomonę apie siūlomą idėją.
„Mūsų pozicija eilę metų nesikeičia, šiai dienai nematau galimybės geopolitiniam, politiniam kontekste kalbėti apie Baltijos futbolo lygos sukūrimą. Mes pasisakome „prieš“ ir savo pozicijos laikysimės. Kitas dalykas – kartas nuo karto pabandoma padaryti užėjimus, pamanipuliuoti šia tema, bet nei mūsų klubai nusiteikę apie tai kalbėtis, nei mes kaip futbolo federacija“, – dėstė E. Stankevičius.
„Yra Baltijos lygos vadovas, kuriam tai aktualu, gal jis turi kažkokių asmeninių interesų, jam ta idėja atrodo gera. Taip, mes galime susitikti, pakalbėti, nesu kategoriškai „prieš“, bet šiandien dienai neįsivaizduoju, kad tai galėtų tapti realybe“, – pridūrė LFF prezidentas.
Jis siūlo kitas galimybes apjungti Baltijos šalių futbolą.
„Galime gal svarstyti kažkokį Supertaurės turnyrą, kur trijų Baltijos šalių čempionai susitinka bendram turnyrui prieš sezoną, yra bendras rėmėjas ir tokia avantiūra, pasižaidimas, stipresnio lygio varžovai yra smagi idėja. Jei žiūrime bendrą į lygą, tai yra vietinio čempionato griovimas. Taip pasisako ir klubai. Jei būtų kažkokia papildoma kvota Europos vietose, komerciniai prizai, gal klubai ir svarstytų. Dabar tai yra vien išlaidos, neturime vieno rėmėjo. Dabar viskas pasikalbama politiniam lygmeny ir greitai numarinama“, – griežtai kalbėjo E. Stankevičius.
Į neigiamą LFF vadovo požiūrį sureagavo ir M. Krivunecas.
„Aš žinau Edgarą, jį gerbiu, jis futbolo žmogus, labai talentingas ir turintis puikų mąstymą. Tiesiog reikia daugiau bendradarbiauti, kalbėti, diskutuoti. Esu įsitikinęs, kad kai jis sužinos visas detales, pamatys tinkamą kelią, kaip galima pakelti lygį ir kaip galime pagerinti patirtį savo sirgaliams. Žinome, kad ir Estijos futbolo federacijoje yra skeptikų, bet, jei nuoširdžiai, matome, jog kuo daugiau kalbame, pristatome šią idėją, tuo daugiau žmonių ima keisti požiūrį. Jie ima suprasti formatą, naudas ir kitus dalykus. Tam reikia laiko, tai inovatyvus projektas“, – sakė Latvijos lygos galva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
