Aptarsime moteryčių kompleksus, kurie yra labiausiai paplitę mūsų pavargusioje planetoje.
Alisos Stebuklų šalyje, Titanijos, Riterio ir ištvirkėlio, Mesalinos, Pelenės, Madonos ir paleistuvės kompleksai.
Alisos Stebuklų šalyje kompleksas išsivysto moterims, gyvenančioms fantazijų pasaulyje.
Jų laki vaizduotė sukuria meilės scenarijų, idealią sąjungą, kurioje kiekvienas partnerių vaidina atitinkamą vaidmenį. Tokios svajonės turi įtakos tam, kad šį kompleksą turinčios moterys gyvena laukdamos susitikimo su partneriu – jų svajonių įsikūnijimu.
Titanijos kompleksą turinčios moterys savo vaizduotėje sukuria idealaus vyro, kurio ieško visą gyvenimą, atvaizdą.
Vyrų idealo formavimuisi įtakos turi literatūros personažai ir filmų herojai. Į šių moterų seksualines fantazijas įtraukiami romanų veikėjai ar aktoriai. Seksualinio kontakto metu moteris vietoj realaus partnerio dažniausiai įsivaizduoja kitą vyrą.
Riterio ir ištvirkėlio komplekso esmė ta, kad moteris ieško vyro riterio ir ištvirkėlio vienu metu.
Šiuo atveju vienas asmuo turi būti labai skirtingas: riteris – vyriškumo, garbingumo, jėgos įsikūnijimas, įkvepiantis pasitikėjimą ir saugumo jausmą, – tvirtas jį dievinančios romantiškos, tyros ir nekaltos moters ramstis; ir ištvirkėlis – šiurkščios, stichiškos vyro jėgos įsikūnijimas, superseksualus vyras.
Mesalinos kompleksas būdingas aistringoms, jausmingoms, greitai įsiaistrinančioms moterims, dažnai kaitaliojančioms partnerius ir jiems keliančioms itin didelius reikalavimus.
Skirtingais istorijos periodais moters seksualinės savybės buvo labai vertinamos, ir šiandien jausmingos moters įvaizdį daugelis laiko patraukliu manydami, kad aistra ir jausmingumas santuokoje yra svarbiausi dalykai.
Pelenės kompleksas atspindi moters pasyvią poziciją, kai ji laukia pasakų princo, kuris nuvestų ją į nuotykių, grožio ir komforto pasaulį.
Svajonės apie nepaprastą ir gražų vyrą būdingos ankstyvajai jaunystei, tačiau kai kurioms moterims jos išlieka ir brandžiame amžiuje. Šios moterys svajoja apie tai, kad jas dievintų, rodytų pagarbą, įvestų į aukštąją visuomenę.
Donkichoto kompleksą turintys vyrai taip pat turi iliuzinių lūkesčių ir troškimų, kalba apie moterį dievinamai, ją idealizuoja, užkelia ant pjedestalo ir jai lenkiasi.
Madonos ir paleistuvės komplekso pavadinimas labai tiksliai apibūdina daugelio vyrų, auklėjamų pagal vakarietiškos kultūros tradicijas, elgesį.
Šiam kompleksui būdinga tai, kad vyrai moteris vertina labai prieštaringai.Viena vertus, jie pabrėžia moteriškumo, ištikimybės, geraširdiškumo ir atsidavimo vertę, antra vertus, vertina jausmingas, lengvai prieinamas ir koketiškas moteris. Vieną apdovanoja dvasine meile, renkasi į žmonas ir nori, kad ji būtų jo vaikų motina, o kitai jaučia geismingą trauką ir jos glėbyje patenkina savo seksualinius poreikius. Neretai tokie vyrai tiesiog dalija moteris į dvi kategorijas: moterys žmonos ir moterys meilužės.
Tai gana plačiai paplitęs kompleksas. Netgi paviršutiniška pažintis su kultūros istorija rodo, iš kur toks kompleksas kilęs – tai vyrams būdingos dvigubos moralės ir specifinio auklėjimo, skiepijančio vyrų pranašumo jausmą, pasekmė.
