Gal kiek mažiau girdėtas europiečiams, bet labai gerai žinomas amerikiečiams šis keturių raidžių rinkinys yra vienas iš garsiausių terminų automobilizmo istorijoje. Pats pavadinimas „Hemi“ apibūdina specifinę variklio galvutės konstrukciją, kuomet degimo kamera yra pusrutulio (angl. – „hemisphere“) formos, o galiausiai šia santrumpa buvo pavadintas visas variklis. Dėl savo labai jau nekompaktiškų matmenų ir išskirtinės galios kultinis „Chrysler“ inžinierių sukurtas „Hemi 426“dar gavo pravardę „elephant engine“ (liet. variklis – dramblys).
Tiesa sakant, „Chrysler“ nebuvo pirmasis ir toli gražu ne vienintelis automobilių gamintojas pritaikęs tokias galvutes varikliams, o variklius automobiliams, tačiau ši kompanija buvo pirmoji ir kol kas vienintelė naudojusi juos taip plačiai, todėl šį kartą apsiribosime jos sukurtais motorais. „Hemi“ yra „Chrysler“ registruotas prekinis ženklas ir šnekant apie šią konstrukciją dažniausiai turimi omeny būtent amerikiečių gamintojo varikliai. Išskiriamos trys „Crysler Hemi“ variklių kartos: pirmoji – dvidešimto amžiaus šeštas dešimtmetis, antroji – nuo septinto dešimtmečio vidurio iki aštunto dešimtmečio vidurio ir trečioji – dvidešimt pirmo amžiaus „Hemi“ variklių karta.
Konstrukcijos ypatumai
Tobulėjant varikliams akivaizdūs pusrutulio formos degimo kameros privalumai buvo ne vienas šalia kito išdėstyti, o statmenai vienas kitam kameros šonuose, išdėstyti. Tai leido įmontuoti didesnius vožtuvus ir pagerinti variklio „kvėpavimą“, taip pat įmontuoti žvakę degimo kameros viršuje, pačiame centre tokiu būdu pagerinant degimą. Pusrutulio formos degimo kameros trūkumai ‒ labai komplikuotas ir techniškai sunkiai įgyvendinamas keturių vožtuvų vienam cilindrui įrengimas, net ir esant dviem vožtuvams cilindre jų valdymo mechanizmas buvo gana sudėtingas, o galvutės buvo didelės ir sunkios. Taip pat, jeigu ne inžinierių sugalvotas plieninis vamzdelis, einantis kiaurai galvutę, nebūtų buvę įmanoma pakeisti žvakių nenuėmus variklio galvutės.
Pusrutulio formos degimo kamera (nuotr. Gamintojo)
Esminis „Hemi“ pranašumas lyginant su kitokios konstrukcijos motorais – tai šiluminis ir tūrinis naudingumas. Mišinys degimo kameroje liesdamasis su kameros paviršiumi atvėsta ir nevisiškai sudega, todėl reikia, kad jo būtų kuo mažiau. Iš esmės, reikia tokios degimo kameros, kurios paviršiaus plotas būtų kuo mažesnis. Pagal savo užimamą tūrį pusrutulio formos degimo kamera turi mažiausią paviršiaus plotą. Labai paprasta ir efektyvu.
Ankstyvieji „Hemi“
„Hemi“ istorija prasidėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Konkrečios datos nurodyti neįmanoma, bet butent Antrojo pasaulinio karo metu „Chrysler“ pradėjo tyrimus su skirtingų konstrukcijų varikliais. Pirmas eksperimentinis amerikiečių uprojektuotas ir pagamintas „Hemi“ variklis buvo išbandytas P-47 koviniame lėktuve. Tai buvo V-16 tipo variklis, su kuriuo P-47 skriedamas 4500 metrų aukštyje viršijo 800 km/h greitį. Pagal „Chrysler“ specifikacijas to variklio galia buvo 2500 AG, tačiau atsižvelgiant į tų laikų bandymų rezultatus buvo galima sakyti, kad variklio galia siekė bent 3000 AG, o greičiausiai ir 3500 AG. Deja, variklis į serijinę gamybą nepateko, o projektas po karo buvo nutrauktas.
1955 m. „Chrysler C-300“ (nuotr. Gamintojo)
Pirmasis „ankstyvuoju „Hemi“ laikomas „Chrysler“ V8 variklis „Fire Power“, pradėtas gaminti 1951-ais metais, turėjo būtent pusrutulio formos degimo kameras. 331 kubinių colių (5,4 litro) darbinio tūrio variklio galingumas siekė 180 AG. Tais pačiais metais „Hemi“ įsirašė į savo sąskaitą pirmą pergalę lekntynėse, kuomet tokio variklio varomas „Chrysler Club Coupe“ finišavo pirmas varžybose Detroite. Tuo pat metu „Chrysler“ padaliniai „DeSoto“ ir „Dodg“e dirbo tobulindami savuosius „Hemi“ variklius. Atskiro paminėjimo vertas 1955 metai pasirodęs „Chrysler C-300“ (nepainioti su 300C, kuris pasirodė 1957 metais).
Šis modelis laikomas garsiosios 300 „raidžių serijos“ pradininku, o ypatingas jis tapo tuo, kad tai buvo pirmas Amerikoje gaminamas serijinis automobilis, kurio variklio galingumas siekė 300AG. Modelio galia ir novatoriškas dizainas pritraukė daug publikos dėmėsio, buvo net juokaujama, kad „Chrysler C-300“ yra lyderis savo paties sukurtoje rinkos nišoje. Deja, šešto dešimtmečio pabaigoje „Chrysler“ planuose, jau nebuvo punkto, apie „Hemi“ variklių tobulinimą ir 1959 metais šie varikliai jau nebefigūravo galimų komplektacijų sąrašuose.
Įspūdingas sugrįžimas arba „Hemi 426“
1971 m. „Plymouth „Hemi“ 'Cuda“ variklio skyrius (nuotr. Gamintojo)
1964 metais pasirodė variklis, kuris vėliau tapo legenda ir kurio dėka „Hemi“ tapo vienu žinomiausių su automobiliais susijusių terminų visoje Amerikoje –426 kubinių colių (7,0 litrų) darbinio tūrio motoras. Tai buvo pirmasis variklis oficialiai pavadintas „Chrysler“ korporacijos registruotu „Hemi“ vardu. Savo gyvavimą „426 Hemi“ pradėjo, kaip specialiai lenktynėm sukurtas variklis. Startavę vasario 23 dienos „Daytona 500“ lenktynėse šio variklio varomi automobiliai užėmė pirmą, antrą, trečią ir ketvirtąją vietas. Toks pasirodymas nustebino visą lentynių pasaulį, o NASCAR reagavo savaip ir sugriežtino gamybos taisykles. Vietoij palanuojamų keletos variklių per metus, „Chrysler“ privalėjo pagaminti keletą tūkstančių ir montuoti juos į standartinius serijinius automobilius. Nors dėl to teko praleisti visą 1965 metų lenktynių sezoną „Chrysler“ nepasidavė ir 1966 metais pristatė kiek „sušvelnintą“, gatvėms skirtą „Hemi“.
1970 m. „Plymouth „Hemi“ 'Cuda Convertible“ (nuotr. Gamintojo)
Nuo lenktyninio giminaičio šis variklis skyrėsi mažesniu suspaudimo laipsniu (10,25:1), ne tokiu agresysiu vožtuvų valdymo charakteriu, kitokiais išmetimo ir įsiurbimo kolektoriais. Patikimumo sumetimais variklių galvutės buvo gaminamos ne iš aliuminio, o iš ketaus. Su minimaliais pakeitimais šis variklis buvo gaminamas penkerius metus. Per visą tą laikotarpį „Chrysler“ niekada nekeitė oficialiai skelbiamų variklio charakteristikų, t.y. 425 AG esant 5000 aps/min ir 664 Nm esant 4000 aps/min. Realybėje šio variklio galia siekė nuo 450 iki 475 AG. Gatvėms skirtas „Hemi 426“ buvo naudojamas tokiuose automobiliuose kaip „Dodge Charger“, „Dodge Challenger“, „Plymouth Barracuda“, „Plymouth Roadrunner“.
1970 m. „Plymouth „Hemi“ 'Cuda“ (nuotr. Gamintojo)
Tiesa sakant, beveik bet kuris „Chrysler“ korporacijos „Muscle Car“ galėjo būti kompletuojamas su šiuo varikliu, tačiau tai nereiškė, kad pagaminti buvo milijonai „Hemi 426“ motorų. Priežastys paprastastos: variklis buvo didžiulis, brangus ir neekonomiškas net matuojant tų laikų standartais, todėl per nepilnus šešis metus buvo pagaminti tik apie 11000 gatvėms skirtų „Hemi“. Ribotas automobilių, sukomlektuotų su „Hemi 426“, skaičius ir lėmė, kad devintajame dešimtmetyje prasidėjus „Muscle Cars“ kolekcionavimo bumui tokių automobilių kainos pakilo iki begalybės.
1967 m. „Plymouth Belvedere GTX“ taip pat žinomas kaip „Silver Bullet“ (nuotr. Gamintojo)
Grįžtant prie lenktynių temos galima pasakyti, kad su šiuo varikliu buvo pasiekta gausybė pergalių. Nors 1970 metais uždrausti NASCAR lentynėse, o gatvėms skirta versija dėl sugriežtintų išmetamųjų dujų taršos reikalavimų, didelės pagaminimo savikainos ir išaugusių draudimo kainų buvo baigta gaminti 1971 metais, tačiau „Hemi 426“ ir praėjus daugiau negu trisdešimčiai metų dominuoja „drago“ lentynių aukščiausiose klasėse.
Modernūs „Hemi“ nėra tikri „Hemi“
Naujieji 5,7, 6,1, 6,4 ir 7,0 litrų darbinio tūrio „Hemi“ iš tiesų nėra tikri „Hemi“. Nors projektuojant variklį buvo svarstoma gaminti variklio galvutes su pusferės formos degimo kameromis, bet vėliau tokios idėjos atsisakyta ir iš tikro „Hemi“ dizaino beliko tik statmeni vienas kitam vožtuvai. Nors ir nebūdami tikri „Hemi“ šie varikliai galios nestokoja. Pavyzdžiui, 5,7 litro darbinio tūrio variklio maksimali galia – 372 AG, maksimalus sukimo momentas 542 Nm. Kai kuriose šio variklio versijose naudojama kintamo darbinio tūrio sistema, kuri gali atjungti keletą cilindrų esant nedidelei apkrovai na ir, savaime suprantama, tokiu būdu pagerinti ekonomiškumo rodiklius.
6,4 litro „Hemi“ V8 variklis iš „Chrysler 300SRT8“ (nuotr. Gamintojo)
Geriau negu pateiktos datos, darbinis tūris ir galia, ar bet kokie kiti skaičiai „Hemi“ statusą Amerikoje nusako tautosaka, pavyzdžiui, norint apibūdinti kažką kaip labai galingą sakoma, kad tai turi „Hemi“. Na arba tas faktas, kad už geros būklės „Hemi“ varomą „Dodge“ ar „Plymouth“ „muscle car“ automobilį tektų pakloti gerokai daugiau negu 100 tūkst. dolerių. „Hemi“ konstrukcija yra tokia efektyvi, kad būtent tokio tipo varikliai buvo ir yra geriausi NHRA, IHRA, UDRA ir kitose oficialiose „drag“ lenktynėse visame pasaulyje.
