Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, beveik 70 procentų visų pagalbos kelyje atvejų sudarė nebevažiuojančio automobilio transportavimas. Apie 26 procentus sudarė smulkus automobilių remontas, kai vairuotojai pasikviesdavo pagalbos tarnybos specialistus remontuoti kelyje sugedusį automobilį. Techninės pagalbos Lietuvoje paslaugomis kasko draudimu apdraustų automobilių vairuotojai gali naudotis nemokamai.
„Dažniausiai Lietuvos vairuotojai kreipiasi pagalbos kelyje tuomet, kai jau patys nebesugeba pasitaisyti kelyje sustojusios mašinos. Visais kitais nedideliais atvejais – pakeisti ratą, atvežti degalų, užvesti variklį ir kt. – Lietuvos vairuotojai linkę rūpintis patys arba prašyti pagalbos pravažiuojančių automobilių vairuotojų. Mūsų šalyje stiprus vairuotojų savitarpio pagalbos jausmas“, − teigia žalų departamento direktoriaus pavaduotojas Modestas Žilionis.
Jis pastebėjo, kad auga skaičius atvejų, kuomet vairuotojai kreipėsi ne tik dėl automobilio transportavimo, bet ir dėl avarinio durelių atrakinimo, pakaitinio automobilio ar užšalusių variklių užvedimo.
Pasak M. Žilionio, pagalbos kelyje paslaugų spektras gerokai išsiplėtė, todėl vairuotojai gali kreiptis ir dėl pamestų mašinos raktelių, ir dėl pargabenimo, ir dėl nakvynės, jei nepavyksta parkeliauti namo. Sugedus automobiliui ar ją pavogus draudikai atlygina pakaitinio automobilio nuomos išlaidas.
M. Žilionis, vertindamas pagalbos kelyje tendencijas, mano, kad jaunesnioji vairuotojų karta bus dažniau linkusi naudotis profesionalia pagalba kelyje, o ne ieškoti draugų, kaimynų ar giminių, galinčių gelbėti kelyje sustojusį automobilį ir jo keleivius.
