Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šešiolika, aštuoneri, dvidešimt metų nelaisvės... Tokios bausmės buvo paskirtos teisiamiesiems, kurių padarytus pačius sunkiausius nusikaltimus - žmogžudystes - neseniai narpliojo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos. Regis, gresiantis ilgas gyvenimas už grotų nusikaltėlius turėtų bent kiek išgąsdinti, priversti susimąstyti, atsisakyti sadistiškų planų. Deja, kaip dažnai paaiškėja, nelaisvė tokių piliečių nelabai gąsdina... Maža to, vienas dvidešimčiai metų nuteistas klaipėdietis teismo net paprašė skirti dar griežtesnį nuosprendį ir viešai pareiškė: išėjęs į laisvę žudiko amato neatsisakysiąs - myriop pasiųsiąs dar ne vieną žmogų!
Mirtinai suspardė... motiną
Šilutiškis Arvydas Damašauskas (35 m.) už grotų praleis šešiolika metų. Tokia bausmė jam skirta už tyčinį, itin žiaurų motinos nužudymą.
Aušo vienos gražiausių metų švenčių - šv. Velykų - rytas. Tokią dieną reikėtų sutikti ypač gerai nusiteikus, be konfliktų ar juo labiau smurto. Deja. Užsukęs pas Vilkyškiuose (Šilutės r.) gyvenančią motiną Barborą Auškalnienę į svečius, gretimame Keleriškių kaime įsikūręs šios moters sūnus Arvydas Damašauskas staiga sukėlė konfliktą ir ėmė smurtauti. Kliuvo ir motinai, ir patėviui Stasiui Auškalniui. Pastarasis, laimė, išgyveno, o žiauriai sumušta ir suspardyta B. Auškalnienė netrukus mirė.
Per ikiteisminį tyrimą A. Damašauskas buvo prisipažinęs, jog motiną tada puolė vien dėl to, kad ši ėmė priekaištauti dėl per garsiai įjungto televizoriaus. Kiek vėliau suimtasis pareiškė su motina tąkart susipykęs neva dėl to, kad ši ėmusi priekaištauti dėl per didelio Arvydo polinkio į alkoholį. Teisme šis pilietis jau pareiškė neprisimenąs, kaip viskas įvyko, nes esą buvęs labai girtas, ir ėmė tvirtinti, jog motiną galėjo sumušti kas nors kitas - tik ne jis. Pavyzdžiui, patėvis.
Remdamasis bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, teismas priėjo prie išvados, jog B. Auškalnienės žūtis - josios sūnaus A. Damašausko darbas. Paaiškėjo, jog, būdamas stipriai girtas, A. Damašauskas susipyko su patėviu ir šį sumušė. Išsigandusi motina sūnų įspėjo šio smurto nenutylėsianti - tuoj paskambinsianti į policiją. Baimė, kad teks už tai atsidurti už grotų, A. Damašauską, matyt, ir pavertė žvėrimi - jis motiną ėmė negailestingai daužyti, kumščiuoti, tampyti už plaukų, trankyti į sieną, spardyti. Kas gali atlaikyti tokį smurtą! Kai mama mirė, sadistas sūnus iš namų išsinešdino, tačiau tą pačią dieną pareigūnų buvo sulaikytas. Beje, dar net nesuspėjęs nusimazgoti kruvinų rankų...
Kaip anuomet "Akistatai" tvirtino kaimo gyventojai, A. Damašauskas prieš motiną ranką pakėlė jau nebe pirmą kartą. Prieš kelerius metus jis esą taip sutalžė savo gimdytoją, kad ši ilgai gulėjo ligoninėje, galiausiai nukentėjėlei buvo suteikta pirmoji invalidumo grupė (beje, to paties konflikto metu nuo A. Damašausko kumščių nukentėjo ir du jaunesni jo broliai, vienas iš jų dėl patirtų sužalojimų vėliau irgi buvo pripažintas invalidu). Už šį nusikaltimą A. Damašauskas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau iš pataisos namų paleistas anksčiau laiko. Nedorėlis sūnus sugrįžo į tėviškę. Jo motina ir patėvis, baimindamiesi smurto, nedelsdami išsikėlė gyventi į kitą kaimą. Tačiau sūnus motinos vis tiek nepaliko ramybėje - dažnai užsukdavo, reikalaudavo maisto, pinigų.
Keistas A. Damašausko elgesys teisėjų kolegijai sukėlė įtarimą, kad teisiamasis turi psichikos problemų. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas - teisiamajam paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ambulatorinė ekspertizė į teisėjų klausimą atsakyti neįstengė - prireikė stacionarinės. Ne vieną mėnesį A. Damašauską stebėjusi Teismo medicinos instituto Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų psichiatrų komisija neseniai pateikė išvadą, kad A. Damašauskas esąs sveikas ir privalo atsakyti už savo veiksmus.
Teismas patenkino ir S. Auškalnio pareikštą civilinį ieškinį. Nuteistasis privalės atlyginti motinos laidojimo išlaidas (800 litų) bei patėviui padarytą neturtinę žalą (nukentėjusysis ją įvertino 4 000 litų).
Atsitiktinė auka
Dvidešimt metų nelaisvės - tokia bausmė skirta klaipėdiečiui Kęstučiui Tarasevičiui (25 m.). Jis buvo pripažintas kaltu dėl vaikystės draugo A. Vaškio tyčinio nužudymo. Būtent K. Tarasevičius nė kiek nesijaudino dėl padaryto sunkaus nusikaltimo ir net užsiminė, jog, išėjęs į laisvę, nužudys dar ne vieną jam kuo nors neįtikusį žmogų! Beje, už plėšimus sulaikytas K. Tarasevičius pareigūnams pats prisipažino esąs dar ir žudikas!
Kaip paaiškėjo per ikiteisminį tyrimą, K. Tarasevičius tą dieną buvo labai prastai nusiteikęs, nes susiriejo su darbdaviu, kuris jam neva sumokėjo per menką atlygį už atliktus darbus.
Ant viso pasaulio supykęs K. Tarasevičius, žingsniuodamas miesto gatve, atsitiktinai sutiko vaikystės laikų draugą A. Vaškį. Iš pradžių jiedu bendravo gražiai - užsuko į alaus barą, pasivaišino, K. Tarasevičius pasiguodė dėl darbdavio apgavystės... Vėliau, kaip ir buvo galima numanyti, butelio draugai ėmė pyktis. K. Tarasevičius A. Vaškį sumušė, paskui ir apiplėšė - atėmė keliasdešimt litų, mobilųjį telefoną. O kai apvogtasis prasitarė šio išpuolio nenutylėsiąs, sužvėrėjęs K. Tarasevičius nusprendė auką nužudyti. A. Vaškys buvo mirtinai subadytas peiliu, nutemptas į daugiabučio kieme iškerojusius krūmus ir paliktas.
Šis nusikaltimas, kaip minėta, buvo atskleistas tik tada, kai, sulaikytas dėl plėšimų, K. Tarasevičius pats pareigūnų pasiteiravo, kodėl jo neklausinėja apie kur kas sunkesnį nusikaltimą - žmogžudystę. Ir viską atvirai išklojo...
Teisme K. Tarasevičius pareiškė su A. Vaškiu susipažinęs prieš daug metų, kai dar užsukdavo pernakvoti pas savo buvusį globėją (čion esą užeidavo ir A.Vaškys). Teisiamasis prasitarė A. Vaškio neapkentęs, nes šis kadaise jį įtraukęs į nusikaltimus (pasiūlęs kartu eiti plėšikauti), be to, A. Vaškys esą buvęs homoseksualas.
Dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo nė kiek nesisielojančiam K. Tarasevičiui buvo skirta teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau ekspertų komisija nustatė, jog klaipėdietis jokia psichikos liga nesirgo ir neserga, todėl privalo stoti prieš teismą.
Šūviai pakirto tą, kurį mylėjo...
Šilutės rajono Drebulių kaimo gyventojas Stanislovas Barauskas (62 m.) teisme pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai atsiprašė nužudyto paauglio artimųjų. S. Barauskas buvo teisiamas už tai, kad iš nelegaliai laikomo ginklo nušovė keturiolikmetį posūnį Donatą K. Beje, šautuvo vamzdis buvo nukreiptas į kitus asmenis, tačiau likimas šiems buvo gailestingas...
Tomis dienomis S. Barauskas namie šeimininkavo su sugyventinės Juditos K. sūnumi Donatu, mat Judita po sunkios operacijos vis dar gydėsi Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Vakare į S. Barausko namus užklydo du jauni vyrai - R. Apulskis ir A. Šlusnys. Visi išgėrė (iš pradžių kompanija vaišinosi svečių pastatytu "samagonu", paskui butelio nepagailėjo ir šeimininkas). Kaip reikiant apsinešę, svečiai, matyt, nusprendė išgertuves pratęsti jau kitoje vietoje, todėl griebė nuo stalo nebaigtą gerti butelį ir susiruošė eiti. Stanislovas susinervino - butelis gi jo! Ir griežtai pareikalavo, kad atėjūnai alkoholio neišsineštų. Tie tik pasišaipė iš į tėvus tinkančio žmogelio ir movė pro duris. Iš paskos - ir Stanislovas su nelegaliai laikomu medžiokiniu šautuvu rankose. Nuaidėjo keli šūviai, deja, kaip minėta, jie pakirto ne alkoholio vagišius, o Stanislovo posūnį. Tiesa, kulkos sužeidė ir tuos du vyrus, bet sužalojimai buvo nesunkūs. Na, o labiausiai nukentėjęs Donatas buvo nugabentas į Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių, kur po kelių dienų mirė.
Teisme S. Barauskas prisiekinėjo sprunkančius svaigalų vagišius šūviais norėjęs tik pagąsdinti - ne nušauti, ir be galo krimtosi dėl mylimo posūnio žūties. Deja, laiko nesustabdysi ir atgal nepasuksi, jau padarytų klaidų neištaisysi...
Už šį nusikaltimą S. Barauskas pataisos namuose praleis aštuonerius metus.
