Kas tai yra Židikai, gali suprasti gal tik pamatęs ašaras ant pagyvenusių židikiškių moterų skruostų per rašytojos Marijos Pečkauskaitės–Šatrijos Raganos atminimo minėjimus. Tada supranti, kad Židikai būtų visai ne tie be jos – be mokytojos, be rašytojos, be meilės knygai, be meilės žmogui.
Židikų miestelis – buvęs Mažeikių apskrities valsčiaus centras Latvijos pasienyje tarp Ylakių (12 km) ir Mažeikių (21 km). Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Židikai minimi nuo XVI a. Iki šio amžiaus pabaigos Židikų gyvenvietė dar buvusi menkai apgyventa: 1595 ir 1596 metais inventoriuose nurodomos 7 šeimos, galulaukėse dar 12 šeimų, iš viso 19. XVIII a. Židikai priklausė Kražių jėzuitų kolegijai. Jėzuitai nebuvo suinteresuoti plėsti gyvenvietės, jie siekė gauti tik kuo daugiau pajamų. Nuo 1614 m. iki 1647 m. Židikai padidėjo tik 6 šeimomis, iki 77 šeimų. Nuo 1773 m. Židikai perėjo Edukacinės komisijos žinion, o 1781 m. žemaičių seniūnui Gelgaudui. Tuo metu, XVIII a. antroje pusėje, ėmė ryškėti prekybininkų ir amatininkų gyvenvietėms būdinga funkcija – vyko turgūs ir prekymečiai. Apsigyveno žydų. Židikai labai nukentėjo per 1824–1825 m. bei 1852 m. gaisrus. Išnyko nuo seno vykę turgūs. Tai turėjo neigiamos įtakos tolesniam miestelio vystymuisi. 1872 m. ar 1873 m. turgūs vėl buvo leisti. Jų atgaivinimas turėjo reikšmės Židikų ūkiniam kilimui, miestelis intensyviau ėmė augti. Apie 1988 m. jame buvo 780 gyventojų, bažnyčia, sinagoga, 2 prieglaudos, mokykla, 14 krautuvių, 3 odos dirbtuvės, 4 alinės. Tiek pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais gerokai sumažėjo miestelio gyventojų, sunyko ūkinė veikla. Miestelis vėl labai nukentėjo nuo 1939 m. gaisro. Židikus daugelį metų garsino, daug žmonių iš tolimų apylinkių sutraukdavo čia nuo 1935 m. veikusi vilnų karšykla ir verpykla. Pokario laikotarpiu, apylinkės valsčiams susibūrus į kolūkį, Židikai tapo jo centrine gyvenviete. Ėmė kurtis daugiau kultūrinio–buitinio aptarnavimo įstaigų. 1952 m. įsteigta 25 lovų apylinkės ligoninė (nuo 1940 m. veikė ambulatorija su gimdymo skyriumi), 1954 m. septynmetė mokykla, veikusi nuo 1948 m., buvo pertvarkyta į vidurinę, 1956 m. įsteigti kultūros namai, 1961 m. – lopšelis–darželis. Apylinkės pastatas, kuriame įsikūrė ir biblioteka bei ryšių skyrius, atvėrė duris 1967 m. Naujuose pastatuose įsikūrė kultūros namai (1969 m.), parduotuvė (1970 m.).
Šatrijos Raganos mauzoliejus-koplyčia. Nuotrauka paimta iš Wikipedijos.
1990 m. šaliai atgavus nepriklausomybę, Židikuose sunyko kolūkis. Buvo parduotas buitinių paslaugų paviljonas, pirtis, darželis, mechaninės dirbtuvės. Buvusioje kolūkio raštinėje įsikūrė žemėtvarkos tarnyba, biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos filialas. Buvo įsteigta keletas privačių parduotuvių.
Židikų bažnyčia. 2009 m. Nuotr. A. Makauskienės
Dabar miestelis yra Židikų seniūnijos centras. Gyvena 500 gyventojų (2008 m. liepos mėn.). Šiandien žymus tuo, kad čia gyveno lietuvių rašytoja, pedagogė Marija Pečkauskaitė–Šatrijos Ragana. Židikuose ir palaidota, kapinėse jai pastatytas mauzoliejus-koplyčia. Jos atminimui 1974 m. įrengtas muziejus. Židikų klebonijoje, kurioje rašytoja buvo apsistojusi paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, įkurtas atminimo kambarys. Rašytojos vardu pavadinta vidurinė mokykla, kuri yra pati seniausia mokykla Mažeikių rajone. Šalia Židikų bažnyčios 2002 m. atidengtas paminklas (skulptorius O. Neniškis). Juo paženklinta vieta, kurioje veikė Šatrijos Raganos įkurta ir jos globojama Židikų pradinė mokykla. 2006 m. prie bažnyčios pradėtas formuoti rašytojos Šatrijos Raganos parkas.
Židikų senoji dalis – urbanistikos paminklas: gatvių tinklas ir aikštės planas. Prie aikštės yra nedidelė klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų formų bebokštė bažnyčia (1819 m. statyta Gelgaudo) – architektūros paminklas. Šalia stovi varpinė (1841 m.). Urbanistikos paminklo teritorijoje vyrauja XX a. I pusės 1–2 aukštų pastatai, yra ir XX a. II pusės statinių, pastatytų pagal tipinius projektus. Aikštėje ir gatvėse nemaža želdinių. 1989 m. pagal architekto Henriko Štaudės projektą buvo atkurtas 1928 metų Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, kuris buvo susprogdintas 1950 m. 2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas.
Šaltiniai:
1. Atkočaitienė I., Valantytė R. Židikų bibliotekos fondo istorija ir nūdiena: Kraštotyros darbas. – Židikai, 1992. – P. 4–5. 2. Kviklys B. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai–etnografiniai bruožai. T. 4. –So Boston (NASS), Liet. encikl.l–kla, 1964–1967. – P. 305. 3. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. D. 3. – V., 1979. – P. 97–99, 101–102, 104–105.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
