Pagal Pr. Vaičaitį
A. ŠLEIKUS
Yra šalis, kur upės teka
Liūdnai tarp girų iškirstų
Ir anaiptol ne meiliai šneka
Prie giesmininkų vieversių.
Ten nėra darbo, trūksta duonos,
It veši vargas patvoriuos,
Voliojasi tautos madonos
Europos ponų pataluos.
Tenai vieni kitus "vaišina"
Lazdom, pilstuko tirpalais,
Paskui nušauna, paskandina
Arba supjausto gabalais.
Tenai korupcija paplitus
Kaip nepagydoma liga,
Kai dingsta doleriai ir litai
Už bonkų užtvarų staiga.
Ten vagia viską, kas pakliūva -
Gamyklas, fabrikus, miškus,
Tėvynės meilės amžinumą
Ir vasarėjančius laukus.
Ten ir seimūnai greit išmoko
Paimt gražias davatkėles...
Ten daug kas pyksta ant Junoko
Už atskleistas aferėles...
Ten STT kaip ašakytė
Elito pagurkly... Deja,
Kurios nei perkąst, nei praryti
Kol kas negali ponija.
Ten bėga žmonės iš tėvynės,
Palikę verkiančius vaikus,
Ir ieško duonos kasdieninės
Plataus pasaulio pakraščiuos.
Ten vaistai tarsi deficitas,
Kurių įpirkti negali,
Nes pensininkas "supper" plikas
Toj europietiškoj šaly.
Tenai kompiuteriai "sugenda"
Per rinkimus gana dažnai,
O "iškeptieji" prelegentai
Ir vėl meluoja atkakliai.
O tėviške! Koks mielas kraštas
Su melo kupina erdve!
To neišreikš nė vienas raštas,
Tą pasakys tik STT!
