Gimė V. Rimša 1937 m. balandžio 26 dieną Svėdasų [2]valsčiaus Sausalaukės vienkiemyje,[3] Anykščių rajone. 1945 –1953 m. mokėsi ir baigė Svėdasų vidurinės mokyklos (dabar Juozo Tumo –Vaižganto gimnazija) aštuonias klases. Mokslus tęsė Vilniaus bibliotekiniame technikume, kurį baigęs, 1956 metų vasarą pradėjo dirbti Pagėgių rajoninėje bibliotekoje. 1957-1959 m. pirmoje pusėje buvo jos vedėjas. 1959-1964 m. Vytautas mokėsi ir baigė Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Istorijos-filologijos fakultetą ir įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo specialybę.
Profesinė ir mokslinė veikla
Žinių troškimas skatino bibliotekininką nuolat gilinti savo žinias, tobulėti ir kelti kvalifikaciją. 1973-1974 m. V. Rimša lankė VVU Filosofijos ir Užsienio kalbų katedrų vakarinius kursus, skirtus aspirantams, ir išlaikė filosofijos bei vokiečių kalbos kandidatinius egzaminus. 1976 m. savarankiškai pasirengęs, Sankt Peterburgo (buv. Leningrado) kultūros instituto Pedagogikos ir Bibliotekininkystės katedrose išlaikė kursų „Aukštosios mokyklos pedagogika“ ir „Šiuolaikinė bibliotekininkystės teorija ir praktika“, skirtų aspirantams, kandidatinius egzaminus. 1976–1979 m. neakivaizdžiai mokėsi Sankt Peterburgo (buv. Leningrado) kultūros instituto, 1981-1985 m. – VVU Mokslinės informacijos katedros aspirantūroje ir baigė visą šio mokymų kursą, parašė disertaciją, kuri buvo apsvarstyta ir VVU Mokslinės informacijos katedros Mokslinės tarybos posėdyje teigiamai įvertinta. Tačiau disertacijos negynė, nes versti ją į rusų kalbą, redaguoti rusišką mokslinės kalbos stilių ir gaišti tam be galo daug laiko nebematė prasmės, o būdamas nepartinis, neįžvelgė ir aiškios savo mokslinės bei socialinės veiklos, kaip tituluoto mokslininko, tolimesnės perspektyvos. Kita vertus, mokslai jau buvo baigti, liko tik formalus jų įforminimas. Tam kaip tik ir pritrūko laiko, nes atsirado įdomesnių darbų. 1971-1989 m. Vytautas stažavosi Baltarusijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano, Kirgiztano, Latvijos, Moldavijos, Ukrainos ir Vokietijos respublikų bibliotekose. 1978 m. mėnesį kėlė kvalifikaciją Kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Maskvoje, 1981 m. 1986 ir 1988 m. mokėsi Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Vilniuje, 1992 m. Talino pedagoginiame institute baigė JAV ir Didžiosios Britanijos specialistų surengtus kursus „Vadybos pagrindai“. 1996 m. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre baigė mokymą „Vadovas šiandien“. 1997 m. mokėsi Didžiosios Britanijos specialistų Vilniuje surengtuose kursuose „Bibliotekų vadyba“ ir kt. Kvalifikacijos kėlimo sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, bet norime paminėti darbus, kuriuose gabus bibliotekininkas pritaikė savo įgytas žinias. 1962-1963 m. jis dirbo Vilniuje Valstybinio pedagoginio instituto bibliotekoje bibliotekininku, 1963-1966 m. – Vilniaus plastmasinių dirbinių gamyklos Naujos technikos ir informacijos skyriaus vyresniuoju techniku – techninės bibliotekos vedėju, 1966-1967 m. – Valstybinės respublikinės (dabar Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo) bibliotekos Mokslinio metodikos skyriaus vyresniuoju redaktorium. 1967-1971 m. Kultūros ministro įsakymu V. Rimša buvo paskirtas Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoju, o 1971-1973 m. dirbo šios bibliotekos direktorium. Nuo1973 m. iki 1977 m. jis dirbo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos (LNB) Mokslinio metodikos skyriaus vyresniuoju redaktorium. Nuo 1977 m. pradžios iki 2002 m. vidurio dirbo minėtos bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėju.
Darbo diena LNB Moksliniame tyrimų skyriuje. Skyriaus vedėjas Vytautas Rimša ir vyriausioji bibliotekininkė Nijolė Bliūdžiuvienė (1998 m., Viliaus Jasinevičiaus nuotrauka).
Martyno Mažvydo bibliotekoje Vytautas išdirbo, neskaitant minėtos pertraukos, 28 metus. Čia su kolegomis atšventė jis kelis savo darbo bei gimtadienių jubiliejus.
V. Rimšos 50-metis LNB. Sveikina Vaikų literatūros skyriaus vedėja Vanda Stankevičienė, šalia sėdi žmona su sūnumi Juozu. (1987m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).
Nuo 2006 m. V. Rimša yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyresnysis bibliografas.
Knygos ir kiti leidiniai
Profesinėje veikloje bei mokslinių interesų srityje būtina paminėti V. Rimšos profesinius leidinius. Iš viso jis parašė 17 knygų (iš jų 7 su bendraautoriais). Tarp jų – 1971 m. „Darbas su technine literatūra masinėse bibliotekose“, 1980 m. „Skaitymo tyrimai Lietuvoje: 1918-1978 metai“, „Bibliotekų vaidmuo ugdant ir tenkinant darbininkų jaunimo profesinius ir dvasinius poreikius: tyrimų programa ir metodika“, 1983 m. „Viešųjų bibliotekų 1970-1982 m. mokslinė veikla: referatinė apžvalga“, 1987 m. „Lokaliniai skaitybos tyrimai: organizavimas ir metodika“. 1989 m. „Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1989 m. (su Aukse Ralyte), 1997 m. „Knygotyra: enciklopedinis žodynas“ (su kitais bendraautoriais), 1998 m. „Mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos“, 1999 m. „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas: sąs. 4. Bibliotekos fondai“ (su Nijole Bliūdžiuviene) ir kt.
1997 m. jis ir pradėjo leisti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo darbus (metininkus) „Bibliotekininkystė“. Iki 2001 m. imtinai sudarė (ar/ir suredagavo) bei išleido 5 šio leidinio tomus.
Šalia viso to, V. Rimša yra sudaręs 10 teminių mokslo darbų, mokslinių straipsnių ir kitų rinkinių; parengė 6 profesinius leidinius; sudarė ir suredagavo 10 mokslinių ir metodikos knygų; suredagavo 12 leidinių; o dirbdamas redaktorių kolegijose – 16 knygų.
Keletą metų normindamas bibliotekininkystės ir bibliografijos profesinę lietuvių kalbą, V. Rimša (pats ir su bendraautoriais) parengė ir išleido 5 lietuvių bibliotekininkystės ir knygų leidybos terminų standartus. Iš viso vienaip ar kitaip yra įtakojęs 58 profesinių leidinių pasirodymą.
Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
