Sigito STASAIČIO fotoreportažas
Rytą prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus atburzgė kavalkada sunkvežimių, atvežusių pustrečio šimto karių.
Pasak VRM 1-ojo pulko, saugančio kalinius, vadų, per apmokymus vaidinti nusikaltėlius norėjo nedaug kas - vis tiek buvo aišku, kad "įkaitai" bus išlaisvinti, o tave užlaužtomis rankomis išves žurnalistų, izoliatoriaus prižiūrėtojų bei pulko vadų akivaizdoje. Tačiau armijoje norų nepaisoma - tuzinui karių buvo įsakyta persivilkti mėlynomis "zekų" uniformomis ir užsidaryti 95-ojoje kameroje.
Prieš pietus Šiaulių tardymo izoliatoriuje visi tikri suimtieji buvo užrakinti kamerose, darbuotojai pasitraukė į pašalį, o "mėlynšvarkiai vaidintojai" užsidarė trečiajame aukšte su pora prižiūrėtojų, kurie atliko įkaitų rolę. 13 valandą virš izoliatoriaus stogo ima plerpti sraigtasparnis, iš kurio virve lyg vorai ima leistis iki dantų ginkluoti kariai. Pasak sraigtasparnio piloto Domo Mažučio, leidžiantis iš 50 metrų aukščio virve tyko daug pavojų. Pavyzdžiui, užsimušti arba būti nutrenktam... elektros, mat mentėmis košdamas orą sraigtasparnis taip smarkiai įsielektrina, jog lyginant su žeme įgauna iki milijono voltų potencialą - kibirkštys per gerą sprindį šokinėja. Beje, per dvi valandas rusiškas sraigtasparnis "Mi-8" sudegina žibalo už 6 000 litų! Mūsų Krašto apsaugos departamentas negali sau leisti tokios prabangos, todėl pratybas šelpia Kauno UAB "AviaBaltika", kas mėnesį po porą valandų skraidinanti VRM 1-ojo pulko karius - kalinių prižiūrėtojus.
Sraigtasparnis taip kriokia, kad net stogo skarda kilnojasi, todėl jei izoliatoriuje būtų užsidarę tikri riaušininkai, jie, aišku būtų, viską išgirdę. Atlikdami tokius įkaitų išlaisvinimo mokymus viso pasaulio (ne tik Lietuvos) pareigūnai linkę tikėti, kad viskas yra taip, kaip rodoma kino filmuose: riaušininkai yra paskutiniai kvailiai, jie visada reikalauja milijono dolerių bei sraigtasparnio, kuriuo galėtų kartu su maišu pinigų pabėgti į užsienį - paprastai į kokią nors Arabijos šalį. Taigi jei kalinių sukilimas būtų tikras, riaušininkams teliktų meluoti, kad sraigtasparnis atskraidino pinigus, o ne karius.
Specialusis būrys nusileido ne metaliniu trosu, o stora virve, todėl elektra vyrų nepurtė. Mažiau nei per minutę 12 specialiai apmokytų kareivių ne tik nusileido, bet ir prisirišę kitomis virvėmis pakibo virš vieno iš trečiojo aukšto langų. Tikrieji riaušininkai per tą minutę tikriems įkaitams gerkles būtų spėję perpjauti dešimt kartų, tačiau apsimetėliai riaušininkai vis dar toliau nieko nemato ir reikalauja dolerių.
Barškindami skydais bei guminėmis lazdomis po izoliatoriaus kiemą risnoja būriai karių, kiti ilga grandine išsirikiavę palei visas tvoras - nė musė nepraskristų. Ugniagesių automobilis pakelia kopėčias, kuriomis keli gaisrininkai užsiropščia ant stogo neva gesinti riaušininkų sukalto gaisro. Štai šioje vietoje teorija atitinka praktiką - sukilę kaliniai kažkodėl visada suserga piromanija - noru viską padeginėti. Kai 1991-aisiais Pravieniškių kolonijoje kilo maištas, "zekai" sudegino beveik visą gyvenamąją zoną. Sukilėliai kalėjimus padeginėja ir užsienyje. Ir šįkart pro grotas matydami ant stogo besiropščiančius ugniagesius, vienos kameros kaliniai uždega laikraštį, o gal net antklodę, ir ja mojuoja pro langą - kvaileliai naiviai tiki palaiką sukilusius likimo brolius. Į šį mini gaisrą niekas iš prižiūrėtojų nekreipia dėmesio. Matydami, kad absoliučiai ignoruojami, suimtieji ima paskutiniais žodžiais plūsti visus, ką tik mato pro grotas: karius, prižiūrėtojus, žurnalistus. Keiksmai sklinda pro visų kamerų grotas. Gražių epitetų sulaukė net ir svečias iš užsienio - Prancūzijos policijos atašė Pabaltijo šalyse Pilypas Masonas. Laimei, prancūzas nesuprato, nei kas tas "spalvotas gaidys", nei kas tas "pyderas su fotoaparatu", o žavi vertėja keiksmų užsieniečiui nevertė.
Dar po kelių minučių vienas karių būrys izoliatoriaus kieme išsprogdino duris, o "vorai" šaudydami sulindo per langą. Po minutės įkaitai išlaisvinti, o riaušininkai išvedami užlaužtomis rankomis.
Deja, tikrovė kur kas liūdnesnė. Per Rusijos televiziją neseniai buvo parodytas filmas apie sukilimą šios šalies kalėjime. Galvažudžiai recidyvistai įkaitu buvo paėmę prižiūrėtoją. Tiesa, jie irgi reikalavo galimybės pabėgti, tačiau į derybas nesileido, nepadėjo nė skubiai atvežtų artimųjų prašymai nežudyti, pasiduoti. Specialusis būrys šturmavo patalpas, pas riaušininkus buvo įmestas sprogmuo su ašarinėmis dujomis, tačiau išlaužti grotų vienu smūgiu šturmuotojams nepavyko, kilus sumaiščiai įkaitas buvo papjautas.
Šiandien Lietuvos kalėjimų ir kolonijų prižiūrėtojai supranta, kad pakliuvus kraugeriui į nagus "vorai" iš sraigtasparnio gali ir nepadėti, todėl yra budrūs. Masinių, apimančių visą "zoną", riaušių Lietuvos kalėjimuose Nepriklausomybės metais nėra kilę, nors nedidelių incidentų pasitaiko. 1996 metais Pravieniškių griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kalėjęs vienas banditas mėgino prižiūrėtoją paimti įkaitu ir buvo nušautas vietoje, neprireikė jokio specialiojo skraidančių "vorų" būrio.
O šiandien mūsų kariai mokosi. Ir gerai, nes kilus tikroms riaušėms mokytis būtų per vėlu. Svečias iš Prancūzijos P. Masonas korespondentui pasakė, jog "28 minutes trukusi išlaisvinimo operacija atlikta nepriekaištingai, aš sužavėtas".
