Kalbama, kad pasaulio priešas numeris vienas jau daug savaičių slepiasi giliai žemėje. Tai tiesa. Tačiau jeigu jūs jį įsivaizduojate užsisklendusį priešistorinėje grotoje su plūkto smėlio grindiniu ir netašytų uolų sienomis, tai esate toli nuo tiesos. Bin Ladenas gyvena slaptoje šventovėje, kurios neįmanoma rasti. Ir visgi vienam vyrui tai pavyko, tad jis kai ką ir papasakojo...
Kabulas
Senas čekiškas sunkvežimis riaumodamas kyla įkalnėn. Mėnulio šviesoje išryškėja rusvi kalnai ir vandens išgraužti skardžiai. Nusidėvėjusios padangos kelia debesis rudų dulkių. Tai daugiau takas nei kelias, vinguriuojantis aukštyn ir aukštyn... Mes esame Afganistano rytuose, kažkur tarp Khosto ir Džalalabado miestų. Vadas Asanas Ulahas, afganų veteranas kare su Tarybų Sąjunga, sėdi gelsvai pilku brezentu dengto sunkvežimio gale. Šis sulysęs tamsiaakis su tradicine juoda barzda galvą apsivyniojęs tai šaliai būdingu baltu turbanu. Jo kariška striukė - žalių alyvuogių spalvos, o sandalai - vietinio amatininko darbas iš ožkos odos.
Pakistano siena visai čia pat. Lydintys talibai užrišo jam akis. Tai žmogaus visai nenustebino. Iš jo atėmė ir "Kalašnikovą". Normalu. Žmogus, kurį Asanas Ulahas netrukus susitiks, visame pasaulyje turi draugų. Tai Osama bin Ladenas. Koks šio susitikimo tikslas? Vadas Asanas Ulahas atsisakė tai patikslinti. Kada jis įvyko? Į šį klausimą jis tuo labiau nenori atsakyti. Tačiau tai, ką jis sutinka šiandien papasakoti, panašu į haliucinaciją...
Jie dar dvi valandas linguoja senu sunkvežimiu. Toks įspūdis, kad suka ratą po rato. O gal ir ne. Iš sunkvežimio platformos pakrypimo ir variklio riaumojimo Asanas Ulahas jaučia, kad šturmuojamas labai status šlaitas. Paskui staiga viskas pasibaigia. Mašina švelniai rieda asfaltu. Vadas Asanas Ulahas išgirsta metalinį girgždesį. Dar truputis, ir raištis nuo akių nuimamas.
Prieblanda. Jie kalno granite iškaltoje galerijoje. Kartkartėmis nuo aukštų skliautų sklinda šalta neoninė šviesa. Sunkvežimis pamažu leidžiasi asfaltuota nuolyda. Vienas posūkis stačiu kampu, už šimto metrų - kitas. Tai gudrybės, skirtos reaktyvinių sviedinių kursui nutraukti tuo atveju, jeigu pakliūtų į pirmąjį koridorių... Sunkvežimis toliau leidžiasi žemyn. Pravažiuoja pro milžiniškas bėgiais slankiojančias duris. Vadas Ulahas apstulbęs. Jis puikiai pažįsta savo šalies požemius su daugybe labirintų ir nišų. Karo su Tarybų Sąjunga metais jie dažnai slėpdavosi antikiniuose irigacijos tuneliuose. Tačiau čia visai kas kita. Tai, ką jis pamato, pribloškia. Vėliau jis aiškins, kad, jo nuomone, kalne įrengtas bunkeris užima maždaug šešių futbolo aikščių plotą!
Minkšta kiliminė grindinio danga, kilimai, puikūs baldai
Kairėje matyti kažkas panašaus į didžiulį angarą. Asanas įžiūri daugybę tarybinės gamybos tankų T -34. Kitoje ne mažesnėje salėje pilna dėžių. Ginklai? Maistas? Galbūt ir viena, ir antra. Sunkvežimis pagaliau sustoja. Reikia išlipti ir dviejų ginkluotų sargybinių lydimam leistis žemyn sraigtiniais laiptais. Prasiveria dar vienos plieninės durys ir dekoracija pasikeičia: toks įspūdis, kad vėl sugrįžome į pačią civilizacijos širdį. Malonus apšvietimas, vienas po kito kambariai šviesiomis sienomis, minkšta kiliminė grindinio danga, kilimai ant sienų, baldai, kokių galima pamatyti bet kuriame vakarietiškame interjere...
Kalbama, kad apie savo susitikimą su bin Ladenu vadas Ulahas šiandieną atsargiai ir diplomatiškai tyli, tačiau noriai pasakoja, kaip vienas teroristų vado pavaduotojas, leitenantas Mohtaras, jį primygtinai pakvietė apžiūrėti visus tris požeminio bunkerio aukštus.
- Ten buvo generatorių, kad požemis būtų aprūpintas elektra, - aiškino Asanas Ulahas. - Centrinio šildymo sistema ir oro kondicionierius... Taip pat mečetė su melsvai ir geltonai lakuotų plytų fasadu, ligoninė su pačia moderniausia įranga (net ultragarsinė aparatūra inkstų akmenims skaldyti), biblioteka, pilna knygų arabų, anglų ir persų kalbomis, vadovybės salė su kontrolės ekranais, kompiuteriais, faksais, telefonais...
Didžiausią įspūdį Asanui Ulahui padarė požeminio viešbučio 41-asis kambarys, rezervuotas bin Ladeno "svečiams".
- Visi kambariai labai dideli, su gražiais baldais ir labai brangiais kilimais... Leitenantas Mohtaras pasakė, kad esame tokiame gylyje po kalnu, kad jeigu net bombarduotų, mes nesuprastume! Jis juokdamasis pridūrė: "Čia gera miegoti, visi ramūs. Net atominė bomba mūsų negąsdina"...
Neįveikiamas teroristas?
Kai Asanas Ulahas vėl užrištomis akimis sugrįžo į Khostą, buvo tvirtai įsitikinęs: bin Ladenas nenugalimas. Šiandieną, kai žlugo Talibano režimas, jis pakeitė savo nuomonę. Asanas Ulahas pasirinko nugalėtojus, ir tai žmogiška... Tačiau kai jis kalba apie slaptą teroristų bunkerį ten, Afganistano rytuose, jo juodos akys sublizga nepatiklumo ir susižavėjimo ugnele.
"Net pats velnias nežino šių slėptuvių..."
"Mūsų šalyje yra grotų, apie kurias net pats velnias nežino", - mėgsta sakyti afganai. Tikrai, jų žemė atrodo specialiai sukurta tam, kad atsitiktiniai įsibrovėliai patirtų krachą. Šioje šalyje yra mažiausiai trys skirtingų slėptuvių tipai: * Natūralios grotos. Jų pilna visame Afganistane. Dauguma jų yra klintyse, tačiau kai kurios - tiesiog granito kalnuose. Jos gali tęstis kilometrų kilometrus ir smigti šimtus metrų po žeme. * 3 000 metų amžiaus irigaciniai tuneliai. Juos iškasė žemdirbiai, beviltiškai ieškoję vandens pačiuose sausringiausiuose regionuose. Afganistano gyventojai slėpėsi šiuose tuneliuose (juos vadina "karez") dar 1221-aisiais, kai šalį siaubė Čingischanas, ir daug vėliau, tarybinės invazijos metu 1980-aisiais. * Iškasti slapti bunkeriai. Jie bin Ladenui ir jam parsidavusiems islamistams kainavo milijardus. Tai gigantiški betoniniai kompleksai, kuriuose komfortiškai gali slėptis šimtai karių.
