Albertas ONIŪNAS
Tauragėje palaidoti neseniai Maskvoje žuvę du sunkvežimių vairuotojai - Vygantas Latvis (36 m.) bei Valentinas Urbutis (39 m.). Automobilio išmetamosiomis dujomis apsinuodijusių vyrų artimieji liko be maitintojų, tuo tarpu mieste iki šiol sklando vienas už kitą fantastiškesni gandai apie jų mirties priežastis - esą tauragiškiai buvę nunuodyti, o jų kūnai, gabenami iš Rusijos į Lietuvą, kuriam laikui mįslingai prapuolę...
Iškart - į reisą
Vygantas Latvis, baigęs technikumą, automobilių eksploatacijos specialybę, visą laiką dirbo vairuotoju. Atkūrus Nepriklausomybę vežiojo prekiautojus į Lenkiją, vėliau gabeno automobilius iš Vokietijos, Prancūzijos. Vyriškis per daug nepraturtėjo iš to verslo, nes buvo linkęs gyventi šia diena. Be to, teko padėti ir šeimai, nors su žmona jau keleri metai buvo išsiskyręs. Auga trylikametis sūnus Mindaugas. Kai lengvųjų automobilių rinka Lietuvoje tapo persotinta, verslas baigėsi. Tada V. Latvis ėmė dirbti sunkvežimiu. Tačiau toje firmoje darbo nebuvo pakankamai, todėl vyriškis jau pusmetį laukė, kol atsiras laisva vieta Vytauto Zarembos Individualioje įmonėje "Kiaunė", užsiimančioje krovinių gabenimu. Ir sulaukė - šių metų vasario viduryje buvo pakviestas į firmos kontorą ir jau tą pačią dieną iš Vilniaus, kur stovėjo įmonės sunkvežimis, išvyko į Maskvą.
Nušalo kojas
Valentino Urbučio šeimoje - bedarbė žmona ir aštuoniolikmetis sūnus Marius. Jaunėliui Linui - 13 metų. Kaip V. Latvis ir daugelis kitų tauragiškių, V. Urbutis gabeno automobilius iš Vakarų, o "Kiaunėje" įsidarbino šių metų sausio pradžioje. Gavo nenaują sunkvežimį "Iveco Magirus" su priekaba. Pirmasis reisas - į Daniją. Jis buvo sunkus. Grįžtant namo, nebeveikė vairuotojo kabinos šildymo sistema, langai buvo apšalę iš vidaus. Tauragėje iš firmos garažo tėvą nušalusiomis, ištinusiomis kojomis namo parsivežė sūnus. Tačiau namuose vyriškis sušilo, nieko baisaus neatsitiko, tad išvažiavo vėl.
Avarija Lenkijoje
Antrasis ir paskutinis reisas buvo Lenkija - Vilnius - Maskva. Jau iš pat pradžių prasidėjo nesėkmės. "Kiaunės" vairuotojai dažnai važiuoja grupėmis po du ir daugiau dėl saugumo. Lenkijos miestelyje Elke V. Urbutis per šviesoforu reguliuojamą sankryžą ketino prasmukti įkandin savo kolegos, tačiau šis staiga ėmė stabdyti, gatvėje pasimaišius pėsčiajam. V. Urbutis nespėjo sustabdyti ir pylė savo sunkvežimio priekiu į kolegos mašinos galą. "Iveco" priekis buvo gerokai apgadintas, iš Tauragės teko skubiai vežti priekinį stiklą ir kai kurias kitas detales, kurios Lenkijoje yra itin brangios. V. Urbutis automobilį kiek galėdamas susiremontavo ir gavo iš lenkų policijos leidimą važiuoti toliau. V. Latvis ir V. Urbutis vasario antroje pusėje su savo automobiliais atsidūrė viename Maskvos krovinių terminale ir laukė, kol bus apiformintas krovinys. Tuose terminaluose vairuotojai stovi ir laukia savaitėmis. Tokia dalia teko ir tauragiškiams.
Iš šildytuvo - smalkės
Taisyklės krovinių terminaluose griežtos - nuo savo automobilio leidžiama atsitraukti ne daugiau nei 40 metrų. Jei ilgai laukiant vairuotojui baigiasi maistas ir jis priverstas eiti parduotuvėn - rizikuoja susilaukti baudos, kurios dydis - apie 100 litų. Nakvoja vairuotojai savo automobilių kabinose, kad būtų ekonomiškiau - po du vienoje. Taip nakvojo ir V. Latvis V. Urbučio sunkvežimyje. Kad nereikėtų naktį birbinti automobilio variklio, vairuotojo kabina apšildoma dujiniu šildytuvu. Dujų balionas yra iš lauko pusės. Tas šildytuvas V. Urbučio mašinoje buvo ne visai tvarkingas - nulūžo šildytuvo dujų išmetamasis vamzdis. Dabar tiksliai jau niekas nenustatys, tačiau visiškai įmanoma, kad tai atsitiko per avariją Lenkijoje. Vietoje nulūžusio vamzdžio buvo pritaisyta guminė-plastikinė žarna. Nuo šilumos ji kiek apsilydė, sistema išsihermetizavo ir smalkės ėmė veržtis į kabiną. Bekvapių dujų nuotėkio vairuotojai nepajuto. Kovo 5-osios rytą lietuviai vairuotojai atkreipė dėmesį, kad iš tauragiškių "Iveco" niekas neišlipa, į beldimą neatsiliepia. Atidarius kabinos dureles, ant sėdynių be gyvybės ženklų, su putomis prie lūpų rastas V. Latvis. Miegamojoje vietoje taip pat negyvas aptiktas V. Urbutis.
Įmonei nespėjo nieko duoti...
Į Maskvą nedelsiant išvyko "Kiaunės" darbuotojai ir generalinis direktorius V. Zaremba. Būtina buvo nugabenti krovinį ir parvežti žuvusiųjų kūnus. Po būtinų formalumų ir ilgos bei varginančios kelionės cinkuoti karstai pasiekė Tauragę. Žuvusiųjų artimieji nusprendė, kad būtina paimti kraujo mėginius ir ištirti, ar vyrai prieš mirtį nebuvo vartoję alkoholio. Prokuratūros nutarimu tai buvo atlikta. Ekspertizės išvadose sakoma, kad V. Latvis ir V. Urbutis buvo blaivūs. Žmonės nuogąstavo, kad jei nebus blaivumo įrodymų, gali būti visokių kliūčių dėl kompensacijos, mat vyrai žuvo darbo metu.
"Kiaunės" savininkas ir vadovas V. Zaremba "Akistatai" sakė, kad abu vyrai buvo tik pradėję dirbti, todėl įmonei dar nieko nespėjo duoti, tad galimybės padėti šeimoms yra ribotos. Kūnų parvežimas ir sunkvežimio remontas dėl Lenkijoje įvykusios avarijos firmai kainavo 8 000 litų. Dar po 500 litų išmokėta laidotuvėms ir tiek pat pinigų bus skirta vasarą, kai finansiniai reikalai pagerės. Pagal dabar galiojančius įstatymus už darbe žuvusius vyrus kompensacijas išmokės "Sodra". V. Zaremba turi vairuotojo, kuris sunkvežimiu "Iveco" dirbo iki V. Urbučio, paaiškinimą. Tas vairuotojas teigia, kad šildymo sistema buvo tvarkinga, todėl direktorius įsitikinęs, jog dėl šildytuvo problemų kaltas pats V. Urbutis.
Lemtingas skaičius
V. Latvio sesuo Vilma Rožienė sako niekaip nesuprantanti, kaip patyręs vairuotojas, ne kartą susidūręs su pūgomis ir šalčiais, galėjo pakliūti į tokią situaciją. Gal nežinojo, kad V. Urbučio mašinos šildytuvas apgedęs? Per praėjusias Kalėdas brolis itin stropiai susitvarkė daiktus ir pusiau juokais sakė, kad jei 2001-uosius pragyvens, tai dar šimtą metų gyvens. Mat jo tėvas paskendo, kai Vygantui buvo 13 metų. Taip išėjo, kad ir Vyganto sūnus Mindaugas tėvo neteko tokio pat amžiaus. Išvykdamas (beje, tai buvo vasario 13-ąją) Vygantas sakė: grįš, negrįš - kaip Dievas duos. Jis labai džiaugėsi gavęs darbą, kiek vėliau ketino pirkti automobilį "VW Golf". Buvo labai keista, kad Vygantas neskambina namo. Tą nelaimingą pirmadienį V. Rožienė jau ketino eiti į "Kiaunę", teirautis apie brolį. Tėvo pasigedo ir Mindaugas. Tačiau eiti nereikėjo - tragišką žinią pranešė firmos darbuotojai.
Paskalos skaudina
Audronė Urbutienė sakė, kad tą vakarą, kai paskutinį kartą vairuotojo kabinoje užmigo vyras, namuose be jokios priežasties išsijungė televizorius. Kaip tik tuo metu moteris skambino vyrui į mobilųjį telefoną. Valentinas neatsiliepė. Iškart dingtelėjo mintis, kad artinasi nelaimė. Moteris sako daug kančių patyrusi, savaitę laukdama, kol bus pargabentas kūnas. Skambino V. Zarembai, bet jis kelionės metu nė karto neatsiliepė. Nebuvo jokios informacijos - nei kas atsitiko, nei kodėl. Apie vyro padarytą avariją Lenkijoje A. Urbutienė sužinojo jau po jo mirties. Moteriai atrodo, kad tuojau suskambės telefonas ir ji išgirs vyro balsą: "Na, mažyliai mano, kaip gyvenat?" A. Urbutienė sako, kad virš jos ir kaimynų namų tvyro kažkokia bloga karma - kas keleri metai miršta po jauną, darbingą vyrą: vienas žuvo avarijoje, kitas pasikorė, trečią nutrenkė elektra, o štai ketvirtas žuvo Rusijoje. Moteris sakė vyro darbovietei jokių pretenzijų neturinti - ačiū, kad parvežė kūną. Skaudina įvairios paskalos, gandai, atseit ji ieškanti teisybės. Žmonės visko prišnekėjo - ir kad vairuotojai buvo tyčia nunuodyti, ir kad iš Maskvos vežami kūnai kažkur pradingę. Žmonėms burnų neužkimši ir niekam nepaaiškinsi, kad ne ji tas paskalas skleidžia.
