Sigitas STASAITIS
Neseniai žiniasklaida pranešė apie į Šiaulių vaikų ligoninę gelbėti atvežtą pusantrų metų Arnoldą Grigą, kurį aštuoniolikmetė motina esą marinusi badu, o nuvežtą į ligoninę pamiršusi. Prieš 5 metus beveik tokiais pačiais žodžiais buvo skelbiama apie mažametį badu marintą Nedą N. Nurimus pirmosioms emocijoms išaiškėjo, jog tikrovė sudėtingesnė ir ne tokia sensacinga. Nors žiniasklaida skuba kaltinti vien tik aplaidžias motinas, dėl kenčiančių vaikų dažniausiai būna daug kaltininkų, tik jie visada lieka nuošalyje. Kas jie, sužinosite šios publikacijos pabaigoje.
Paslaptingas nepilnametės nėštumas
"Šiaulių ligoninėje gydomas vienerių metų ir 7 mėnesių išsekęs berniukas Arnoldas Grigas (vardas ir pavardė pakeista). Medikai sako, kad vaikas sveria tiek, kiek 3 mėnesių kūdikis - vos 6 kilogramus. Nors tokio amžiaus vaikai jau bėgioja ir kalba, Arnoldas dar net nesėdi, netaria nė vieno žodžio", - tokiais šiurpiais žodžiais sensaciją paskelbė žiniasklaida. Žurnalistai pridūrė, kad Arnoldo, kuris greičiausiai nusilpo po ilgo badavimo, motina ligoninėje nelanko.
Nuvykęs į Šiaulių ligoninę "Akistatos" korespondentas išsiaiškino, kad visa tai - gryniausi prasimanymai. Arnoldas iš tikro sunkiai serga, tačiau dėl visiškai kitų priežasčių.
Mažojo ligonio istorija - liūdna ir sudėtinga. Ją pasakoti pradėti reiktų nuo Arnoldo senelio Aliaus.
Nors Alius Grigas jaunystėje buvo teistas (kalbama, kad už žmogžudystę), pastaruosius kelerius metus su žmona ir vaikais gyveno Pakruojo rajono miestelyje aplinkiniams nekrisdamas į akis. Būtent nekrisdamas, nes po tragedijos išaiškėjo, kad šis vyras elgėsi niekšiškai.
Maždaug prieš porą metų penkiolikmetė Aliaus dukra Jolanta Grigaitė pastojo. Uždara, tyli ir stropi mergina nesivalkiojo su kavalieriais, nepaleistuvavo, todėl ši naujiena Grigų šeimoje buvo sutikta su triukšmu. "Paleistuve, kaip tave žemė nešioja, - labiausiai rėkė į bėdą papuolusios merginos tėvas Alius Grigas. - Tokią gėdą šeimai užtraukei!"
Nėščioji kūrė pasakas
Kai ginekologai patvirtino, kad nepilnametė iš tikro laukiasi ir nėštumo nutraukti nepatartina, motina su dukra apsilankė Pakruojo rajono vaiko teisių apsaugos tarnyboje (VTAT) - jei jau ištiko tokia bėda, tai belieka sutvarkyti formalumus, kad netrukus gimsiančiam vaikučiui būtų suteikta parama ir pašalpa.
VTAT darbuotojos, kaip reikalauja įstatymai, pareikalavo nurodyti būsimo vaiko tėvą, kad būtų galima jį priversti mokėti alimentus. Kiek sutrikusi J. Grigaitė pareiškė vaiko tėvo nežinanti, nes pastojusi... išžaginta.
Po tokių žodžių į tyrimą, žinoma, įsijungė Pakruojo rajono prokuratūra. Joje apklausiama mergina papasakojo buvusi užpulta po diskotekos viename kaime. Ėmę tikrinti faktus prokurorai išsiaiškino, kad Jolantos nupasakotu metu tame kaime jokios diskotekos nevyko. Tuomet J. Grigaitė apvertė plokštelę - ji "prisiminė", kad buvusi išžaginta netoli savo namų. Girdi, užpuolė jauni vyrai, įsitempė į raudoną automobilį ir išniekino.
Įdėjusi nemažai darbo prokurorė išsiaiškino, kad Jolanta ir vėl meluoja - tame miestelyje joks jaunas vaikinas raudonu automobiliu nesivažinėja. Matydami, kad nukentėjėlė slepia išžaginimo aplinkybes, pareigūnai iškėlė versiją, ar tik prie šio paslaptingo reikalo nagus (ir kai ką daugiau) nebus prikišęs kas nors iš šeimos narių. Jolantos broliai - per jauni tam. Įtarimą sukėlė teistumą turintis tėvas Aloyzas.
Atsėlindavo žmonai įmigus
"Prašom duoti kraujo nustatyti būsimo vaiko tėvystei", - išsikvietusi A. Grigą tokios gudrybės ėmėsi prokurorė, žiūrėdama įtariamajam į akis. Įtariamojo veidas persimainė.
Kraujo davęs A. Grigas nors tądien ir neprisipažino, tačiau suprato priėjęs liepto galą. Grįžęs namo vyras pasikorė.
Po tėvo laidotuvių Jolanta prokuratūroje pagaliau ryžosi papasakoti visą tiesą. Nuojauta pareigūnų neapgavo - mergina iš tikro pastojo nuo tikro savo tėvo.
Jis paleistuvingai kraujomaišai ruošėsi kruopščiai. Kai šeima persikraustė į kitą namą, šeimos galva pats visiems paskirstė kambarius. Dabar niekas neabejoja, kad dukrai Jolantai jis tyčia paskyrė nuošaliausią kambarį, į kurį galima patekti nepastebėtam iš vonios. Pro ten Aloyzas ir atsėlindavo. Žmonai kietai įmigus, retkarčiais įsmukęs po Jolantos antklode, tėvas dukrai sušnypšdavo tylėti ir nesipriešinti. Prieš išsėlindamas atgal paleistuvis prigrasindavo šiukštu niekam neprasitarti. Nepagalvojusi, kad gali pastoti, J. Grigaitė nuolankiai kentėjo ir tylėjo.
Gimus Arnoldui, jo globėja, iki gimdyvė sulauks pilnametystės, buvo įteisinta J. Grigaitės motina. Beje, savo vyrui Aloyzui ji buvo pusseserė.
Meilužiai Nijolės nevedė
Nors kitaip prasidėjusi, bet taip pat pasibaigusi istorija 2002-ųjų rudenį nutiko Kuršėnuose (Šiaulių raj.) gyvenusiam Nedui N.
Kai trejų metukų dėl liesumo ir nusilpimo nepastovintis Nedas N. buvo atvežtas į Šiaulių ligoninės vaikų reanimacijos skyrių, sujudo visa šalies žiniasklaida. "Trejų metų, šešių kilogramų, sadistės motinos badu marintas!", - skelbė viena televizija. "Šešerių metų - trijų kilogramų, girtuoklės tyčia kankintas!", - dar didesnę sensaciją sukūrė kita.
Po pasipylusių tokių pranešimų jau niekas nesusimąstė, kad kažkas ne taip - merdinčio vaiko motina Nijolė N. negeria, nerūko, gyvena švariai ir jaukiai. Jos namie - dvi sveikos, išpopintos dukrelės.
Iš tikro Nijolė - lėtos prigimties. Apie tokius sakoma "nemoka gyventi". Šiaip ne taip mergina baigė 9 klases, bet neįgijo jokios specialybės. Pagyveno su dviem vyrais, nuo kurių susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus. Tačiau nė vienas iš meilužių moters nevedė. Neturėdama savo namų, Nijolė kraustėsi iš vieno nuomoto būsto į kitą, kol su trimis vaikais apsistojo kambarėlyje Kuršėnuose.
Gimė nelaukimas ir nemylimas
Nijolė kažkodėl nemyli berniukų - tik mergaites. "Akistatos" kalbinti psichologai mano, jog tokia nuostata susiformavusi dėl to, kad vaikystėje Nijolė iš vyrų yra patyrusi seksualinę prievartą ir visai vyrų giminei jaučianti keistą panieką.
Laukdamasi Nedo Nijolė pykosi su sugyventiniu, nervinosi, vartojo raminančiuosius ir nuodus, kad persileistų. Tai atsiliepė - nelaukiamas kūdikis gimė pernešiotas, po Cezario pjūvio, vos dviejų kilogramų svorio. Nedas nekvėpavo, tad buvo reanimuojamas ir ilgai stiprėjo inkubatoriuje. Naujagimiui buvo diagnozuotas sunkus apsigimimas, turėsiantis įtakos jo vystymuisi.
Ir turėjo - Nedas augo labai sunkiai. Daug kartų berniukas gulėjo ligoninėse dėl lūžusios kojytės, ausų, nosiaryklės uždegimų, dėl pernelyg mažo svorio. Berniukas nuolat būdavo irzlus, net "šeriamas" raminančiais vaistais smarkiai apkandžiodavo sesutes, nugraužė lovos kraštą. Iš nervų, ne iš bado - pas Nijolę namuose niekada netrūko maisto. Apdujęs nuo vaistų jis linguodavo lovelėje, paskui vėl rėkdavo ir kandžiodavosi.
Tragedijų būta ir daugiau
Susidarė užburtas ratas - kuo dažniau Nedas sirguliavo, verkdavo ir reikalaudavo priežiūros, tuo mažiau Nijolė jį mylėjo. Pas vienišą motiną užsukdavo socialinė darbuotoja. Nijolė jos ir VTAT valdininkių ne kartą paprašė paimti berniuką valstybės globon, bent pusmetį jį paauginti vaikų namuose. Tačiau darbuotojos kaskart pareikšdavo, kad Nijolė privalanti ištverti, pakentėti.
Dėl Šiaulių miesto VTAT darbuotojų trumparegiškumo jau yra įvyksi kraupi tragedija. Pagalbinę mokyklą baigusi 19 metų šiaulietė Daivą Ž. pagimdė dvynius. Kaip ir Nijolė, pavargo viena auginti. Kaip ir Nijolė, Daiva kreipėsi į VTAT, prašė mažylius išvežti į globos namus. Ir šiai moteriai buvo pasakyta, kad ji negerianti, turinti butą, tad privalanti pakentėti, ištverti. Tačiau Daiva Ž. Neištvėrė - nebeapsikentusi netylančio vaikų rėkimo, vieną naktį abu dvynius uždusino pagalve. Atlikusi pusę teismo paskirtos 10 metų bausmės, moteris jau laisva, tyliai gyvena Šiaurės Lietuvoje, baigia užauginti pirmagimę dukrą.
Na o likęs pas Nijolę Nedas toliau silpo. Trečiais gyvenimo metais pradėjo viską ką suvalgęs išvemti ar išviduriuoti. 2002-ųjų rudenį mažylis pradėjo merdėti.
Vaikas tikriausiai būtų miręs, jei ne Kuršėnų poliklinikos pediatrė Rima Katkienė - iš Nijolės apsilankiosios su dukrelėmis, ji griežtai pareikalavo atnešti parodyti Nedą. Pamačiusi, kad berniukas merdi, medikė iškvietė Šiaulių ligoninės reanimobilį.
Visi matė ir tylėjo
Žiniasklaidai paskelbus apie neva tyčia badu marintą vaiką, Nijolės gyvenimas virto košmaru. Kur neišėjusi moteris girdėdavo šnabždesius, nugarą varstė pikti žmonių žvilgsniai. Butą nuomojantis savininkas pareikalavo išsikraustyti, naktį buvo išdaužyti namo langai.
Kartą vakare kažkas paskambino į duris. Jas pravėrusi Nijolė pamatė nepažįstamą vyrą, o tas kumščiu smogė moteriai į veidą. Nuo Nijolės buvo nusisukusi net Kuršėnuose gyvenanti tikra jos motina. Masinei isterijai buvo pasidavę net medikai. Pirmas dienas jie atsisakė nuolat sūnų lankiusiai moteriai ką nors pasakoti apie greitai sveikstančio ligonio būklę.
Tai, kad Nedas kasdien silpsta, matė ir Nijolės sugyventinis, ir motina, net ir retkarčiais užsukančios socialinės darbuotojos. Tačiau niekas nieko nesiėmė, žinoma, nepanoro ir teisme su Nijole dalintis atsakomybe. Už tai, kad nesikreipdama į medikus vos nenumarino Nedo, Nijolė gavo lygtinę bausmę, be to, prarado teisę į sūnų.
Iš Šiaulių rajono savivaldybės gavusi butą, Nijolė gyvena tylai, toliau puikiai prižiūri dukreles. Moteris nenori įsileisti žurnalistų ir nieko prisiminti. Po poros metų vaikų namuose apgyvendintą berniuką išsivežė ir įsivaikino sutuoktiniai iš Prancūzijos Klaira bei Žanas Luisas. Pernai VTAT gavo jų laišką, kad Nedas, nors kiek ir ligotas, auga bei jaučiasi gerai.
Gyvenimas pagal patarlę
Laimingai susiklostė ir Arnoldo likimas. Po tyrimo nustatyta, kad jo niekas nekankino, jauna motina paprasčiausiai stokojo žinių, kaip teisingai auginti ir kuo maitinti naujagimį. Gerokai sutvirtėjęs berniukas šiuo metu su motina ilsisi sanatorijoje Palangoje.
Pasak VTAT Pakruojo rajono vedėjos Giedrės Židonienės, medikų, policininkų bei socialinių darbuotojų nėra tiek daug, kad matytų kiekvieną šeimą, pastebėtų kiekvieną besikankinantį nepilnametį. Jei vaikas kenčia, būna skriaudžiamas ar kankinasi, tai tikrai mato probleminės šeimos kaimynai, giminės, draugai. Jei žmonės praneša, mes visada skubame fakto tikrinti ir imtis priemonių. Tačiau labai dažnai nepraneša, tyli", - sakė G. Židonienė.
Po tragedijos "Akistata" teiravosi Nijolės N. kaimynų, kodėl jie tylėjo, matydami akyse nykstantį berniuką. Vieni kalbėjo to nematę, kiti - nemanę, kad vaikui kilęs pavojus, treti teisinosi nenorį kištis į svetimus reikalus. Lygiai tą patį dabar aiškina Grigų šeimos kaimynai - niekas nieko nematė arba visa tai - ne jų reikalas. "Ne mano kiaulės, ne mano pupos", - skelbia labai sena lietuviška patarlė.
Redakcijos archyvo nuotr.
(Nedas.jpg) Mažasis Nedas nemirė tik atsitiktinai, vaikų gydytojos dėka.
