Kijeve GUAM šalių susitikime dalyvaujantis prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas Lietuvoje susidariusią situaciją, teigė, kad „Mažeikių naftos“ nacionalizavimas yra kraštutinė priemonė, tačiau neatmetė galimybės, kad jos bus imtasi, jeigu reikės ginti Lietuvos valstybinius interesus.
Vilniuje pasigirdus kalboms, kad Rusijos vyriausybė neatsisakys ketinimų perimti „Mažeikių naftos“ akcijas, Lietuvos valdžia prabilo apie galimą įmonės nacionalizavimą. Tuo tarpu antradienį Kijeve susitikusios keturios buvusių socialistinio bloko valstybių – Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos vadovai – antradienį pasirašo naujos organizacijos steigimo dokumentus. Organizacija rūpinsis nauja, nuo Maskvos nepriklausoma energetikos politika ir „įšaldytų“ konfliktų sprendimu.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas šalyje susidariusią padėtį, teigė, kad „Mažeikių naftos“ nacionalizavimas yra kraštutinė priemonė, tačiau neatmetė galimybės, kad jos bus imtasi, jeigu reikės ginti Lietuvos valstybinius interesus. Šalies vadovas kol kas nesiruošia vertinti, ar Vyriausybė padarė viską, ką galėjo, nes teigia dar neturįs visos informacijos iš Maskvos.
Į Kijevą V. Adamkus atvyko asmeniniu Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos kvietimu pasveikinti „Organizaciją už demokratiją ir vystymąsi – GUAM“ steigiančias šalis. Ši organizacija, iki šiol žinoma GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Moldova) vardu, veikė kaip neoficialus valstybių vadovų klubas. Nuo 1999 metų forumui priklausęs Uzbekistanas pasitraukė 2005 metais.
GUAM svarstomi regioninio bendradarbiavimo ir demokratijos plėtros klausimai. Didelis dėmesys nuo pat pradžių skiriamas „įšaldytiems“ konfliktams Padnestrėje ir Kalnų Karabache, neužmirštant ir „karštųjų taškų“ Pietų Osetijoje ar Abchazijoje.
Vis dėlto vienas svarbiausių formaliu junginiu tapti siekiančio valstybių susivienijimo tikslų yra energetinio saugumo užtikrinimas. Prisimindami JAV viceprezidento Dicko Cheney Vilniuje žodžius, kuriais Maskva apkaltinta naftos ir dujų kaip šantažo priemonių naudojimu užsienio politikoje su naujosiomis demokratijomis, valstybių vadovai siekia gilinti bendradarbiavimą energetikos srityje ir drauge ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, kad pavyktų nusikratyti vienpusės priklausomybės nuo Rusijos politinių audrų.
Jau kurį laiką Gruzijoje ir Ukrainoje po „spalvotųjų“ revoliucijų vis drąsiau skamba pasiryžimas pasitraukti iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS).
Kaip Vilniaus konferencijoje sakė Ukrainos prezidentas V. Juščenka, šios šalys negali pasilikti ten, kur yra dabar – neapsisprendimo zonoje: tarp Rytų ir Vakarų. Kijeve visos keturios valstybės susitarė įkurti laisvos prekybos zoną.
Lietuvos vadovas, sakydamas sveikinimo kalbą, džiugiai sutiko šios regioninės iniciatyvos sustiprinimą įkuriant formalią struktūrą, teigdamas, kad Lietuva regioninį bendradarbiavimą labai vertina, o tą įrodo jos veikla kuriant Vilniaus dešimtuko grupę ar aktyviai remiant Demokratinio pasirinkimo bendrijos idėją. Vis dėlto Ukrainos žurnalistų paklaustas, ar Vilnius ketina jungtis prie Tbilisio, Kijevo, Baku ir Kišiniovo, V. Adamkus atsakė, kad Lietuvai to nebereikia, nes ji jau yra Europos Sąjungos narė, tačiau patvirtino, kad toks regiono šalių siekis bendrauti yra labai svarbus.
Pirmadienį Kijeve viešėjo ir kitas Rytų Europos šalių vertinamas valstybės vadovas – Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris taip pat pasveikino „Organizacijos už demokratiją ir vystymąsi – GUAM“ steigimą.
Gegužės 22-23 dieną Kijeve vykstančiame GUAM valstybių vadovų suvažiavime bus priimtas organizacijos statutas ir pasirašyta bendra GUAM šalių deklaracija.
Ieva Jusionytė ([email protected]) „Omni.lt“ iš Kijevo
