Vida VENCLOVIENĖ
Ukrainoje kažkam aiškiai nepatinka žmonės, kurių pavardė prasideda raide "K". Jau ketvirtas politikas, kurio pavardės pirmoji raidė yra "K", miršta ne savo mirtimi. Sąrašą 2004-aisiais pradėjo Ukrainos ryšių ir transporto ministras Georgijus Kirpa. Paskui - vidaus reikalų ministras Kravčenka, dar vėliau - Rados deputatas Jevgenijus Kušnariovas. Maksimas Kuročkinas šiek tiek išsiskiria iš šios eilės: pirma - jis Rusijos pilietis, antra - ne politikas, o verslininkas, trečia - žmogžudystė įvykdyta ciniškai, jos nė neketinta inscenizuoti kaip savižudybės ar nelaimingo atsitikimo.
Prezidento rinkimų išvakarėse 2004 metais Kuročkino pavardė buvo kone dažniausiai minima Ukrainos masinės informacijos priemonėse. Tuomet jis dirbo "Rusiškojo klubo" Kijevo centre vykdančiuoju direktoriumi. Nevyriausybinė organizacija susimąstė dėl kandidato į prezidentus Janukovičiaus palaikymo. Todėl po rinkimų Kuročkinas įgijo nemažai priešų - Juščenkos šalininkų.
Turėjo jis ir dar vieną priešininkų kontingentą - rimtus Donbaso verslininkus. Vienas stambiausių Kuročkino pinigų investavimo objektų - skandalingoji "Oziorka". Tai didžiausia Dnepropetrovsko turgavietė, kurioje veikė iš karto kelios finansinės-gamybinės grupės. Labiausiai žinoma grupė "Privat", priklausanti milijardieriui Igoriui Kolomoiskiui, Julijos Timošenko verslo partneriui.
Praėjusiais metais įvykęs mėginimas "užgniaužti" "Oziorką" ir po to įvykdyta turgavietės direktoriaus Vladimiro Vorobjovo, kuris buvo laikomas Kuročkino partneriu, žmogžudystė atkreipė Ukrainos teisėsaugininkų dėmesį. Buvo paskelbta tarpvalstybinė Kuročkino paieška - neva dėl 100 tūkstančių rublių reketavimo. Visuotiniam nustebimui, verslininkas, užuot slapstęsis nuo Ukrainos teisėsaugininkų, 2006-ųjų lapkričio 20-ą atskrido į Kijevą. Milicininkai jam kaipmat uždėjo antrankius. Teismo sprendimu Kuročkinas buvo saugomas. Tačiau tai verslininko neišgelbėjo.
Kovo 16-ąją netoli Pliūtos gyvenvietės (Kijevo priemiestyje) nežinomi nusikaltėliai apšaudė džipą "Toyota Land Kruizer", kuriuo važiavo trys Kuročkino žmonės. Vienas iš nužudytųjų - jo asmens sargybinis. Paties Kuročkino pašalinimas tebuvo tik laiko klausimas.
Teisme Kuročkinas paprašė išleisti jį pasirašius pasižadėjimą neišvykti, mat turėjo duomenų, jog į jį bus kėsinamasi. Tačiau teisėjai prašymo nepatenkino. Neatsižvelgdami į akivaizdų pavojų jo gyvybei, teismo milicijos darbuotojai net nesivargino konvojavimo metu jam užvilkti neperšaunamą liemenę. Nors patys apsauginiai jas vilkėjo.
Snaiperis Kuročkiną nušovė vienu taikliu šūviu, dar dusyk šovė į konvojininką, tačiau šis tepatyrė nesunkų sužalojimą saulės rezginio srityje, antroji kulka įstrigo neperšaunamoje liemenėje.
Milicininkai surado snaiperio ginklą - užsieninės gamybos šautuvą, kurio kulka savo taikinį gali pasiekti net per 1200 metrų. "Norint naudotis tokiu ginklu, reikia būti įgudusiam" - pareiškė VRM vadovo pavaduotojas, tuo pripažindamas, jog žudikas galėjo būti buvęs spec. būrių darbuotojas.
