Kuo žymus Traupis? Ko gero, didžiausias traupiečių pasididžiavimas yra botanikos daržas, garsinantis Traupio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Į Traupio botanikos sodą plūsta ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, praktiką čia atlieka studentai, būsimieji biologai. Kiekvieną vasarą botanikos sodas sutraukia botanikus iš Vokietijos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, netgi japonai buvo atvykę pasigrožėti žydinčiomis sakuromis.

Mokyklinio botanikos daržo įkūrėjas ir puoselėtojas- buvęs ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas – ekspertas, Gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Augalų apsaugos klubo „Medumėlė“ valdybos narys, 6 knygų apie augalus autorius, 12 knygų apie gamtą bendraautoris, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas pradėtas veisti 1989 metais. Iš pradžių augalų kolekcijos buvo sodinamos tik 5 arų plote. Per 20 metų botanikos daržo plotas išsiplėtė daug kartų. Šalia mokyklos yra daugiamečių gėlių kolekcijos, alpinariumai, dekoratyvinis baseinas su vandens augalais ir kt., tad dabar visa mokyklos teritorija paversta botanikos sodu.

Botanikos daržas suskirstytas į keletą skyrių:

1.Svogūninių gėlių kolekcija

2.Arboretumas

3.Vaistiniai ir medingieji augalai

4.Senoviniai prieskoniniai augalai

5.Alpinariumai

6.Lauko ir daržo augalai

7.Genetikos skyrius

8.Saugomų augalų kolekcijos

9.Paparčių ir samanų kolekcijos

10.Pelkių augalų kolekcija

REKLAMA

Traupio botanikos sode yra sukaupta viena iš didžiausių Lietuvoje svogūninių gėlių kolekcija, kurioje auga apie 1200 taksonų augalų. Gausiausia veislėmis tulpių kolekcija (apie 600 veislių), gausios ir krokų, lelijų, margučių, vilkdalgių, jacintų, dekoratyvinių svogūnų veislių kolekcijos.

Alpinariumai – tai tarsi milijonus kartų sumažintos kalnų kopijos su tikrauis kalnų augalais. Traupio botanikos sode supiltose dirbtinėse kalvelėse, tarp akmenų pasodinti augalai iš įvairių kalnų: liūtpėdės – Leontopodium himalaicum, L. palibianum, tibetinis, butaninis ir kt. gencijonai – iš Himalajų, yra augalų iš Slovakijos Tatrų, Alpių (alpinė liūtpėdė), Pietų Amerikos Andų ir kitų kalnų, kaupiamos šilokų bei perkūnropių kolekcijos.

Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų