Sigitas STASAITIS
Prieš dešimtmetį Telšiuose žudžiusi, plėšusi, reketavusi, netikrus dolerius spausdinusi "šilinių" gauja priėjo liepto galą. Prieš trejetą metų gaujos vadeiva Vincas Šilys (42 m.) buvo nuteistas kalėti 14 metų, keliolika gaujos narių gavo 9-14 metų.
Žemaitijos sostinės kriminalistai pagaliau surinko įrodymus, kas 1993 metais Telšių restorane "Germantas" kulkomis suvarpė neaiškia veikla užsiėmusį pilietį Ričardą Jomantą, o lygiai po 5 metų nužudė verslininkus brolius Bronislavą (46 m.)ir Algimantą (45 m.) Jonikas. Už šių žmogžudysčių organizavimą V. Šilys išklausė griežtesnį nuosprendį, atpildo sulaukė ir vado nurodymą įvykdę 4 gaujos nariai.
Aukso karštligės metai
Telšiuose apie V. Šilio gaują pradėta kalbėti 1991-1992 metais, kai Žemaitijos sostinės gatvėse ėmė aidėti pirmieji nusikaltėlių karo šūviai. Tuo metu Telšių nusikalstamam pasauliui dirigavo automobilių vagių gaują valdęs Arūnas Šileikis, o jis geruoju nesiruošė užleisti sosto. Prasidėjus gaujų karui, iš pradžių kliuvo pačiam V. Šiliui - teko gydytis peršautą koją. Tačiau 1992-ųjų vasarą A. Šileikiui "karas" baigėsi laidotuvėmis.
Miesto kriminalistai ėmė rinkti žinias apie naujos gaujos vadeivą, tik, deja, tuo metu šalies policija buvo per silpna kovoti su organizuotais nusikaltėlias. Iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę V. Šilys dirbo "Masčio" fabriko kroviku, tačiau buvo nekvailas ir apsukrus. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais įteisinus kooperatyvus, 9 klases tebaigęs V. Šilys ėmėsi reketuoti verslininkus, kurie iš radijo detalių išgaudavo auksą.
Tuo metu Telšius tiesiog krėtė "aukso karštligė". Iš Rusijos radiotechnikos ir elektronikos gamyklų telšiškiai supirkdavo detales, o iš jų, apdoroję specialiais tirpalais, išgaudavo auksą. Visi "auksininkai" V. Šiliui turėjo mokėti duoklę. Verslininkai visais būdais stengėsi išvengti reketininkų, tačiau tai jiems sekėsi sunkiai. Kai kurie savo verslą perkėlė į vienkiemius, bet V. Šilio neapgavo. Šis su savo parankiniais naktimis važinėdavo po apskritį ir žiūrėdavo, iš kurių kaminų virsta tiršti dūmai. Užklupti detalių perdirbinėtojai dar turėdavo mokėti ir "baudas".
Buvo bandoma V. Šilį nužudyti, tačiau pasikėsinimai nepavyko. Kalbama, kad verslininkai pasamdė žudiką, tačiau ne profesionalą, o vietinį, panorusį užsidirbti. V. Šilio sargybiniai nepatyrusį žudiką, ginkluotą Kalašnikovo automatu, greitai išaiškino ir iškvotę sužinojo pasikėsinimo organizatorius. Prekiautojams auksu buvo paskirtos didelės "baudos", o "šilinių", kurie veikė įžūliai ir žiauriai, bijojo ne tik verslininkai, bet ir teisėsaugininkai.
Nusikaltėliai nebepakentė nė mažiausio mėginimo pažaboti gaujos narių siautėjimą. Kartą Telšių policijos komisariatas buvo apšaudytas iš granatsvaidžio, kitą kartą į kiemą buvo įmestos kelios granatos. O pats V. Šilys po kiek laiko į įmonę, kurioje jis dirbo kroviku, jau įžengė kaip jos savininkas.
Pasala "Germanto" restorane
Tuo metu, kai policija prieš V. Šilį pakėlė rankas, nuolaidžiauti jam nebuvo linkęs tik Bronislovas Jonika. Abiejų priešprieša perėjo į atvirą kovą. Pirmąja šios kovos auka tapo iš B. Jonikos aplinkos į "šilinių" gaują įsiliejęs Ričardas Jomantas.
Už pažadėtą atlyginimą R. Jomantą ėmė sekti ir pašalinimo planą regzti Telšių banditai, vėliau prisijungę prie V. Šilio gaujos: Danielius Ereminas (44 m.), Antanas Bagdonas (50m.) bei Virgilijus Vrubliauskas (47 m.).
Minėti nusikaltėliai susekė, kad 1993 metų balandžio 3-iosios vakare R. Jomantas užsuko atsipalaiduoti į Telšių restoraną "Germantas". Kai Ričardas prie staliuko liko vienas, prisėlinęs prie lango, į jį automato seriją paleido V. Vrubliauskas. Sušaudytasis mirė vietoje.
Kai V. Šilys sužinojo apie jo gaujos nario nužudymą restorane, pareikalavo atkeršyti Bronislovui Jonikai, gaujos nariams už tai pažadėdamas 15 000 JAV dolerių atlygį.
Vadeiva priešui neatleido
Augalotas B. Jonika sovietmečiu praturtėjo dažydamas kolūkių siloso bokštus. Po 1991-ųjų Bronislovas su broliu Algimantu užsėmė pavažinėtų automobilių verslu. "Šiliniai" į Bronislavą kėsinosi net du kartus, bet peršautas vyras per stebuklą išliko gyvas. Pasveikęs B. Jonika net 5 metus nesirodė Telšiuose.
Tik 1998-aisiais įsidrąsinęs verslininkas grįžo į Žemaitijos sostinę, naiviai tikėdamas, kad per tiek laiko V. Šilys bus nuoskaudas užmiršęs. Tų pačių metų balandžio 4-ąją V. Šilio nurodymu jo gaujos nariai Saulius Žemavičius (47 m.) ir A. Bagdonas brolius Jonikas įviliojo į pasalą ir iš pistoletų sušaudė. Kūnai buvo miške sumesti į duobę, užpilti negesintomis kalkėmis ir užkasti. Atrodė, kad šis nusikaltimas taip ir liks neišaiškintas, tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai kartu su prokurorais iš Generalinės prokuratūros atskleidė šį nusikaltimą. Kartu atskleistas ir "Germanto" restorane iš automato suvarpyto R. Jomanto žudikas. Dabar jau ir teismas nustatė, kad R. Jomantą iš automato sušaudė Virgilijus Vrubliauskas, o jam talkino Danielius Ereminas ir Antanas Bagdonas. Jie visi trys suplanavo, kur ir kada nužudyti jiems neįtikusį žmogų. Tą pačią naktį kai buvo nušautas R. Jomantas, buvo pasikėsinta ir į B. Joniką bei jo šeimą. Į jo butą pro langą buvo įmesta granata. Po to B. Jonika išvyko iš Telšių.
Po mėnesio vėl buvo kėsintasi į jo gyvybę. Sankryžoje stabtelėjusi B. Jonikos automobilį iš kalašnikovo automato apšaudė motociklu prie automobilio prisigretinęs Gintaras Račkauskas, pravarde Blinda. Žudikas taikėsi į vairuotoją, nes nežinojo, kad tą dieną "Žigulius" vairavo B. Jonikos darbininkas Kęstutis Jančiauskas. Pasikėsinimo metu B. Jonika buvo tik sužeistas, o vairuotojas iškart mirė nuo keleto kulkų. Už šį nusikaltimą jau anksčiau 18 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas G. Račkauskas.
Brolius Jonikas nužudyti V. Šilys pasamdė A. Bagdoną. Jam V. Šilys perdavė du ginklus ir sumokėjo avansą - 10 000 litų. Į pagalbininkus A. Bagdonas pasiėmė pažįstamą Saulių Žemavičių. Jie abu sukūrė, atrodytų, nepriekaištingą brolių nužudymo planą, kurį ir įvykdė. Tik teisme taip ir nepaaiškėjo, ar už brolius V. Šilys žudikams sumokėjo 15 000, ar 30 000 JAV dolerių. Bet tai esmės nekeičia.
Velkasi įtarimų šleifas
Kriminalistai ir toliau tiria "šilinių" nusikaltimus. Gauja nesibodėjo užsakymų ir užsienyje. 1997-ųjų sausį Maskvoje buvo susprogdintas garsaus Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjas Genadijus Dzenis (35 m.) bei jo asmens sargybinis. Lietaus vamzdyje įdėta bomba sprogo, kai G. Dzenis, lydimas dviejų asmens sargybinių, atvyko į biurą. Šis nusikaltimas laikomas vienu įžūliausių, nes pastate įsikūręs ir vienas iš Maskvos milicijos skyrių bei karinis komisariatas. G. Dzenis tada žuvo iškart, o jį lydėjęs asmens sargybinis mirė tuoj pat po sprogimo. Bylą tyrę Rusijos teisėsaugininkai 2003 metų pabaigoje ją perdavė Lietuvos pareigūnams. Šioje byloje nusikaltimo organizatoriais pareigūnai buvo įvardiję V. Šilį bei sunkių nusikaltimų vykdytoją šiaulietį Artūrą Kibildį. Pastarasis prieš mirtį (nuo nepagydomos ligos mirė kalėjime 2005-ųjų kovą) pareigūnams papasakojo apie maskviečių nužudymą, tačiau teismui jo parodymų nepakako, kad V. Šilį įkalintų. Šiaulių apygardos teismas V. Šilį išteisino dėl dviejų asmenų nužudymo organizavimo. Nors prokurorai nuosprendį apskundė, tačiau ir Apeliacinis teismas prokurorų skundą atmetė.
Dar anksčiau V. Šilys už gaujos subūrimą, turto prievartavimą bei tyčinį naikinimą, plėšimus, ginklų ir sprogmenų laikymą, netikrų dolerių gamybą bei leidimą į apyvartą buvo nuteistas kalėti 14 metų. Tuzinas aktyviausių gaujos narių pasodinti už grotų nuo 9 iki 13 metų. Tačiau tuo metu nuosprendyje nebuvo teisimo už nužudymą ar pasikėsinimą nužudyti. Dabar jau bus.
Kalėjime - iki pensijos
42 metų V. Šilys, kaip įpratęs, teisme pareiškė, kad jis visiškai nekaltas, o policija remiasi alkoholikų ir silpnapročių parodymais. Šįkart gaujos vadeivai už trijų žmogžudysčių organizavimą skirta kalėti 20 metų.
Gaujos vado sėbrai elgėsi ne taip įžūliai, daugelį kaltinimų pripažino, davė V. Šiliui neparankius parodymus.
Žudikai Antanas Bagdonas ir Saulius Žemavičius nuteisti kalėti 17 ir 14 metų atitinkamai. Užsienyje slapstęsis, pernai ten suimtas ir Lietuvai perduotas žmogžudys Virgilijus Vrubliauskas įkalintas 12 metų. Danieliui Ereminui (44 m.) už pagalbą žudant atlyginta 8 nelaisvės metų bausme.
Redakcijos archyvo nuotr.
(Silys) Perskaičius nuosprendį ir paklaustas, ar suprato už ką antrą kartą nuteistas, V. Šilys teisėjui metė nieko nesupratęs, bet "neteisingą" nuosprendį būtinai apskųsiąs.
(Silio) Telšiškiai žmogžudžiai (iš kairės) A. Bagdonas (50 m.), S. Žemavičius (45m.) ir V. Vrubliauskas (43m.) laisvę atgaus tik prieš tapdami pensininkais.
