Pagrobėjai pasirašė sau nuosprendį
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vėlyvą pernykštės balandžio 25-osios vakarą Kaune, prie Pramonės prospekte esančio "Maksimos" prekybos centro privažiavęs taksistas Algirdas Karnilavičius tapo vienu iš verslininko Saido Zoko ir jo žmonos Daivos pagrobimo liudininkų. Apie 23 valandą į taksisto automobilį įsėdę sutuoktiniai paprašė greičiau važiuoti nurodytu adresu, tačiau staiga prišokę keli vyrai neleido uždaryti durų, o paskui jėga ištempė sutuoktinius iš taksi ir įgrūdę į privažiavusį automobilį greitai pasišalino. Įvykiams užbėgant už akių tenka konstatuoti, jog pradėjus tirti minėtą nusikaltimą, kaltinamųjų ir nukentėjėlių versijos išsiskyrė. Nepaisant to, Kauno apygardos teismas neseniai paskelbė nuosprendį. Į teisiamųjų suolą sėdę trys jauni vyrai - tauragiškiai Remigijus Bertašius (37 m.), Remigijus Bendikas (25 m.) bei kaunietis Edmundas Bilinskas (36 m.) buvo apkaltinti didelės vertės turto prievartavimu bei neteisėtu laisvės atėmimu. Už tai pataisos namuose jie kalės nuo ketverių iki šešerių metų.
Saidas Zokas teisme pripažino, jog R. Bertašių pažinojo maždaug dvejus metus, tačiau su juo jokių piniginių reikalų neturėjo. Kiti du kaltinamieji - E. Bilinskas ir R. Bendikas jam nebuvo pažįstami. Pernykštę balandžio 25-ąją apie 23 valandą jis su žmona nuėjo į "Maksimos" prekybos centrą nusipirkti pokalbių kortelę mobiliajam telefonui. Prekybos salėje prie jo priėjęs R. Bertašius (vėliau pasirodė ir R. Bendikas, parduotuvėje taip pat buvo D. Smaleckas, kurio vaidmuo paaiškės vėliau) reikalavo pinigų. Esą dėl to, kad turįs Klaipėdoje naktinį klubą, gerai gyvenąs. Priėjus S. Zoko žmonai, jiedu bandė išeiti į lauką, tačiau R. Bertašius su R. Bendiku nesitraukė, ėjo šalia, neleido sutuoktiniams pabėgti. Kaip jau buvo minėta - verslininkas su žmona buvo jėga ištempti iš taksi, įgrūsti į pilkos spalvos "VW Passat" ir nuvežti į užmiestį. Šiame užpuolime dalyvavo gal kokie 4-5 vyrai. Atvažiavus į kažkokį kiemą, sutuoktiniams ant galvų buvo užmauti polietileniniai maišai, jie išlaipinti, atvesti į garažą. S. Zokas tikino, jog kelionės metu pagrobėjai (galimai R. Bertašius) nusegė nuo jo rankos apie 10 000 litų kainavusį laikrodį "Omega", paėmė mobilųjį telefoną "Nokia-3210" (deja, teismas šiuos kaltinimus atmetė). Tuo metu kažkuris iš vyrų paskambino "Edmai", o tiksliau - Edmundui Bilinskui, tą naktį šventusiam gimtadienį, kuris žadėjo atvažiuoti. Vyrai iš S. Zoko reikalavo pinigų, paskui R. Bertašius ir dar kažkuris jį mušė. Po kurio laiko atvažiavo "Edma", kuris privertė S. Zoką parašyti du tariamos skolos raštelius. Juose nukentėjėlis buvo priverstas nurodyti esąs skolingas Remigijui Bertašiui ir Dariui Smaleckui po 26 000 litų. Jį tas pats "Edma" privertė į diktofoną įrašyti kompromituojančio turinio žinias apie tai, jog neva jo pažįstamas Edvardas Leonavičius sukčiaudamas įsigijo prabangų automobilį, kad ministras Kuzmickas perka "Rohipnor" tabletes ir jį, nukentėjėlį, verčia tas tabletes parduoti Skandinavijoje, kad E. Leonavičius ir jis neatsiskaitė su žmonėmis iš Tauragės. Pagrobėjai klausinėjo S. Zoką apie klubo veiklą, gaunamas pajamas, "Mercedes" automobilį,... Nukentėjėlis tikino buvęs mušamas, jam liepta skambinti tėvams dėl pinigų. Vėliau S. Zoką ir jo žmoną pagrobėjai įsodino į automobilį ir atvežę į Kauną paleido netoli namų. Tuo metu jau buvo apie 6 valanda ryto. S. Zokas tikino, jog išsiskiriant "Edma" pareikalavo gražiuoju atiduoti pinigus ir nebandyti kreiptis į policiją. Apie tai, kas nutiko, S. Zokas papasakojo E. Leonavičiui, su kuriuo nuvyko į Vilnių, nes buvo įsitikinę, jog Kauno policijoje nesaugu. Nukentėjėlis tvirtino žinojęs, kad R. Bertašius priklauso "Šviniaus" nusikalstamai grupuotei ir nei iš pastarojo, nei iš D. Smalecko pinigų niekad nesiskolinęs.
Remigijus Bertašius savo kaltės nepripažino. Jis teigė, jog maždaug prieš dvejus metus per Darių Smalecką susipažino su S. Zoku. Jų santykiai buvo normalūs. S. Zoko draugui R. Miliui teisiamasis esą ne kartą skolinęs pinigus. Skolas atiduodavęs S. Zokas. 2002-ųjų vasarą S. Zokas paskambinęs jam į Tauragę ir paprašęs paskolinti 14 000 JAV dolerių. Pažadėjęs per du mėnesius jam grąžinti jau 15 000. Kadangi R. Bertašius pats pinigų neturėjęs, susigundęs uždirbti tūkstantį dolerių, todėl 7 000 dolerių pasiskolinęs iš pusbrolio G. Graliausko ir kartu su D. Smalecku po 7 000 dolerių atvežęs į namus S. Zokui. Pinigai esą buvę paskolinti be paskolos raštelio. Deja, S. Zokas pinigų neatidavė, vengė susitikimo. Pernykštę balandžio 25-ąją R. Bertašius su draugais buvęs Vilniuje ir grįždamas namo užsukęs į Kaune esantį "Maksimos" prekybos centrą. Čia sutikęs S. Zoką, su kuriuo kalbėjęs apie skolą, pasikeitęs telefono numeriais. Išėję iš parduotuvės S. Zokas su žmona įsėdę į taksi, o netrukus persėdę į privažiavusį automobilį ir nuvažiavę, o jis su draugais pasukęs Tauragės link. Teisiamasis tvirtino nebandęs S. Zoko sulaikyti, niekur jo nevežęs, turto neprievartavęs ir nieko apie tai nežinąs. R. Bertašiaus teigimu, po kelių dienų jam kelis kartus skambinęs S. Zokas ir žadėjęs grąžinti skolą. Teisiamasis tikino su R. Bilinsku jokių ryšių nepalaikęs - esą jiedu dar 1995 metais vieną savaitę praleidę kartu tardymo izoliatoriuje. Panašią šio įvykio versiją išsakė ir Remigijus Bendikas. Jis taip pat savo kaltės nepripažino, tvirtino R. Bilinsko nepažinojęs, bendravęs tik su R. Bertašiumi. Pastarasis esą jam pasakojęs, jog S. Zokas skolingas 14 000 JAV dolerių.
Kaip galima tikėtis, trečiasis teisiamasis Edmundas Bilinskas taip pat neigė savo kaltę. Jis tikino minėtą naktį šventęs Trakuose ir savo namuose. Jis esą R. Bertašiaus nepažinojęs, tačiau turėjo jo telefono numerį ir su juo bendravęs tik kaip su automobilių pardavėju. Nei R. Bendiko, nei S. Zoko nepažinojęs.
Deja, teismas atmetė teisiamųjų bandymą paneigti savo kaltę. Teismo nepatikėjo E. Bilinsko versija, jog jis minėtą naktį šventė Trakuose, o vėliau savo namuose. Šiuos jo teiginius paneigė mobiliojo telefono išklotinės duomenys, be to, savo parodymuose susipainiojo daugelis E. Bilinsko artimųjų ir draugų. Pritrūkus rašytinių įrodymų buvo paneigtas R. Bertašiaus ir D. Smalecko teiginys, jog jie S. Zokui paskolino didelę pinigų sumą. Priešingai teisiamiesiems, nukentėjėlių parodymai buvo nuoseklūs ir detalūs, todėl teismui abejonių nekilo.
