Dviguba žmogžudystė neatskleista, buvęs politikas išteisintas
Irena ZUBRICKIENĖ
Nuo tada, kai 1994 metų balandžio 19-osios vakare Kalvarijoje (Marijampolės apskr.) pradingo du draugai - Raimondas Akelis (23 m.) ir Zenius Valinčius (19 m.) - jų artimieji ir pažįstami buvo įsitikinę, kad su jaunuoliais susidorojo jų kaimynas kalvarijietis Algirdas Geležius, 19 metų Kauno kūno kultūros instituto studentas (dabar 34 m.). Rimtesni kaltinimai A. Geležių, tapusį verslininku ir politiku, Kalvarijos savivaldybės tarybos nariu, pasivijo ir užklupo tik po 10 metų. Pastaruosius 4 metus vyras gyveno laukimu. Sausio mėnesį jis, Kauno apygardos teisme baigus nagrinėti bylą dėl dviejų kalvarijiečių nužudymo, išgirdo prokuroro kaltintojo siūlymą: žudiką įkalinti 20 metų (nukentėjusiųjų noru - iki gyvos galvos). Vasario pradžioje minėtas teismas paskelbė savo verdiktą: A. Geležius išteisinamas, nenustačius jo kaltės.
Kopė karjeros laiptais
A. Geležių Marijampolės policijos pareigūnai savo akiratyje laikė ir tuoj po to, kai pasklido kalbos apie dviejų jaunų kalvarijiečių dingimą. Tačiau tada to įrodyti nepavyko. Užtat Kalvarijoje netilo žmonių kalbos, kad vis dėlto Algirdas Geležius yra kaltas. Esą Algirdas įtarė, kad R. Akelis ir Z. Valinčius pavogė iš jo namų keliolika tūkstančių įvairia valiuta, kuriuos jo brolis Almantas buvo surinkęs piligrimų kelionei į Prancūziją. Buvo kalbų, kad sportininkui, tuometiniam studentui Algirdui ieškoti vagišių ir juos nubausti padėjo trys jo bendramoksliai boksininkai.
Laikui bėgant, kalbos pritilo, tačiau šia tema užkalbinti kalvarijiečiai savo nuomonės nekeitė, tik kaltino policininkus, kad jie - A. Geležiaus draugai, dangstantys žudiką. Per tą laiką A. Geležius sėkmingai kopė karjeros laiptais, tapo paksininkų partijos nariu, netgi vadovavo šios partijos Kalvarijos skyriui, aktyviai dalyvavo Kalvarijos visuomeniniame gyvenime, viešai kėlė įvairias gyvenimo problemas ir ieškojo jų sprendimo būdo.
Pusbrolių karo pasekmės
Vėl žvilgčioti į A. Geležiaus praeitį policijos pareigūnai pradėjo po to, kai 2004-ųjų birželį, parengus policijos operaciją, buvo inscenizuotas verslininko ir politiko mįslingas pagrobimas, apie kurį esą nežinojo net jo žmona. To prireikė, nes pats A. Geležius kreipėsi pagalbos į aukštus Lietuvos policijos pareigūnus, kai sužinojo, kad jo pusbrolis kalvarijietis Algirdas Vasiliauskas (dabar 48 m.) užsakęs jo nužudymą. Abu pusbroliai - jau seniai priešai. Teigiama, jog juos kadaise sukiršino dideli nešvarūs pinigai, o vienas iš jų teisme buvo užsiminęs ir apie meilės reikalus. Tuokart inscenizuotas pagrobimas, kai visi spėliojo apie A. Geležiaus mirtį, baigėsi tuo, kad nužudymo užsakovas A. Vasiliauskas buvo suimtas, o A. Geležius, kurį laiką globotas pareigūnų, vėliau išleistas gyventi saugiai.
Tuoj po "pusbrolių karu" praminto įvykio ir buvo prisiminta A. Geležiaus praeitis. Pareigūnai neslėpė, kad už grotų atsidūręs A. Vasiliauskas prakalbo apie pusbrolio juodus darbelius - žodžiu, vis tiek atkeršijo. Byla dėl R. Akelio ir Z. Valinčiaus dingimo buvo atnaujinta. Jos ėmėsi jau ne Kalvarijos ar Marijampolės policininkai, o šalies Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. A. Geležius kurį laiką buvo suimtas. Tuo metu A. Vasiliauskui, kaltintam užsakius pusbrolio nužudymą, Kauno apygardos teismas paskyrė pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę, bet aukštesnės pakopos teismas po nuteistojo skundo priėmė visiškai priešingą nuosprendį - A. Vasiliauską išteisino, pritrūkus neginčijamų jo kaltės įrodymų. A. Vasiliauskas ir šiandien laisvas gyvena Kalvarijoje, kartais vietos policininkų "užkabinams" dėl kontrabandinių cigarečių prekybos, tačiau neįkliūva. Jis su žmona už Kalvarijos įkūrė zoologijos sodą, kurį jau spėjo pamėgti ne tik Kalvarijos savivaldybės gyventojai.
Kaltinantys parodymai teisme subliūško
A. Geležius teismo dienos irgi laukė būdamas laisvėje. Jis iš Kalvarijos su šeima persikėlė į Marijampolę, apsigyveno dideliame daugiabučio namo bute. Įsikūrė gana prabangiai, kasdienybę leidžia ramiai, be incidentų.
Pradėjus rinkti įkalčius dėl pradingusių kalvarijiečių nužudymo, į Lietuvą iš Kijevo buvo parskraidintas A. Geležiaus jaunystės laikų draugas Giedrius J., vėliau surasti ir kiti du bendramoksliai - Gintaras M. ir Gediminas S., apie kuriuos nuo pat 1994-ųjų Kalvarijoje kalbėta, jog jie buvo A. Geležiaus suorganizuotos egzekucijos liudininkai, jeigu ne vykdytojai. Remiantis šių liudininkų parodymais, A. Geležiui buvo pateiktas sunkus kaltinimas nužudžius du bejėgiškos būklės žmones. Kartu A. Geležius dar buvo apkaltintas bandęs papirkti vieną policijos pareigūną, kai buvo suimtas Vilniuje.
Kai 2008-ųjų pradžioje byla pasiekė Kauno apygardos teismą, prasidėjo teismo posėdžių maratonas. Jis truko lygiai metus. Pagal kaltinimą, A. Geležius - žudikas. Tą 1994-ųjų balandžio vakarą jis su savo draugais įsitempė R. Akelį ir Z. Valinčių į savo automobilį, nusivežė prie Kalvarijos apylinkėse esančio Asijevičiaus ežero ir ten surengė egzekuciją. Iš pradžių, antrankiais surakinęs ir prie medžio pririšęs, mušė abu pagrobtuosius. Paskui jiems liepė lipti į iškastą duobę. Galiausiai A. Geležius savo aukas nušovė, o savo bendramoksliams liepė kūnus užkasti. Bekasant paaiškėjus, kad vienas dar gyvas, A. Geležius griebėsi peilio ir jį pribaigė. Vienas egzekucijos dalyvis dar pasakojo, kad vėliau A. Geležius jam siūlė nužudytuosius perlaidoti, nes vieno jų kišenėje neva likę 1000 JAV dolerių, bet liudytojas nesutikęs.
Tokiais liudytojų parodymais pareigūnai vadovavosi ir džiaugėsi tik iki teismo. O teisme buvę A. Geležiaus bendramoksliai parodymus pakeitė. Jie tvirtino, kad teisiamąjį tik apkalbėjo, nes neatlaikė tyrėjų spaudimo, kai buvo tardomi be advokatų. Egzekucijos dalyvių atžvilgiu bylos buvo nutrauktos.
Teisininkų - skirtingos pozicijos
Pats A.Geležius kaltinimą dėl dvigubos žmogžudystės neigė - esą kaip galėtų taip žiauriai pasielgti krikščioniška dvasia nuo mažens auklėtas, doroje šeimoje augęs žmogus. Jis kategoriškai neigė ir kaltinimą bandymu papirkti vieną bylos tyrėją, kuriam esą areštinėje ant popieriaus užrašė skaičių "20 000". A. Geležius tikino, kad visa byla yra sufabrikuota, siekiant su juo susidoroti. O susidoroti esą yra dėl ko: savo vardą ne tik Kalvarijoje išsikovojęs verslininkas ir politikas A. Geležius "pajudinęs" ir bandęs demaskuoti su kontrabandininkais susijusius pareigūnus - nuo žemiausio rango iki pat Generalinės prokuratūros. Ir tai esą padaryta, padedant kontrabanda toliau besiverčiančiam jo pusbroliui A. Vasiliauskui.
Kaip jau minėta, prokuroras kaltintojas teisme tvirtai laikėsi pozicijos pagal parengtą kaltinimą, o pakeistus liudytojų parodymus ir paties teisiamojo poziciją vertino kaip vengimą išvengti griežtos bausmės, todėl pasiūlė teismui įkalinti A. Geležių, anot jo, nužudžiusį du žmones, 20 metų. Ši grėsminga mintis A. Geležiaus ir jo artimųjų kasdienybę turėjo drumsti visą mėnesį, kol buvo paskelbtas teismo nuosprendis.
Prieš paskelbiant A. Geležiui palankų teismo verdiktą: "Išteisinamas" (teisminiam nagrinėjimui vadovavo teisėjas Romualdas Lincevičius), nuosprendyje buvo pažymėta, kad nuo 1994 metų dingusių R. Akelio ir Z. Valinčiaus palaikai nerasti iki šiol. 2004 metais, liudytojams davus parodymus ir atliekant paiešką, pušynėlyje prie Asijevičiaus ežero metalo ieškikliais buvo rastos dvi Kalašnikovo automato šovinių tūtelės, o iš ežero ištrauktas surūdijęs revolveris, anot liudytojų, atimtas iš vienos aukos. Teigta, kad viena aukų nušauta šiuo ginklu. Tačiau teismas nusprendė, kad be dvejonių įrodyti, jog šie radiniai tikrai susiję su dviejų žmonių dingimu ar galimu jų nužudymu, nepavyko.
Kaltinimus A. Geležiui dabar panaikinęs teismas rėmėsi ir tuo, kad liudininkų parodymai, kuriais buvo pagrįstas kaltinimas, yra prieštaringi, kelia nemažai abejonių. O juk remiantis tarptautine teisės praktika, konstatuojama, kad bet kokios teisminio nagrinėjimo metu kylančios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Dingusiųjų artimiesiems - vėl nežinia
Dingusiųjų artimieji, išvarginti sūnų ir brolių netekties, keliolika metų trunkančios slegiančios nežinios ir laukę, anot jų, tikrojo teisingumo - itin griežtos bausmės A. Geležiui, prašė priteisti iš teisiamojo pusantro milijono litų neturtinės žalos. A. Geležių išteisinus, ši našta nuo jo pečių nuslinko. Beje, gedintys žmonės kelis kartus buvo kreipęsi pagalbos į garsų ekstrasensą Kaišiadorių rajone, kuris pranašavo liūdną vaikinų dingimo istorijos pabaigą - nežinią, taip pat esą buvo nuotraukoje nurodęs žudiką - A. Geležių. 2008-ųjų pavasarį minėtas ekstrasensas mirė po sunkios ligos. Kaip tik tuo metu Kauno apygardos teisme liudiję buvę A. Geležiaus bendramoksliai pradėjo keisti savo ankstesnius parodymus.
Įdomu, kad teisme A.Geležius staiga ėmė teigti, kad jo kraštiečių dingimas gali būti susijęs su Panevėžio nusikalstamo pasaulio atstovais. Esą vieną jų - dziudo meistrą Vidą Michailovą - jis gerai pažinojo ir prašė jo pagalbos tuo metu aiškinantis pinigų vagystę. Teismo posėdyje tai išgirdę dingusiųjų artimieji replikavo, esą apie tai reikėjo prabilti prieš 14 metų, o ne dabar. V. Michailovas pats buvo nužudytas prieš keliolika metų, įvykio aplinkybės mįslingos, neištirtos iki šiol.
Manoma, kad kaltinimą palaikiusi Kauno apygardos prokuratūra apskųs išteisinamąjį Kauno apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi skandalingoje istorijoje taškas greičiausiai dar nepadėtas.
Redakcijos archyvo nuotr.:
- A. Geležius - spalvinga asmenybė: boksininkas, verslininkas, politikas, išvargęs planuoto nužudymo, kaltinamasis, išteisintasis...
- 2004 metais buvo inscenizuotas A. Geležiaus pagrobimas - ežero pakrantėje policininkų paliktas krauju išteptas jo automobilis
2009 02 04
