Sigitas Stasaitis
Kartais po meile slepiasi bejausmis, tiesiog gyvuliškas egoizmas. Bijodamas skyrybų ir vienatvės, vyras nužudo žmoną ir pats nusižudo. Būtent tokia tragedija nutiko Radviliškyje mėgusių išgerti Antano ir Irenos Radušių šeimoje. Kai tokių istorijų prisikaupė didžiulei publikacijai, jas perskaičiusiems skaitytojams beliks atsakyti į klausimą - kodėl vyrai kartais elgiasi taip... gyvuliškai, tik gyvūnams toks žiaurumas nežinomas.
Vienodai kliūdavo abiem
"Aš vis vien tave šiandien pribaigsiu!" - Antanas taip garsiai rėkė ant žmonos, kad per sienas girdėjo ir kaimynai.
Tik jie nereagavo. Įpratę. Iš 63 metų Antano ir jo bendraamžės Irenos Radušių buto grasinimai, muštynių garsai sklisdavo nuolat. Prasidėdavo, tiesa, jie draugišku šurmuliu ar klegesiu, taurelių ir butelių skambčiojimu. Vėliau balsai stiprėdavo, darydavosi vis piktesni. Retos Antano su Irena išgertuvės pasibaigdavo be kivirčų ir muštynių.
Sunku patikėti, tačiau bene dažniau kliūdavo lėtesniam A. Radušiui. Kartą Irena jam skruostą sukruvino kirsdama metaliniu strypu, kitą kartą - paleisdama į galvą stiklainį. Žmona, žinoma, neišsisukdavo nuo vyro kumščių - ji ne kartą vaikščiojo pasipuošusi mėlyne po akimi.
Pasibaigus pinigams, kol negerdavo, Antanas su Irena 2-3 savaites gyvendavo draugiškai - kartu eidavo į miestą ar sandėliuką, bendraudavo tyliai. Tačiau jau pensijų mokėjimo dieną...
Naujas gyvenimas nenusisekė
Antanas su Irena susipažino būdami jau nebe jaunuoliai - tai buvo kiekvieno jų antroji santuoka. Prieš tuziną metų pradėję naują gyvenimą, jie iš Šiaulių atsikraustė gyventi į Radviliškio pakraštį. Tačiau ir tai santuokai nenusisekus abu ne kartą šaukė paduosiantys skyryboms. Kartą prisiruošė ir įvykdė grasinimus. Tik kas iš to - po formalių skyrybų, neturėdami kur išsikelti, abu liko tame pačiame bute pasidalinę po kambarį. Tad poros gyvenime ir toliau bangavo nauji meilės bei pykčio cunamiai.
"Aš Antano kitai neatiduosiu. Geriau užmušiu, bet neatiduosiu", - kaimynams savo gyvenimo filosofiją dėstydavo I. Radušienė.
A. Radušis irgi nei Ireną norėjo paleisti, nei į kitas dairėsi.
Paskutinis A. Radušio grasinimas Irenai kaip tik buvo išrėktas per "gėrimo laikotarpį", po pensijos. Pagrasinęs vyras nupėdino į miestą, parsinešė plastmasinį butelį alaus ir užkandos. Išgėręs, matyt, paleido kumščius į darbą, nes apie pusę šeštos vakaro Irena paskambino į policiją ir pasiskundė triukšmaujančiu bei smurtaujančiu Antanu.
Šauti į save neišdrįso
Į Maironio gatvės 139a numeriu pažymėtą aštuonių butų mūrinuką pareigūnai atvyko per kelias minutes. Policininkus kiek nustebo, kai juos pasitiko praviros durys ir mirtina tyla už jų. Įėję pareigūnai ant kruvinos sofos aptiko sukniubusią nebegyvą I. Radušienę. Moters kaktoje žiojėjo kulkos palikta skylutė.
Pareigūnams iš karto kilo įtarimas, kad moterį nušovė jos buvęs vyras, tačiau kur jis? Kūnas dar šiltas, reiškia - žmogžudystė įvykdyta vos prieš minutę ar dvi, toli nubėgti jis negalėjo.
"Dėdė Antanas niekur ir nebėgo, - policininkams į pagalbą atėjo kitame to paties namo bute gyvenantis trylikametis. - Jis štai ten, savo sandėliuke, girtas verkia ant malkų."
Atsargiai artindamiesi policininkai iš tikro rado pašiūrėje sėdintį A. Radušį.Vyras laikė į save nukreiptą savadarbį ginklą, tik niekaip nesiryžo paspausti gaiduką. Sulaikomas jis nesipriešino, atidavė pistoletą, ir sunkiai apversdamas liežuvį verkšleno nebegyvensiąs.
Paslaptį nusinešė į kapą
Policijos komisariate įtariamajam buvo duota papūsti į alkotesterį. Vyras pripūtė 2,46 promilės, tad atidėjus tardymus buvo uždarytas į areštinės kamerą, kad išsiblaivytų. Tačiau žudikas ir toliau atrodė labai praskydęs - verkšleno nužudęs žmogų, nebegyvensiąs, pasikarsiąs. Tam, kad suimtasis nepasiektų pasikarti ant lubų, durų ar lango grotų, pasitarę policininkai Antano rankas prirakino prie suolo antrankiais su ilga grandinėle.
Policininkai norėjo kaip geriau, o išėjo - kaip visada, ir dabar gaus papeikimus. Po keliolikos minučių pažvelgęs į kamerą per durų akutę vienas budėtojų puolė rakinti duris pamatęs, kad A. Radušis pasismaugęs - antrankių grandinėle užspaudęs sau kaklą. Atgaivinti nepasisekė.
Taip ir liko paslaptimi, kaip seniai A. Radušis pradėjo ruošti kraupųjį planą. Akivaizdu, kad ruošėsi, nes kažkur iš anksto įsigijo savadarbį pistoletą. Kita vertus, vyras lyg ir ruošėsi dar pagyventi - pirko bei pjovė malkas žiemai, mokėjo pinigus už pradedamą laiptinės remontą.
Nepabėgo Antanas su Irena nuo savo likimo. Artimieji abu juos pašarvojo vienoje salėje. Dabar abu amžiams susitaikę ilsisi tame pačiame kape.
Nelaimę pastebėjo kaimynai
"Et, provincijos girtuoklių istorija", - pasakys ne vienas skeptikas.
Ir skaudžiai apsiriks. Nes nužudę žmonas žudosi ir mūsų sostinės elito atstovai. Prieš ketverius metus kraupi tragedija nutiko žinomo operos dainininko Virgilijaus Noreikos brolio, Vilniaus universitetinės ligoninės mediko, habilituoto daktaro Leono Algirdo Noreikos (62 m.) šeimoje.
Abdominalinės chirurgijos klinikos profesorius nušovė žmoną - Vilniaus tarybos narę, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoją Jūratę Noreikienę, aštuoniolikmetę jų dukterį Jūratę ir pats nusižudė.
2004-ųjų rugpjūčio 21-ąją, sekmadienį, Vilniaus miesto VPK budėtojai sulaukė Tuskulėnų gatvės "7a" namo gyventojų skambučio. Susirūpinę vilniečiai išsakė būgštavimus, kad jau pusiaudienis, o kaimynų buto languose antrajame aukšte nuo šeštadienio vakaro dega šviesos. Buto durų niekas neatidaro, nors kieme stovi abu šeimininkų automobiliai. Skambinusieji prašė patikrinti, ar tik L.J. Noreikų šeimoje nebus įvykusi nelaimė.
Buvo įvairių versijų
Kadangi butas priklauso aukštuomenės nariams, į įvykio vietą buvo pasiųsti net trijų tarnybų pareigūnais: iš sostinės 1-ojo policijos komisariato, Patrulinės rinktinės bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Kopėčiomis įlipę į balkoną ugniagesiai ir policininkai bute aptiko tris kūnus su šautinėmis žaizdomis.
Vėliau buvo nustatyta, kad L.A. Noreika teisėtai laikė pistoletą savigynai. Vakare sulaukęs sugrįžtant žmonos, chirurgas nušovė savo 15 metų jaunesnę žmoną Jūratę. Arba išsigandusi dukra bandė ginti motiną, arba šauliui visai buvo blogai "su protu", nes ir dukra krito pakirsta kulkos. Mergina buvo ką tik baigusi vidurinę. Po dvigubos žmogžudystės L. Noreikia prisėdo ir, kiek pailsėjęs, pats nusišovė.
Žinoma, būta daug svarstymų ir spekuliacijų, kodėl įvyko tragedija. Vienas žinomas politikas net "rado" priežastį - girdi, į Jūratės Noreikienės vadovaujamą ligoninės skyrių garsiojo Tarybos narių papirkimo skandalo metu A. Zuokas buvo paguldęs skandalingąjį architektą V. Drėmą. Gal Liberalcentristų partijai priklausiusi medikė išgirdo, ką nereikia ir...
Tačiau išaiškėjo, jog politika čia mažiausiai kuo dėta. Paprasčiausiai šeima byrėjo, jauna gydytoja ketino skirtis. Tik aukštuomenės nariai kivirčijasi tyliai, kaimynai nieko nežinojo. Pagaliau atėjo diena, kai garsus medikas pats nesusitvarkė su depresija ir nervais, nebeišlaikė...
Depresija - klastinga liga
Nors depresija priimta laikyti bet kokį slogutį ar nuotaikos pablogėjimą, iš tikro - tai labai klastinga ir pavojinga psichikos liga. Dažnai neatrodo, kad žmogus sunkiai serga, o tik paniuręs, nelaimingas ir tiek. O iš tikrųjų tai jau sutrikusi ligonio emocinė pusiausvyra, jį valdo juodos pesimistinės mintys. Sunkesniais atvejais užvaldo kvaila mintis, kad geriausia išeitis - nusižudyti. Jei depresuojantysis geria, neretai girtas šią mintį įgyvendina. Jei depresijai progresuojant konfliktuojama su žmona, ligoniui gali kilti noras kartu išsivesti ir tariamą blogio šaltinį - moterį.
Pernai gruodį pasidavęs depresijai pavyzdingu laikytas kaunietis policininkas 53 metų Kazys Veiverys ligoninėje nušovė savo žmoną 48 metų Liną Veiverienę. Po to nusišovė ir pats.
Kazys su Lina susituokė prieš 30 metų. Netrukus K. Veiverys įsidarbino policijoje. Per 28 tarnybos metus jis nusipelnė pavyzdingo pareigūno vardą. Žmogus jau galėjo išeiti į pensiją, tačiau pateikė prašymą likti tarnyboje. Beveik visą gyvenimą kaunietis dirbo kelių policijos patruliu, o panaikinus šį padalinį - tapo viešosios policijos pareigūnu.
Anyta kurstė skirtis
Sutuoktiniai užaugino dukrą ir sūnų, kurie šiuo metu gyvena užsienyje. L. Veiverienė daug metų dirbo vaikų darželyje virėja, tik pastaruosius porą metų, atsiradus sveikatos problemų, moteriai buvo nustatytas invalidumas, o prieš mirtį - įtartas vėžys. K. Veiverys irgi turėjo sveikatos bėdų - jaunystėje lenktyniaudamas motokroso trasoje jis krito nuo motociklo ir patyrė peties lūžį. Dėl šios traumos atsinaujinus skausmams prieš pat mirtį Kazys gavo biuletenį.
Kaip ir dauguma policininkų, K. Veiverys nebuvo abstinentas, tačiau darbe dėl alkoholio problemų nebuvo turėjęs. Kas kita namuose - žmona sutuoktiniui nuolat prikaišiodavusi, kad jis, jos nuomone, per dažnai išgeria. Kildavo kivirčai, bambeklei kliūdavo. Žinojusi apie dukros kenčiamą smurtą, Lazdijų rajone gyvenanti 74 metų moters motina Stasė A. ne kartą dukrą kurstė ryžtis skyryboms, tačiau Lina kalbėdavo bandysianti išsaugoti šeimą.
Kelias dienas prieš tragediją K.L. Veiverių bute vėl kilo konfliktas. Neblaivus policininkas žmoną sumušė, visas moters kūnas liko nusėtas mėlynėmis. Palaukusi, kol sutuoktinis išeis iš namų, Lina kreipėsi į medikus. Nustačius smegenų sukrėtimą L. Veiverienė buvo paguldyta į Kauno ligoninės galvos smegenų traumų skyrių.
Sužinojęs, kad žmona guli ligoninėje, policininkas apsisprendė. Paskambinęs dukrai į Londoną jis verkšleno, kad gyvenimo, girdi, nebėra, užsiminė ketinąs nužudyti Liną ir pats pasitraukti iš gyvenimo. Dukra tėvą guodė netikėdama, kad jis gali ryžtis tokį grasinimą įvykdyti.
Liudytojai pasakojo, jog K. Veiverys ryžtingu žingsniu įžengė į žmonos palatą, kur Lina gulėjo kartu su kitomis dviem moterimis. L. Veiverienė atsisėdo lovoje, o nė žodžio netaręs jos vyras išsitraukė pistoletą ir tris kartus iš arti šovė žmonai į krūtinę. Išgirdusi šūvius į palatą įpuolė netoliese buvusi medicinos sesuo. Iš tarpdurio seselė spėjo pamatyti, kaip vyras įrėmė pistoletą sau į smilkinį ir nuspaudė gaiduką.
Dėl šitos tragedijos netiesiogiai kalta ir valstybė. Mat, jei sužinoma, kad policininkas, kariškis, ugniagesys ar kitos statutinės tarnybos pareigūnas pradėjo konsultuotis pas psichiatrą, jis atleidžiamas. Ir niekam neįdomu, kad žmogui tik laikinos nuotaikų problemos, lengva neurozė, o ne nepagydoma psichopatija ar pavojinga aplinkiniams šizofrenija. Tad visas problemas mūsų pareigūnai tyliai gydosi degtine. Pasekmes matote patys.
Emigrantai išsiveža problemas
Šiandien tūkstančiai tautiečių išvažiavę dirbti ir gyventi į užsienį. Tačiau reikia žinoti, kad nuo savęs nepabėgsi - jei turi psichologinių problemų, emigruodamas jas išsiveši. Beveik tomis pačiomis dienomis, kai Kauno ligoninę šiurpino K. Veiveris, mažą Norvegijos Haramsiojos salą sukrėtė "lietuviška" sutuoktinių tragedija. 28 metų Mindaugas Skorupskas nužudė metais jaunesnę savo žmoną Agnę ir pats nusižudė.
Bendruomenė buvo sukrėsta, nes policija anksčiau nebuvo gavusi nė vieno pranešimo apie smurtą šioje lietuvių šeimoje. Norvegijoje moterims, kurias vyrai muša, duodami specialūs pagalbos iškvietimo įtaisai, tačiau A. Skorupskienė tokio neturėjo ir neprašė.
1999 metais susituokę Mindaugas su Agne susilaukė dviejų sūnų, Ukmergėje už banko paskolą pirko namą. Nebepajėgdama bankui mokėti paskolos, jauna šeima nutarė laimės ieškoti Norvegijoje. Po tragedijos norvegai sužinojo, kad šeimoje brendo nesutarimai, Agnė norėjo skirtis, moteris prieš metus kelis kartus ketino palikusi vyrą sugrįžti su vaikais namo į Ukmergę. Aplinkiniai Agnę apibūdino kaip linksmą ir maloniai bendraujančią, greitai išmokusią norvegų kalbą. Tuo tarpu jos vyrui Mindaugui adaptuotis sekėsi sunkiau. Jis neišmoko kalbos, todėl vertėsi atsitiktiniais darbais pas ūkininkus. Žmonės pastebėjo, kad Mindaugas buvo pavydus bei uždaras. Manoma, kad lietuviui buvo sunku susitaikyti, kad žmonai geriau sekasi, jis ją įtarinėjo neištikimybe ir labai dėl to išgyveno.
Nerandančiam išeities vyrui tikriausiai prasidėjo depresija, kuri galėjo pasunkėti rudenį, prasidėjus beveik tikrai poliariniai nakčiai - tuo metu šioje saloje diena išaušta vos valandai - dviem. Patys norvegai tamsųjį žiemos laikotarpį įpratę pagyvinti pramogaudami, lankydami renginius bei vieni kitus, bendraudami. Tačiau atvykėliams, kurie nesugeba adaptuotis ir neturi draugų, priverstinė vienatvė gali tapti nepakeliama ir išsiveržti agresija.
Po tragedijos salos bažnyčioje už lietuvius paaukotos mišios, o Agnės įmonėje buvo atidėtas Kalėdų pobūvis - visų laukiama šventė, į kurią kviečiami darbuotojai su sutuoktiniais bei vaikais.
S. Stasaičio nuotr.
(Radusiu-1) Tragedija A.I. Radušių bute antrajame aukšte brendo dešimtmetį.
(Radusiu-2) Nušovęs žmoną Antanas nuėjo į malkinę nusižudyti, bet šauti į save neišdrįso.
