Sostinės taryba trečiadienį patvirtino Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginį planą.
Plane numatytos svarbiausios abiejų miestų bendradarbiavimo kryptys, padėsiančios įgyvendinti perspektyviausius Vilniaus ir Kauno plėtros projektus bei didinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.
Rengiant strateginį planą buvo apibendrinta Lietuvos ir pasaulio miestų bei regionų patirtis ir vyraujančios tendencijos. Strateginis planas atitinka Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros kryptis, kuriose Lietuva įvardijama kaip vieno tikslo regionas, pagal BVP dar smarkiai atsiliekantis nuo išsivysčiusių ES narių.
Todėl strateginiame plane pirmiausia siūlomi projektai, kurie skatintų tolygų Lietuvos BVP augimą, didintų regiono konkurencingumą ir būtų pajėgūs pritraukti ES fondų bei privataus kapitalo investicijas.
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio plano projektas atitinka ir svarbiausiuose nacionaliniuose Lietuvos urbanistinės plėtros dokumentuose numatytus tikslus. Tokį Lietuvos urbanizacijos modelį - formuojant Vilniaus ir Kauno dvimiestį yra numatęs ir Lietuvos teritorijos Bendrasis planas.
Rengiant planą buvo atlikta išsami būklės analizė, leidžianti įvertinti perspektyviausias abiejų miestų plėtros sritis, tendencijas bei ekonomikos segmentus. Buvo sukurta vizija: Vilniaus ir Kauno dvimiestis - pažangus europinės reikšmės centras, keliantis Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, rašoma pranešime.
Strateginiame plane buvo išskirti trys prioritetai: susisiekimas, ekonomika ir turizmas. Kiekvieno prioriteto uždaviniams įgyvendinti parengtas veiksmų planas, numatyti vykdytojai, terminai, lėšų poreikis. Planas bus įgyvendinamas remiantis penkiais bendradarbiavimo principais: partneryste, novatoriškumu, savitumu, savivalda ir atvirumu.
Kauno miesto taryba dvimiesčio strateginį planą patvirtino pernai gruodžio viduryje.
Dvimiesčio plano susisiekimo srityje planuojama rekonstruoti greitkelį Vilnius - Kaunas, kur leistinas greitis būtų padidintas iki 130 kilometrų per valandą, taip pat pagerinti kitus svarbius abiem miestams kelius, modernizuoti susisiekimą geležinkeliu, kad traukiniai tarp miestų galėtų važiuoti 160 kilometrų per valandą greičiu.
Nuo Kauno planuojama nutiesti europinę vėžę iki Lenkijos, plėtoti upių laivybą, abiejų miestų oro uostus, kurti logistikos centrus, gerinti tarptautinį tranzitą krovinių ir keleivių vežimams.
Ekonomikos srityje ketinama bendromis jėgomis gerinti verslo aplinką, skatinti investicijas, kurti bendras informacines ir konsultacines sistemas verslui.
Turizmo srityje planuojama kartu dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose, rengti bendrus leidinius turistams, kurti turizmo skatinimo projektus.
Kai kurias plano dalis ketinama pradėti įgyvendinti jau nuo ateinančių metų, o daugumą darbų planuojama užbaigti 2014 metais.
Numatoma, kad viso plano įgyvendinimui reikės apie 5 milijardų litų.
Dvimiesčio kūrimo sutartį abiejų miestų vadovai pasirašė pernai pavasarį.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas anksčiau yra sakęs, kad dvimiestis būtinas, norint tapti strategiškai svarbiu miestu Europos Sąjungoje, dvimiestis galėtų tikėtis "Euro City" statuso, kuris pritrauktų daugiau investicijų ir lėšų iš sanglaudos bei struktūrinių fondų.
Vilniaus ir Kauno savivaldybių duomenimis, abu regionai sukuria 54 proc. šalies BVP, čia koncentruojasi beveik 40 proc. šalies gamtos ir kultūros paveldo vertybių, apsilanko 90 proc. visų į Lietuvą atvykusių turistų.
BNS
