Šiandien Klaipėdoje prasideda šildymo sezonas - uostamiesčio daugiabučiuose netrukus šils radiatoriai. Tačiau klaipėdiečiai labiau šiurpsta ne dėl šalčio, o nuo minčių apie į depresiją ir bankrotą varančias išlaidas šildymui.

Ketino badauti

„Maldauju, padėkite! Nebeturiu jėgų kovoti su demokratinės Lietuvos biurokratiniu aparatu. Ar kas nors gali man padėti atsikratyti buto, kurio tuščią erdvę šildo komunalininkai? Atsijungti nuo bendros šildymo tiekimo sistemos nevalia, artėja naujas šildymo sezonas, darosi baisu, nes mokėti ir vėl neturėsiu iš ko. Susikaupė skolos, antstoliai prievarta jau išskaičiavo 1700 litų, grasina aprašyti turtą. Kas man gali padėti? Negi belieka tik numirti?“

Tokį laišką „Klaipėdai“ parašė P.Mašioto vidurinės mokyklos matematikos mokytoja Laima Jankauskienė.

Kreipimasis į žiniasklaidą - paskutinė moters viltis. L.Jankauskienė turi segtuvą dokumentų, liudijančių beprasmišką kelerių metų kovą su įstatymais ir sistema. Pagalbos prašančius raštus ji išsiuntė daugeliui įstaigų, partijų, ministerijų ir svarbiausiems valdžios vyrams. Jų atsakymus L.Jankauskienė vadina paprastai - atsirašinėjimu. Matematikos mokytoja prisipažino, kad pagalvojanti ir apie drastiškiausius beviltiškos problemos sprendimo būdus. Ji mąstė ir apie bado akciją prie Seimo.

REKLAMA

„Pažiūrėkite, kiek čia manęs beliko per tuos rūpesčius. Pabadaučiau savaitę ir mano skola vaikams liktų. Kas iš to?“ - su ašaromis akyse klausė pedagogė.

Litai - už orą

Radviliškio šilumininkams mokytoja L.Jankauskienė už šildymą skolinga apie 8 tūkstančius litų. Tokia suma susikaupė per beveik septynerius metus.

1997-aisiais, išsiskyrusi su vyru, o teismui pusiau padalijus jų butą Baisogaloje, moteris atvažiavo dirbti į Klaipėdą. Sumokėjusi visus komunalinius mokesčius, butą ji paliko naudotis buvusiam vyrui. Parduoti jai priklausiusią buto dalį prieš išvažiuojant nepavyko. Buvęs vyras nesutiko nei sumokėti jos nuosavybės dalies, nei keltis į mažesnį bendrabučio kambarį.

Po kurio laiko L.Jankauskienė sužinojo, kad sąskaitų už komunalinius patarnavimus ir už šildymą vyras neapmoka. Sumokėti savo dalies mokytoja taip pat neturėjo iš ko. Po metų bute nebegyveno ir jos vyras. Nenorėdama, kad skola už šildymą kauptųsi, L.Jankauskienė kreipėsi į Radviliškio savivaldybę, prašydama, kad centralizuotas šildymas jų bute būtų atjungtas. Valdininkai išvardijo visus reikalavimus, projekto įkainius ir pasakė, kad galimybė atsijungti nuo šildymo moteriai kainuotų apie 3 tūkst. litų. Tiek L.Jankauskienė neturėjo.

Su vaikų pagalba neseniai ji buvo pasiėmusi paskolą iš banko ir iš tūkstančio litų mokytojos algos kiekvieną mėnesį po 300 litų mokėjo už įsigytą nedidelį namelį Šernų soduose.

Butą siūlė už dyką

L.Jankauskienė ėmė ieškoti išeities. Iš pradžių ji skelbė parduodanti butą vietiniuose ir regioniniuose dienraščiuose. Vėliau mėgino praskolintą butą padovanoti šilumininkams, komunalininkams, vietinei ir aplinkinėms savivaldybėms. Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis moteriai atsakė: „Savivaldybės Turto skyrius turi tris laisvus butus socialiai remtinoms Baisogalos seniūnijos šeimoms. Dėl šios priežasties perimti Jums priklausančią buto dalį nėra poreikio.“

Norėdama atsikratyti skolų, ji ryžosi butą oficialiai perduoti antstoliams.

L.Jankauskienės teigimu, antstoliai pirmųjų varžytinių paskelbimą vilkina jau daugiau nei metus, o skola už šildymą vis auga. Nors oficialiuose raštuose pirmųjų varžytinių data buvo numatyta šią liepą, iki šiol informacija apie L.Jankauskienei priklausančio turto pardavimą spaudoje nepasirodė. Antstoliai delsia. Telefonu moteriai jie paaiškino, kad laukia, kol bus daugiau butų, panašių į jos, ir tada pradės dirbti.

REKLAMA

Gali atimti namelį

Dabar moterį labiausiai neramina birželį iš Teisingumo ministerijos gautas raštas. Jame paaiškinama tai, kad jei L.Jankauskienei priklausantis butas bus neparduotas iš dviejų varžytinių, antstoliai jį grąžins savininkui. Mokytoją labiausiai papiktino žinia, kad tuomet antstoliai skolos išieškojimą gali nukreipti į kitą jai priklausantį turtą.

L.Jankauskienė dienraščiui sakė, kad ją stebina antstolių išradingumas. Pirmiausiai jie vilkina buto pardavimą iš varžytinių, kaupiasi skolos, tada jie gali areštuoti ir kitą turtą, o tada padengti dar daugiau susikaupusių skolų. Mokytojos manymu, jei ji nemėgintų kabintis už gyvenimo ir neturėtų kur gyventi, jos skolomis pernelyg ir nesidomėtų. Kol kas ji nemato išeities iš šio užburto rato. Dabar jos buto dalis verta tiek, kad antstoliams vos užtektų pinigų padengti skolą ir pasiimti atlygį sau. Moteris baiminasi ir dėl to, kad ir po jos mirties skolos liktų vaikams. Nebent jiems pavyktų atsisakyti motinos turto, ir butas bei skolos už jį pereitų valstybei. L.Jankauskienė „Klaipėdai“ prisipažino, kad jos sūnus šį rugpjūtį savavališkai atjungė butą nuo centrinio šildymo - užvirino radiatorius. Ji sakė nebežinanti, ką daryti ir kokios išeities ieškoti. Moteris tikino, pagalvojanti, kad lengviausia būtų numirti.

Atsijungė du namai

Bendrovės „Klaipėdos energija“ Pastatų šilumos įrenginių grupės vadovė Rima Grundulienė „Klaipėdai“ sakė, kad toks desperatiškas L.Jankauskienės poelgis nuo skolų neišgelbės. Pagal įstatymą, kol oficialiai neįregistruojamas centralizuoto šildymo nutraukimo aktas, sąskaitos už šildymą kaupiasi nepriklausomai nuo to, ar butas yra šildomas.

R.Grundulienė pateikė dienraščiui 11 punktų sąrašą, kuriuos tektų įgyvendinti norint atsijungti nuo šildymo. Pasak jos, retam pavyksta įgyvendinti įstatymo numatytus reikalavimus. Be to, pigesniam dujiniam šildymui įsirengti prireikia daug pradinių investicijų, kurių žmonės neturi. R.Grundulienė tvirtino, kad net turtingesni žmonės negali prisijungti dujinio šildymo, nes tai daugelyje miesto vietų draudžia savivaldybės patvirtintas planas.

REKLAMA

„Klaipėdos energijos“ darbuotoja sakė, kad keletas vartotojų nuo centralizuoto šildymo atsijungė prieš trejus ir ketverius metus, o šiemet tai padaryti pavyko tik dviem Raseinių gatvėje esančių nuosavų namų savininkams.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus „Klaipėdai“ taip pat patvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus atsijungusius nuo centralizuoto šildymo suskaičiuoti užtektų rankų pirštų.

Padėjo fokusas

Miesto centre Šaulių gatvės 13 namo butai jau ketvirtą žiemą bus šildomi dujomis. Šio namo gyventojų pavyzdys - įkvepiantis, tačiau vargu ar įmanoma jį pakartoti. Klaipėdiečiams pasisekė įveikti keletą biurokratinių kliūčių, legaliai apeiti įstatymą ir gauti lėšų namo šildymo sistemos rekonstrukcijai.

Kaip dienraščiui pasakojo vienas šio namo gyventojų - klaipėdietis Romualdas Vaičys, pakeisti šildymo sistemą jiems padėjo vienas netikėtas fokusas. Šio namo gyventojai keletą metų domėjosi galimybe atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tačiau vis keitėsi įstatymai ir taisyklės. Galiausiai, kai neturtingesni namo gyventojai pardavė butus, o į jų vietą įsikėlė labiau pasiturintys, buvo įkurta namo bendrija. Atsijungti nuo centralizuoto šildymo visam namui savivaldybė leidimo nedavė. Valdininkai motyvavo tuo, kad namas yra miesto centre, o Klaipėdos energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui specialusis planas ir reglamentas dujinio šildymo įrengimo miesto centre neleidžia.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės priimtose taisyklėse prieš ketverius metus buvo paliktas plyšys. Taisyklės nedraudė nuo šildymo atsijungti vienam butui, jei tam neprieštaravo kaimynai. Pasak R.Vaičio, paprastai kaimynai vieni kitiems tokių leidimų neduoda. Šiuo atveju, kadangi namo gyventojai buvo apsisprendę dėl šildymo sistemos pakeitimo, jie vieni kitiems leidimus davė ir juos patvirtino pas notarą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų