Rusijos verslininkai paragino Maskvą išsaugoti Kioto protokolą, nes šis gali šaliai atnešti milijardus dolerių. Maskva atidėjo sprendimo priėmimą dėl Kioto protokolo, reikalaujančio sumažinti anglies dioksido ir kitų automobilių bei gamyklų išmetamų dujų, kurios skatina klimato atšilimą.
Rusija siekia užsitikrinti finansines garantijas prieš pasirašydama Kioto paktą, kuris gali žlugti be šalies pritarimo. Žlugusios Sovietų Sąjungos pramonės šakos Maskvai suteikė atliekamų taršos kvotų, kurias, remiantis Kioto protokolu, šalis gali parduoti užsienio valstybėms.
"Kioto protokolas reiškia, kad Rusija per metus gali užsidirbti 3-4 mlrd. JAV dolerių parduodama atliekamas taršos kvotas", - pasaulinėje klimato pokyčiams skirtoje konferencijoje sakė Tarptautinės emisijų prekybos asociacijos direktorius Andrejus Marku. Minėta organizacija rūpinasi išmetamų dujų kvotų prekybos reikalais. Asociacijai priklauso tokios užsienio šalių kompanijos kaip "British Petroleum" (BP), "Shell", "Lafarge", "Dupont" ir "Tokyo Electric".
Paklaustas apie galimybę vyriausybėms ar bendrovėms suteikti finansines garantijas, A. Marku sakė: "Nesu įsitikinęs, kad kas nors galės tai padaryti".
Potenciali Rusijos taršos kvotų paklausa smuko po to, kai didžiausia pasaulio teršėja JAV 2001 m. atsisakė pritarti Kioto protokolui, teisindamasi, kad tai yra per brangu, o dokumentas neteisingai išskiria besivystančias šalis.
Prieš Amerikos pasitraukimą kai kurie ekspertai buvo paskaičiavę, kad Rusijos emisijos gali kainuoti apie 8 mlrd. JAV dolerių per metus.
"Mano nuomone, Rusija gali ir tikrai ratifikuos šį protokolą, - sakė Rusijos ir užsienio bendrovių komiteto vadovas Sergejus Roginko. - Tai Rusijai išeis į naudą".
Nuo 1990 m. Rusijos išmetamų 2,4 mlrd. tonų dujų kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc. Tai Rusijai leido parduoti nereikalingas kvotas. Paskaičiuota, kad parduodamų dujų kvotų kaina svyruoja nuo beveik nulio iki 25 JAV dolerių už toną. Jei Vašingtonas nebūtų atsitraukęs, ši kaina sudarytų 15-45 dolerius už toną. Pasak S. Roginko, Europos Komisija teigė norinti anglies dioksidu prekiauti po 10-15 eurų už toną.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad kol kas šalis neapsisprendė dėl Kioto protokolo. Jis teigė, kad žemės ūkio gamyba didėja dėl šiltesnio klimato bei pajuokavo, kad žmonės net sutaupo, nes nereikia pirkti kailinių.
Kioto protokolu siekiama iki 2008-2012 m. išsivysčiusiose šalyse 5,2 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą iki žemesnio nei 1990 m. metų lygio.
Rusija gali vetuoti Kioto protokolą, nes jį turi pasirašyti 55 proc. dujas išmetančios šalys. Iki šiol Kioto protokolą ratifikavo tik 44 proc. šalių. Norint, kad protokolas įsigaliotų, jį turi pasirašyti Rusija, išmetanti 17 proc. pasaulinių anglies dioksido dujų. Jungtinių Valstijų išmetamų dujų dalis siekia 36 proc.
“Reuters”-ELTA
