• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį mėnesį Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ketina surengti visų suinteresuotų organizacijų susitikimą ir aptarti korupcijos prevencijos aukštosiose mokyklose veiksmų planą.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ir Švietimo ministerijos užsakymu praėjusį gruodį atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų yra davę kyšį dėstytojams. Tyrime dalyvavo 14 šalies universitetų bei 25 kolegijų studentai. Iš viso apklausti 1006 Lietuvos universitetų bei kolegijų dieninių skyrių studentai, studijuojantys humanitarinius, socialinius, fizinius, biomedicinos, technikos mokslus, menus. Į tyrimą buvo įtraukti ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų studentai.

REKLAMA

Apie kyšį - telefonu

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius kovai su korupcija pasiūlė įsteigti studentų pasitikėjimo liniją ir paprašė aukštųjų mokyklų vadovų griežtai įvertinti dėstytojų nesąžiningumo, korupcijos atvejus ir užtikrinti jos prevenciją.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atstovės viešiesiems ryšiams Jurgitos Putnienės teigimu, tokia pasitikėjimo linija tebūtų viena priemonė iš viso jų komplekso, skirto išnaikinti kyšininkavimą aukštosiose mokyklose. Idėją isteigti šią liniją iškėlė Švietimo ministerijos atstovai susitikimo su LSAS metu.

REKLAMA
REKLAMA

Viena ši telefoninė linija vargu ar būtų efektyvi, kovojant su korupcija, "Jaunimo lygai" sakė J. Putnienė. Paklausta, kaip įsivaizduojamas pasitikėjimo linijos veikimas ir ar jis būtų efektyvus, pašnekovė paaiškino, kad kol kas tai tėra sumanymas, kurį artimiausiu metu planuojama detalizuoti ir svarstyti. "Reikėtų pasitelkti teisėtvarkos institucijas, žiniasklaidą. Problemą išspręsti galima būtų tik bendradarbiaujant", - sumanymą komentavo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aukštųjų mokyklų vadovams bene labiausiai nemalonus yra faktas, kad studentai, galbūt nepasitikėdami universitetų bei kolegijų vadovybėmis, joms apie kyšių reikalaujančių dėstytojų "reketą" nepraneša, šitaip nuslėpdami korupcijos faktus.

REKLAMA

"Panašiomis idėjomis nusivyliau"

Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus Vlado Žulkaus teigimu, sumanymas įsteigti šitokią liniją esąs geras, tačiau apie jo praktinę naudą galima diskutuoti.

"Tiesą sakant, esu nusivylęs tokiomis idėjomis. Turiu patirties - prieš kurį laiką su mūsų universiteto studentų sąjungos atstovais norėjome padaryti šį tą panašaus: nukentėję nuo kyšio reikalaujančių dėstytojų studentai galėjo parašyti man laišką. Buvau visus patikinęs, kad šie laiškai niekur iš mano seifo nedings. Tačiau... nė vieno laiško tuomet negavau. Įsitikinau, kiek studentai nepatiklūs", - prisiminė pašnekovas.

REKLAMA

"Kad "kas trečias studentas davė kyšį" - skambūs žodžiai... Tačiau palyginti nedaug yra dėstytojų, kurie "prievartautų" studentus. Reikėtų turėti galvoje, kad šiuo metu apie trečdalį visų studentų patys yra linkę duoti kyšį. Tarkim, jei grupėje tėra bent vienas toks, tikėtina, kad greit jo idėją perims kiti... - svarstė V. Žulkus. - Bet kyšininkavimas nėra visuotinis reiškinys. Dažniausiai studentai patys sužino, su kokiu dėstytoju kaip reikėtų elgtis, kam reikia per egzaminą nunešti gėlių, o kam - ne".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anekdotai ir komplimentai

Natūralu, kad ne visiems ir ne visada pavyksta nuspėti ar sužinoti, kas kuriam dėstytojui labiau prie širdies. Tad pasitaiko ir anekdotiškų situacijų.

KU Socialinių mokslų fakulteto auklėtiniai noriai aptarinėja tokią istoriją: esą sesijos metu keli studenčiokai matę iš vienos auditorijos su įvairių gėrybių prikrautu maišeliu išėjusį studentą Vytautą Šustauską. Parlamentaras, pasak šios situacijos liudininkų, besikeikdamas nuskubėjo laiptais. Kalbama, kad jam tąkart teko susidurti su dėstytoju, studentų "simpatijos apraiškų" egzamino metu nepripažįstančiu.

REKLAMA

Apie kiekvieną aukštąją mokyklą ir realias mokymosi joje sąlygas sklando gandai. KU informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Rosita Uznienė teigia tarptautinės aukštojo mokslo ir profesinio mokymo parodos "Studijos 2004" metu išgirdusi šitokią nuomonę apie uostamiesčio universitetą: "Kartą prie KU stendų besisukinėję jaunuoliai pareiškė: "Jūsų aukštoji turi tokį vieną bruožą - čia įstojus, reikia mokytis, o nesimokydamas ir mėgindamas pasitelkti kitokius būdus diplomui gauti - apsišausi." Atsakiau, kad tai yra komplimentas universitetui."

REKLAMA

Vienas būdų - keisti sistemą

Uostamiesčio universiteto vadovo manymu, kalbant apie kyšininkavimo aukštosiose mokyklose atsiradimą, didžiausia blogybė yra sistema, suteikianti studentams galimybę pasitelkti kyšius kaip savo studijų rezultatus lemiančią priemonę.

V. Žulkus teigė, kad kyšininkavimas turėtų išnykti, pakeitus studijų finansavimo sistemą. "Gal tai ir per griežtai nuskambės iš mano kaip rektoriaus lūpų, bet manyčiau, kyšininkaujama nebebūtų, jei visi studentai po lygiai mokėtų už mokslą, o valstybė pagelbėtų tik socialiai remtiniems asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apskritai turėtų pasikeisti žmonių požiūris į žinias ir jų įgijimo būdą. Kol kas naudojamasi iš senų laikų užsilikusiais metodais. Štai užsieniečiams neaišku, kas yra tas kyšininkavimas aukštosiose mokyklose; sakyčiau, jiems taip pat neįprastas ir per daug prieinamas mokslas, už kurį nereikia mokėti".

REKLAMA

Visuminis vaizdas

"Šio tyrimo rezultatai parodo visuminį mūsų aukštojo mokslo sistemos vaizdą ir nereikėtų jų taikyti konkrečiai mokyklai", - teigė apklausą atlikusios VšĮ "Socialinės analizės grupė" atstovas Ignas Zokas. Pasak jo, kai kuriose aukštosiose mokyklose buvo apklausiama vos po 2-3 studentus. Sudarant statistinę imtį, atsižvelgta į universiteto ar kolegijos studentų skaičių, tad daugiau jų buvo apklausta Vilniaus bei Kauno technologijos universitetuose.

REKLAMA

Pasak jo, apklausa buvo vykdoma anoninimiškai, o kad rezultatų sukuriamas vaizdas būtų kiek galima labiau objektyvus, apie tyrimą nebuvo pranešama aukštųjų mokyklų vadovams ar studentų savivaldos atstovams.

"Išskyrėme tokius aukštųjų mokyklų požymius, kaip universitetinės ir neuniversitetinės, respondentus proporcingai suskirstėme į grupes pagal kursą ir studijų kryptį, kad vėliau galėtumėme palyginti rezultatus", - apie tyrimo metodiką pasakojo I. Zokas.

REKLAMA
REKLAMA

Kovo pabaigoje LSAS numato rengti visų suinteresuotų organizacijų, taip pat teisėtvarkos institucijų atstovų konferenciją, kurios metu bus analizuojami tyrimo "Korupcijos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose" rezultatai ir aptariamas korupcijos prevencijos Lietuvos aukštosiose mokyklose veiksmų planas.

Viktoras VESELSKIS

“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų