Petras IVANAUSKAS
Generalinė prokuratūra išsiaiškino, kas beveik prieš dešimtmetį Kaune susprogdino Valstybės saugumo departamento pareigūną ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinės štabo viršininką Jurą Abromavičių.
"Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau žuvo", - rašoma paskelbtame Generalinės prokuratūros pranešime spaudai apie prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų priimtus sprendimus byloje dėl J.Abromavičiaus nužudymo.
Apie pasikėsinimo į J.Abromavičių priežastis Generalinė prokuratūra neužsimena, apie jas nekalba ir generalinis prokuroras. Žodžiu, po tragiško įvykio prisiekę rasti savo kolegos žudikus, teisėsaugininkai savo pažadų beveik neištesėjo.
Kadangi sprogmenį po J.Abromavičiaus automobiliu padėjęs asmuo žuvo, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kaip žurnalistus informavo generalinis prokuroras, minėtasis asmuo žuvo 1997 metais. Tais metais Kaune su sprogmeniu rankose žuvo 47 metų Vladas G. Vyriškiui sprogmuo nutraukė dešinę ranką, išdraskė šlaunikaulį. Nenorėdamas likti invalidu, Vladas nusišovė iš pistoleto. Jo namų rūsyje teisėsaugininkai rado nemažai ginklų bei detalių jų gamybai.
Manoma, kad sprogmuo, susprogęs Vlado G. rankose, buvo skirtas kitaip mąstančiam asmeniui. Kitaip nei buvęs tremtinys Vladas G., galvojo ir J. Abromavičius, todėl ir žuvo. Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, leidusių įtarti, jog nužudant J. Abromavičių galėjo dalyvauti ir kiti asmenys, tačiau jų kaltės įrodyti nepavyko. Žuvus Vladui G., kiti įtariamieji kaltę suvertė jam.
Juras Abromavičius buvo nužudytas 1997-ųjų sausio 31-osios vakarą Kaune, Kuršių gatvėje, sprogus jo vairuojam automobiliui.
Juras Abromavičius žuvo 37 metų. Jis gimė Kuršėnuose, o baigęs šio miesto vidurinę įstojo į Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultetą. Juras vienas iš pirmųjų įsirašė į Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos narių gretas, gynė Aukščiausiąją Tarybą sunkiomis 1991 metų sausio įvykių dienomis, saugojo 1993 metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje apsilankiusį popiežių.
Tuoj po jo žūties tuometinis mūsų laikraščio korespondentas Gediminas Jankus gerai pažinojęs Jurą rašė: "Man nekyla jokių abejonių, kad šis teroro aktas - kruopščiai suplanuota politinė žmogžudystė. Juras Abromavičius daug kam trukdė. Esu tikras, kad tam tikruose pseudopatriotų sluoksniuose mirties nuosprendis Jurui buvo priimtas baigiantis garsiajam 1993-ųjų Kauno savanorių maištui. Juras Abromavičius buvo išsilavinęs, plačių interesų, analitinio proto žmogus. Tokie niekada nebūna akli bet kokių komandų vykdytojai. Aplinkoje, kupinoje neapykantos kitaminčiams, Juras išsiskyrė intelektu, pakantumu ir vidine kultūra. "Ir dainuojanti revoliucija suvalgo savo vaikus..." - dažnai kartodavo Juras Abromavičius. Manyčiau, jis klydo tik vienu - ne dainuojanti revoliucija, o besiveržianti valdžion vidutinybių šutvė sunaikina jiems neparankius, savo principus ginančius žmones".
Tuoj po susprogdinimo Saugumo departamento generalinis direktorius Jurgis Jurgelis pripažino, kad J. Abromavičius tikrai buvo sukaupęs itin svarbios informacijos ir dėl jos galėjo būti nužudytas. Juro dokumentuose buvo minimi politikai, susija su 1993 metų Kauno savanorių maištu, tilto per Bražuolę susprogdinimu.
Iš pat pradžių teisėsaugos institucijos lyg ir vaidino, kad ieško žudikų, Seime net buvo sudaryta laikinoji komisija Abromavičiaus žuties aplinkybėmis ištirti, tačiau visi tyrimai baigėsi be rezultatų.
Siekiant atitolinti bet kokį įtarinėjimo šešėlį nuo dešiniųjų politikų , dalis spaudos tuo metu ėmė blusinėti Juro gyvenimą, veiklą, pomėgius. Buvo stengiamasi apjuodinti velionį, parodyti, kad jo užsispyrimas rinkti svarbius faktus buvo inspiruotas iš šalies. "Lietuvos aidas" kūrė neaiškiais darbeliais užsiiminėjusio verslininko įvaizdį, tačiau visos tos versijos buvo atmestos.
Prieš kelerius metus buvo pasirodžiusi Generalinės prokuratūros pažyma, kurioje rašoma, kad J. Abromavičiaus nužudymo priežastimi galėjo būti jo veiklos SKAT ir VSD rezultatai. Ir vėl minimėtos savanorių maištas, tilto per Bražuolę susprogdinimas. Aišku, kad Juras buvo prisikasęs prie tų žmonių, įvykdžiusių šiuos nusikaltimus, ir tapo pavojingas. Tik, deja, prokuratūrai pritrūko įrodymų, kad pasakytų J. Abromavičiaus nužudymo užsakovų pavardes. Užsimenama tik apie vykdytoją. Lengviausiai suversti kaltę vienišiui keršytojui, kitokių pažiūrų žmogui. Taip ir buvo padaryta. Net po daugiau kaip 9 metų tiesos niekas neišdrįso pasakyti, nors daugeliui ji žinoma.
