Apie 20 žmonių sužeista Haičio sostinėje - prezidento Žano Bertrano Aristido (Jean-Bertrand) šalininkai, apsiginklavę šautuvais, mačetėmis, akmenimis, penktadienį užpuolė apie 500 studentų demonstraciją. Policija abejingai stebėjo susirėmimą. Sužeistųjų žaizdos buvo nuo šratų, akmenų, kulkų išmuštų skeveldrų.
Užsieniečiai pasitraukė iš šalies, kurioje vyksta ginkluotas sukilimas prieš dabartinę Haičio valdžią.
Šeštadienį JAV, Kanados ir kitų regiono šalių atstovai mėgins diplomatinėmis priemonėmis taikyti prezidentą Ž. B. Aristidą ir opoziciją. Tačiau jie nėra numatę jokių veiksmų prieš ginkluotas gaujas ir mirties bataliono vadą.
Sukilėliai iš miestų ir kaimų Haičio šiaurės vakarų ir vidurio rajonuose išvarė policiją. Tačiau sukilėlių vadas Gi Filipė (Guy Philippe), paskelbęs "nepriklausomą" šalį Gonaiveso mieste ir jo apylinkėse, sako sutiksiąs dalyvauti taikos procese, jeigu atsistatydins prezidentas Ž. B. Aristidas.
"Mes niekada neatmetėme taikaus sprendimo", - tvirtino kariškais drabužiais apsirengęs G. Filipė, apsuptas buvusių karių, anksčiau tarnavusių išformuotose Haičio sukarintose pajėgose.
Ž. B. Aristidas, amerikiečių įsiveržimu sugrąžintas į valdžią po pučo 1994 metais, vedė Haitį demokratijos keliu. Prezidentu jis buvo išrinktas dar 1990 metais, antrą kadenciją jis laimėjo 2000 metais, bet šiuos prezidento rinkimus boikotavo opozicija, nepatenkinta prieš tai buvusių parlamento rinkimų pažeidimais. Šiuo metu buvęs kunigas Ž. B. Aristidas kaltinamas korupcija ir politiniu smurtu.
Penktadienį JAV pareikalavo, kad Ž. B. Aristidas sudarytų naują vyriausybę, kurioje dalyvautų ir opozicija. JAV ambasadorius Džeimsas Foulis (James Foley) susitiko su juo ir ragino priimti planą, kuriam pritarė JAV, Kanada, Prancūzija ir kitos valstybės. Tik susitaikymas su opozicija būtų išeitis iš aklavietės.
Reuters-ELTA
