Daiva NORKIENĖ
Lygiai prieš metus, pernykštį sausį, į Vilnių atvykę švedų žurnalistai ieškojo duomenų apie saviškių perkamas lietuvaites. Policijos departamente sužinojo, kad gintarinės šalies ledi išnaudoja vokiečiai, "myli" anglai ir ispanai, bet švedai - ne. Bent jau duomenų apie iš Švedijos deportuotas lietuves prostitutes nebuvo. Praėjo dvylika mėnesių, ir štai šiemet sausį Vilniuje jau sėdėjo sunerimę Švedijos parlamento - Riksdago - atstovai: "Ką daryti?! Daugiausia prostitučių - atvykėlės iš Baltijos valstybių!"
Šis pavyzdys liudija, kaip nepaprastai greitai plinta prekyba moterimis. Užkariaujamos naujos teritorijos ir rinkos. Tarptautinis "meilės verslas" tobulėjo ištisus dešimt ar dvylika metų ir iš nekaltų formų peraugo į organizuotą nusikalstamumą. Teisėsauga (ir ne tik lietuviškoji) beviltiškai atsiliko.
Užuomazgos
"Prekyba žmonėmis", "baltosios vergės" - tai terminai, kurių prieš gerą dešimtmetį Lietuvos žiniasklaida nevartojo. Kažkur ten,Vakarų pasaulyje, gašlūnai pirko ir išnaudojo egzotiškas Afrikos ir Azijos gražuoles, o pas mus klestėjo visai kiti verslai. Kontrabanda, rusiško metalo, vakarietiškų automobilių perpardavinėjimas, investicinių čekių aferos, pinigų plovimas iš bankų, pagaliau paskolų ir nekilnojamojo turto verslas Lietuvos apsukruoliams davė fantastišką pelną, taigi "eksportuoti" į užsienį gražuoles mafijai nebuvo reikalo. Bet vakariečius domino Lietuvos moterys, todėl kartkartėmis būdavo "prasukamas" vienas kitas "reikaliukas". Mėgėjiškai, tyliai ir atsargiai.
1992-ieji. Vienas jugoslavas iš Švedijos Helsingborgo miesto sumanė būdą, kaip iš Lietuvos "gauti" peteliškių. Vizų režimas anuomet buvo griežtas, abiejų šalių nusikaltėliai beveik nebendravo. Bet kaip tik tada švedų Jaunųjų fermerių sąjunga su Lietuvos ūkininkų sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį: pusmečiui švedai ketino kelias dešimtis lietuvių priimti praktikai. Kaip jugoslavas prisigretino prie Rytų ūkininkų rėmimo programos, neaišku, tačiau tąkart tik per plaukelį neiškilo tarptautinio masto skandalas.
Likus keliems mėnesiams iki numatomo išvykimo pretendentai išsiuntė švedams savo fotografijas bei užpildytas anketas. Apsukrus jugoslavas pagal su anketomis pateiktas nuotraukas išsirinko dvi jaunas kaunietes. Viena jų buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojo dukra, o antroji - žurnalistė. 1993 metų balandį, nieko blogo neįtardamos, kaunietės išvyko į Švediją pas jugoslavą - "susipažinti su agurkų auginimo technologija". Joms jau buvo paruošti traukinio bilietai į Helsingborgą. Vėliau paaiškėjo, kokius "agurkus" pas jugoslavą augino jaunosios praktikantės. Pasirodo, jugoslavas, padedant Švedijos jaunųjų fermerių sąjungai, anksčiau buvo gavęs praktikančių iš Lenkijos ir jas vertė dirbti prostitutėmis. Šįsyk organizatoriai labai greitai susigriebė, kad į "viešnamį" pakliuvusios žurnalistė ir LŽŪA dėstytojo duktė netylės, gali kilti skandalas. Pasišiaušė ir "ne pagal specialybę" verčiamos dirbti lenkaitės. Juolab kad jugoslavas joms labai mažai mokėjęs. Paskutinę minutę švedai kaunietėms surado kitus šeimininkus.
1993 metai. Raseiniškis Jaunius K. ėmė skelbtis užsienio leidiniuose organizuojąs pažintis su "inteligentiškomis ir seksualiomis lietuvaitėmis". Anuomet už sekso turizmo organizavimą niekas nebaudė, mokesčių mokėti neprašė. Raseiniškis padėdavo užsieniečiams "turiningai" praleisti atostogas. Aišku, su žavia lietuvaite, ir ne už ačiū. Bet Raseinių teisėsauga Jauniaus verslu susidomėjo tik tada, kai policijai pareiškimą parašė japonas iš Nagojos miesto Masajukis Hisida. Masa skundėsi, kad Jauniui ir moteriai, su kuria buvo supažindintas, sukišo krūvas dolerių ir brangių dovanų (iš viso - už šimto tūkstančių litų). Japonui norėjosi lietuvės žmonos, tačiau "plaštakė" jį apgavo ir dingo.
Nuo baudžiamosios bylos Jaunius išsigelbėjo, kai japonui prirodė kitą nuotaką - tvarkingą ariogališkę Jurgitą. Jurgita šių eilučių autorei pasakojo:
- Iš pradžių Jaunius man pasiūlė susipažinti su vienu "jaunu ir įdomiu užsieniečiu". Kai Masajukis mane įsimylėjo, pažinčių organizatorius pareikalavo užmokesčio. Aš turėjau "melžti" iš dosnaus užsieniečio pinigus ir nešti jam.
Jurgita taip elgtis nesutiko, ji greit ištekėjo už japono ir jau seniai gyvena tekančios saulės šalyje.
Kartais už užsieniečių ištekėjusios lietuvės "parduodavo" savo drauges. Viena Vokietijoje gyvenanti klaipėdietė iš vokiečio pareikalavo nemažos sumos už tai, kad supažindino su kita uostamiesčio gražuole. Praėjusio dešimtmečio pradžioje prekyba žmonėmis dar tik mezgėsi. Dažniausiai sekso vergių pirkliai prisigretindavo prie įvairių legalių įdarbinimo programų, veikė per pažinčių firmas. Bet kur kas dažniau užsienio gašlūnai kaip turistai patys atvykdavo į Lietuvą ir smagindavosi su lietuvaitėmis viešbučiuose, baruose.
Pirmaujame!
Prieš penkerius šešerius metus Lietuva įžengė į naują etapą. Prekyba moterimis iš stichiško reiškinio tapo gerai organizuotu, nusikalstamų grupuočių kontroliuojamu verslu.
Naujausiais duomenimis, Lietuva moterų ir merginų "eksporto" mastais lenkia kitas Baltijos valstybes. Anksčiau Vokietijoje prekybos moterimis bylose dažniausiai minimos būdavo Rusijos, Ukrainos, Lenkijos prostitutės. Šiandien mūsų mažytė šalis pralenkė ir jas. Vilniaus oro uosto pasienio apsaugos pareigūnai tvirtina, jog iš Vokietijos į Lietuvą prostitučių parsiunčiama kas antru reisu! Skandinavijos valstybės dar prieš metus apie lietuves prostitutes beveik nieko negirdėjo. Šiandien lietuvės, latvės bei estės sudaro didžiąją dalį visų "importuotų" prostitučių ir jau seniai aplenkė egzotiškąsias Afrikos bei Azijos merginas. Tai pripažino sausio mėnesį Lietuvoje viešėję Švedijos parlamento Teisės reikalų komisijos nariai.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras "Akistatai" pateikė šiurpą keliančius faktus. Lietuvoje atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo: 5,6 procento apklaustųjų asmeniškai susidūrė su prekybos žmonėmis problema. Beveik dešimtadalis jaunimo patvirtino, jog asmeniškai pažįsta merginų, kurias mėginta išvežti į užsienį dirbti prostitutėmis. TMO pateikė ir Europolo duomenis: iš Baltijos valstybių į užsienį kasmet parduodama po 2 000 moterų ir merginų. Tačiau iš tikrųjų šie skaičiai gali būti kelis kartus didesni.
Apgaulė - atgyvenęs metodas
Prieš dvejus ar trejus metus pats populiariausias merginų verbavimo būdas buvo skelbimai laikraščiuose. Dažna užkibdavo pasiūlius "pelningą ir malonų" darbą Vakaruose. Naivuolėms siūlydavo manekenių, padavėjų, šokėjų darbą. Paskyrimo vietoje "manekenės" guldavosi ir aptarnaudavo klientus. Iš maištaujančiųjų atimdavo pasus, mušdavo, grasindavo. Bėgo reta, dar retesnė išdrįsdavo kreiptis į vietos policiją. Tačiau kaip tik tos, kurios į užsienius iškeliavo per apgaulę, "darbdaviams" keldavo didžiausias problemas. Jos skųsdavosi buvusios nelegaliai įdarbintos (o už tai Vakaruose skiriamos didelės baudos), kai kurios sutikdavo bendradarbiauti su policija prekybos žmonėmis bylose. Neseniai dėl pernelyg didelės rizikos šio metodo beveik atsisakyta. Dabar "berniukai" su būsimomis "prekėmis" stengiasi užmegzti asmeninius ryšius, susidraugauti, įtikinti pasiūlymo naudingumu.
Kaip nenaudinga apgaudinėti savo "prekes", įsitikino kaunietės Renata Aleksieriūtė ir Kristina Kristauskaitė. Praėjusių metų rudenį R. Aleksieriūtė išspausdino laikraštyje skelbimą: "Firma siūlo legalų, gerai apmokamą darbą Vokietijoje. Reikalavimai pretendentėms: būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti užsienio kalbą, turėti aukštąjį išsilavinimą". Žmonių prekybos versle merginos buvo arba visai nepatyrusios, arba labai garantuotos savo sėkme, arba kaip reta... bukos. Kaip galima aukomis rinktis aukšto intelekto (išsilavinusias ir mokančias užsienio kalbą) asmenybes ir dar skelbti savo telefoną bei adresą, žurnalistei neaišku iki šiol. Ta aplinkybė "verslininkes" ir pražudė. Pasakoja Kauno vyriausiojo policijos komisariato tardytoja Daiva Ignatavičienė:
- R. Aleksieriūtė skelbimu susidomėjusias moteris priimdavo viename Kovo 11-osios gatvės bute. Sudarydavo primityvią įdarbinimo sutartį, kurioje figūravo neegzistuojanti firma "Aplink pasaulį ir A. Fokino firma BARFIS". Ant kabliuko užkibusios merginos mikroautobusu buvo vežamos į Vokietiją, kur jas pasitikdavo K. Kristauskaitė ir išskirstydavo į turkų barus.
Spalio pabaigoje trys apmulkintos kaunietės pabėgo ir parvykusios į Kauną parašė policijai pareiškimus. Visos jos už kelionę "firmai" buvo sumokėjusios po 130 markių, o už įdarbinimą iš jų artimųjų buvo reikalaujama sumokėti dar po 400 JAV dolerių. Tačiau netrukus ir R. Aleksieriūtė, ir K. Kristauskaitė pakliuvo policijai į rankas, joms abiem jau pareikšti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis. Damos iki teismo paleistos už užstatą. Beje, tardytoja mano, kad nuo šių "įdarbintojų" gali būti nukentėję ir daugiau žmonių (mat liudininkės matė visą krūvą užpildytų sutarčių, žmonės kreipdavęsi iš visos šalies), todėl nukentėjusieji nuo šių moterų prašomi paskambinti į Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą telefonais: (8*27) 30 30 91 ir (8*27) 30 36 11.
Bylų - vos saujelė
Dvi naivios žmonių prekyba užsiėmusios Kauno damos - maloni išimtis teisėsaugininkams. Kaip ir klaipėdiečiai Artūras Alasauskas bei Vaidas Glazauskas, patys "atsidavę" uostamiesčio pareigūnams į rankas. O buvo taip. Dvi baltarusės Tatjanos nuo pernykščio rudens už pinigus "mylėjo" uostamiesčio vyrus. Kai kartą įkliuvo ONTT pareigūnams, šie nieko nelaukę jas išsiuntė į Pabradę ir ruošėsi deportuoti. Tatjanos likimu nesiskundė, savo "šeimininkų" neišdavė ir būtų sau ramiai išvažiavusios namo. Tačiau Artūras ir Vaidas patys prisiprašė bėdos. Jiedu nusprendė, kad netekę po 400 dolerių kainavusių "darbštuolių" praras didelį pelną, todėl sumanė jas iš Pabradės parsikrapštyti. Atėjo ir ONTT pareigūnui pasiūlė 200 dolerių kyšį, kad tik abi damas parvežtų. Rezultatas liūdnas: V. Glazauskas dabar kaltinamas pareigūno papirkimu ir prekyba žmonėmis, o A. Alasauskas - tiktai prekyba žmonėmis. Abu suimti, jiems gresia ilgi metai kalėjimo. Abi Tatjanos davė parodymus prokuratūroje apie tai, kaip buvo nupirktos ir "naudojamos". Šiuo metu abi patenkintos baltarusiškus barščius srebia gimtuosiuose namuose.
Tačiau taip įkliūvama labai retai. Organizuoti nusikaltėliai gyvąsias prekes renkasi atidžiau nei bet kada. Dabar prostitutės į užsienį dažniausiai vyksta savo noru (jas įtikina, agituoja), o už bendradarbiavimą su policija banditai grasina mirtimi. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiandien dėl prekybos žmonėmis iškelta vos 16 baudžiamųjų bylų.
"Biržų universitetas"
Švedai tiktai pernai sujudo tartis su Lietuvos policija dėl bendradarbiavimo nusikalstamumo prevencijos srityje. Vokietija tai padarė šiek tiek anksčiau. Lietuvaitėms, kurios sutinka duoti parodymus žmonių prekybos bylose, taikomos bendros liudininkų apsaugos priemonės. Tai - naujo paso, darbo, gyvenamosios vietos suteikimas, duomenų pakeitimas. Be šių priemonių kovoti su organizuotomis moterų prekeivių gaujomis yra neįmanoma. Beje, moterys savo "šeimininkus" išduoda labai nenoriai: jos paprasčiausiai abejoja dėl savo saugumo, nežino, kuo pasitikėti, juk pernai net žurnalistai vos nesugriovė vienos saugomos liudininkės gyvenimo.
Vienas šalies dienraštis išspausdino publikaciją apie tai, kad "nepažįstami žmonės su policininkų pažymėjimais atėmė kūdikį iš senos bobutės". Veiksmas vyko viename Aukštaitijos kaime: močiutė griežtai atsisakė prostitutės vaikelį, kurį globojo atiduoti atvykusiems pareigūnams. Pasirodo, lietuvaitė Vokietijoje tapo liudininke prekybos žmonėmis byloje. Ji pareikalavo užtikrinti ir jos Lietuvoje likusio kūdikio saugumą. Policijos departamento pareigūnai gavo slaptą užduotį "tyliai ir nepastebimai" paimti vaikelį ir pervežti į saugią vietą pas motiną. Nors senyvo amžiaus globėjai buvo pateikti visi įrodymai, kad mažylis keliaus pas mamą, nors pareigūnams tarpininkavo Vaikų teisių apsaugos tarnyba, močiutė susirūpino neteksianti pašalpos ir kreipėsi į žurnalistus. Esą nepažįstamieji "vagia" jos globotinį. Mūsų žiniomis, žurnalistai Lietuvos policijos departamente buvo informuoti, jog taip gelbstimas liudininkės kūdikis. Tačiau žiniasklaidininkai vis tiek sukėlė didelį triukšmą ir dėl to vos nenukentėjo slapta operacija.
Kartais prostitutės pačios sugalvoja būdų, kaip apsisaugoti. Ir, reikia pasakyti, labai originalių. Viena rusakalbė mergina Vokietijoje davė parodymus teisme žmonių prekybos byloje. Nė žodžio lietuviškai nemokanti gražuolė pareiškė, kad ji yra kilusi iš Biržų, baigė Biržų universitetą, tiktai mokiusis rusų kalba. Kadangi mergina turėjo lietuvišką biržietės pasą, vokiečiams jokių abejonių jos asmenybės nekilo. Be to, rusiukė buvo labai panaši į lietuvę paso nuotraukoje. Netrukus duomenys apie tokią "lietuvaitę" pasiekė mūsų šalies Policijos departamentą. Pareigūnus labai nustebino "Biržų universitetas", tačiau jie dėl to per daug nesuko galvos.
Vėliau artimiesiems buvo surengtas susitikimas su slaptąja liudininke tapusia jų dukra. Ir, o siaube, žmonės pamatė, kad toji panelė - visiškai ne jų duktė. Ir netgi nelabai į ją panaši.
Vienas aukštas policijos pareigūnas "Akistatai" teigė, kad prekyba žmonėmis Europoje suklestėjo ne šiaip sau. Vos prieš porą metų į prekybos žmonėmis aukas Vakaruose buvo žiūrima tik kaip į nelegalias imigrantes: jas skubiai deportuodavo, ir "galvos skausmo" nebėr. Šiuo metu vis daugiau valstybių susirūpino jų apsauga.
Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje vykdo informacijos kampaniją (prisimenate videoklipą, plakatus su šūkiu "Tave parduos kaip lėlę"?), nukreiptą prieš prekybą žmonėmis. TMO projekto koordinatorė Rasa Erentaitė "Akistatai" tvirtino, kad į jų biurą vis dažniau kreipiasi potencialių aukų artimieji ir šeimos nariai.
- Mūsų teiraujasi apie firmas, kurios teikia legalaus įdarbinimo užsienyje paslaugas. Žmonėms rūpi, su kuo ketina išvykti jų artimasis, ar nepaklius į gudriai paspęstus spąstus. Esame padėję kelioms į vergovę parduotoms lietuvaitėms pasiekti namus. Žmonės turi būti labai atsargūs ir žinoti, kad legalų darbą užsienyje siūlančios firmos privalo turėti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą licenciją.
Deja, specialistai prognozuoja, kad baltųjų vergių iš Lietuvos skaičius nesumažės tol, kol nepagerės mūsų šalies ekonominė padėtis.
