Koks kelionės būdas labiausiai jaudina būsimus keleivius? Žinoma, kelionė oru. Sausumos gyventojas žmogus gamtos yra apdovanotas bent šiokiu tokiu sugebėjimu laikytis vandens paviršiuje, o štai sugebėjimo skristi Kūrėjas jam pagailėjo.
Gyvensime!
Vis dėlto ekspertai lėktuvus laiko bene pačia saugiausia susisiekimo priemone. Amerikiečių statistikai nusprendė suskaičiuoti, kokia tikimybė, kad skrendančiam lėktuvui nutiks nepageidautinų dalykų. Po kruopščių tyrimų ekspertai aviakompanijas suskirstė į "geras" ir "blogas". Surūšiavę visų per paskutiniuosius 20 metų įvykusių aviakatastrofų duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kad skrendant vienos iš 25 patikimiausių kompanijų lėktuvu, tikimybė nukentėti per avariją (nebūtinai žūti) tėra 1 iš 4,2 milijono. O štai skrendant vienos iš 25 blogiausių aviakompanijų reisu šansai nukentėti smarkiai išauga ir yra maždaug 1 iš 186 000. Jei domitės, kokia tikimybė, kad skrisdami lėktuvu žūsite (Dieve, apsaugok!), įsidėmėkite šiuos skaičius: skrendant geriausių kompanijų lėktuvais tokia tikimybė yra 1 iš 12,4 milijono, o blogiausių - 1 iš 251 000. Švedų žurnalo "Aktualus saugumas" teigimu, pati pavojingiausia pasaulyje aviakompanija - "Aeroflot", kuriai tenka 18,62 katastrofos milijonui skrydžių. Toliau seka Taivano, Egipto, Indijos, Turkijos, Kinijos, Filipinų ir Lenkijos avia kompanijos.
Kam reikalingi tokie skaičiavimai? Jie tikrai nėra priemonė kelti ar smukdyti oro skrydžių populiarumą. Tai tėra objektyvi statistika. Tačiau net ir žinodamas, kokie menki šansai, kad nukris būtent tas lėktuvas, kuriuo skrenda, keleivis vis vien sėdasi į lėktuvo krėslą su baime. Žmogus visada tiki savo išskirtinumu - kaip tik todėl tokios populiarios įvairios loterijos, nors šansai jose laimėti dar mažesni. Todėl žmogus ir bijo, kad jį nešantis plieninis paukštis nukris iš padangių. Ypač įdomus lėktuvais skrendančių rusų elgesys, matyt, susijęs su "Aerofloto" saugumu. Lėktuvo ratams sėkmingai palietus nusileidimo taką, juos apima džiaugsmas, skamba ovacijos ir palengvėjimo atodūsiai. Užsieniečiui tai, švelniai tariant, nesuprantama, nes tai įprastas dalykas - tiesiog trilijonąjį kartą sėkmingai atliktas veiksmas.
Tačiau lėktuvai kartkartėm patiria avarijas. Beje, dažniausiai avarijos patiriamos ne tada, kai plieninis paukštis nukrenta iš padangių. Remiantis statistika, įsibėgėjant pakilimo taku įvyksta 18 procentų avarijų, kylant - 11, skrydžio metu - 5, pradedant leistis - 12, leidžiantis - 16 procentų. Daugiausia avarijų - net 25 proc. - lėktuvai patiria tupiant ant nusileidimo tako (tad nusileidus plojantys rusai gal ir nėra visiškai neteisūs).
Katastrofų paradas
Daugiausia žmonių aukų nusinešusi katastrofa įvyko 1977-aisiais Tenerifės oro uoste (Kanarų salos), kai susidūrė du "Boeing 747". Tuomet žuvo 583 žmonės. Abu lėktuvai (vienas iš JAV, kitas iš Olandijos) buvo nukreipti į Tenerifę iš Las Palmo oro uosto, kur buvo padėta bomba. Po ilgo laukimo buvo leista pakilti, tačiau dėl tiršto rūko ir olandų piloto klaidos lėktuvai susidūrė ir užsidegė.
Daugiausia žmonių, sudužus vienam lėktuvui, žuvo 1985-aisiais, kai avariją patyrė japonų aviakompanijos "Boeing 747". 6 kilometrų aukštyje įvyko salono dehermetizacija ir sugedo visos hidraulinės sistemos. Pilotai bandė sugrąžinti lėktuvą į oro uostą, tačiau nepavyko - laineris rėžėsi į Osutakos kalną. Žuvo visi 524 skridę žmonės.
JAV civilinei aviacijai skaudžiausias smūgis buvo suduotas 1979-aisiais. Turbininės aviacijos veteranas DC 10 kildamas "pametė" kairįjį variklį, apsivertė ir nukrito ant angaro. Per katastrofą žuvo 271 žmogus. Kaip paaiškėjo vėliau, nelaimės priežastimis - blogai atlikti lėktuvo techninės profilaktikos darbai.
Baisiausi civilinei aviacijai tapo 1996-ieji. Britanijos specialistų apskaičiavimais, tais metais vien per komercinius skrydžius žuvo 1 187 žmonės (be žuvusiųjų per teroristinius aktus lėktuvuose). Palyginimui - 1995-aisias žuvo 383 žmonės. Iki tol "rekordiniai " buvo laikomi 1985-ieji - tais metais žuvo 1 187 žmonės (beveik pusė jų - per japonų "Boeing 747" katastrofą). Tais pačiais metais įvyko ir didžiausia aviakatastrofa Sovietų Sąjungos istorijoje. Uzbekijoje, prie Učkuduko, sudužo "Aerofloto" keleivinis laineris Tu-154, žuvo 200 žmonių.
Iš "juodųjų" 1996-ųjų galima išskirti nelaimę, įvykusią lapkričio 12-ąją, kai už 17 kilometrų nuo Niu Delio oro uosto Indijoje ore susidūrė kylantis Saudo Arabijos "Boeing 747" ir besileidžiantis Kazachstano Il-76, neaišku kodėl atsidūręs žemiau nei turėjo būti. Tuomet žuvo 349 žmonės, 329 iš j skrido boingu.
Viena iš paskutiniuoju metu įvykusių didžiausių katastrofų - šveicarų lainerio MD 11 nukritimas į Atlanto vandenyną 1998-aisiais. Praėjus maždaug valandai nuo sėkmingo pakilimo iš Kenedžio oro uosto Niujorke, pilotai pranešė apie pilną dūmų kabiną ir paprašė leidimo nutūpti artimiausiame Kanados oro uoste Halifakse. Tačiau pasiekti Halifakso nepavyko - laineris nukrito į vandenyną likus 11 kilometrų iki kranto. Žuvo visi 229 lėktuve buvę keleiviai ir įgulos nariai.
Po metų, 1999-aisiais, tai pasikartojo. Ir vėl Atlanto vandenyno pursluose pradingo lėktuvas, pakilęs iš Kenedžio oro uosto. Šį kartą tai buvo Egipto oro linijų "Boeing 767". Nelaimės, per kurią žuvo 216 keleivių, priežastys kol kas neišaiškintos, tačiau labai tikėtina, kad jos kaltininkas - vienas iš pilotų, nusprendusių savo gyvenimą baigti savižudybe.
Visose išvardintose katastrofose žuvo tik tie, kurie skrido lėktuvais. Tačiau būna ir taip, kad nukenčia ir ant žemės likę žmonės, galbūt ir tie, kurie paniškai bijo skristi lėktuvais. Taip atsitiko 1996-aisiais, kai perkrautas afrikiečių aviakompanijos Rusijoje gamintas An-32 nukrito į centrinę turgaus aikštę Zairo mieste Kinšasoje. Žuvo daugiau nei 300 prekyvietėje buvusių žmonių. 1997-aisiais Irkutske į gyvenamąjį namą rėžėsi "An-124 Ruslan". Žuvo 23 keleiviai ir įgulos nariai bei 46 namo gyventojai.
Kodėl?
Lėktuvų avarijos įvyksta dėl daugelio priežasčių. Ir ne visuomet būna kalti žmonės.
Per paskutiniuosius 40 metų daugiausia nelaimių (apie 30 procentų) įvyksta dėl pilotų klaidų. Kitų žmonių (daugiausia dispečerių) klaidos - 7 procentai nelaimių priežastis. Oro sąlygos būna kaltos 15 procentų nelaimingų atvejų. Dėl mechaninių gedimų įvyksta 15 procentų, o dėl įvairių diversijų ir teroristinių aktų - 9 procentai avarijų. Ir ne visada kalti teroristai. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga 1952-aisiais "netyčia" pašovė švedų lainerį, 1983-iaisiais - Pietų Korėjos boingą, o 1988-aisiais amerikiečių naikintuvai paleido raketas į Irano keleivinį lėktuvą, kuriuo skrido 298 taikūs žmonės. Visa kaltė buvo suversta... sugedusiam naikintuvo kompiuteriui. Visi kiti įvykiai (paukščiai, patekę į lėktuvo variklį, žaibai ir kt.) tesudaro 2 procentai avarijų priežasčių.
Aviakatastrofų kuriozai
Kad ir kaip keistai skambėtų, lėktuvų avarijos kartais būna ir kurioziškos. Pernai iš Čikagos oro uosto kylant DC 9, nutrūko vienas iš lėktuvo ratų. Lėkdamas milžinišku greičiu jis pramušė apsauginę tvorelę ir trenkėsi į automobilį, kuriuo važiavo septintą mėnesį nėščia moteris. Laimei, patirtos traumos nebuvo sunkios, ir pasaulį kūdikis išvydo sveikas. Lėktuvas taip pat nusileido sėkmingai.
1978-aisiais netoli Portlendo nukrito DC 8. Laineris kelis šimtus metrų čiuožė miškinga vietove. Jį sulaikė elektros laidai. Lėktuvo priekyje sėdėję žmonės buvo sunkiai sužeisti arba žuvo, o gale sėdėjusieji beveik visai nenukentėjo. Nelaimės didvyriu tapo Kimas Kembelas, nesibaimindamas sprogimo, galėjusio nugriaudėti bet kurią minutę, traukęs iš lėktuvo priekio sužeistus žmones. Kai visi sužeistieji buvo išgelbėti, Kimas, pasakęs, jog dar patikrinsiąs, ar tikrai lėktuve nieko neliko, ištirpo minioje ir nebepasirodė. Tai labai nuliūdino kartu su Kimu keliavusį vyriškį, kalėjimo prižiūrėtoją, lydėjusį iš kalėjimo pabėgusį K. Kembelą atgal į įkalinimo įstaigą...