Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Senatis. Šis stebuklingas žodis nusikaltėliui ir jo advokatui - tarsi patikimas gelbėjimosi ratas, suteikiantis galimybę iš pačių sunkiausių įtarimų perpildytos balos išplaukti sausut sausutėliam... Štai ir atsakymas į klausimą, kodėl kai kurių garsių bylų tyrimas, o vėliau - teisminis nagrinėjimas užsitęsia kelerius metus. Tai yra iki to laiko, kol sulaukiama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. O jei dar paprasčiau - atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išimtys - tik nedidelei daliai nusikaltimų
Kaip nurodyta LR Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra taikoma, arba, kitaip tariant, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis asmeniui, jei po jo padarytos nusikaltamos veikos praėjo dveji metai (kai padarytas baudžiamasis nusižengimas); penkeri metai (kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas); aštuoneri metai (kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas); dešimt metų (kai padarytas sunkus nusikaltimas); penkiolika metų (kai padarytas labai sunkus nusikaltimas); dvidešimt metų (kai padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu).
Tame pačiame straipsnyje taip pat nurodyta, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Jei nusikaltęs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senatis atsinaujina nuo tos dienos, kai asmuo sulaikomas arba kai pats atvyksta į policiją ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.
Senaties eiga nutrūksta, jei per nurodytą laikotarpį asmuo padarė naują nusikaltimą. Senaties eiga už pirmąjį nusikaltimą pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas.
Yra nusikaltimų, kuriems senatis netaikoma.Tai genocidui; tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis; tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui, žudymui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais; tam tikriems karo nusikaltimams.
Politikus išgelbėjo senatis
Kaip ką tik perskaitėte, Baudžiamajame kodekse nė žodeliu neužsimenama apie tai, jog senatis negali būti taikoma asmenims, kurie įvykdė ekonominius nusikaltimus, kad ir kokio stambaus masto šie bebūtų. Kodekse nėra nurodyta ir senaties netaikymo už piktnaudžiavimą tarnyba galimybė, net jei valstybė ar privatus asmuo būtų patyrę milijoninius ar net milijardinius nuostolius.
Pernai rudenį Vilniaus apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą, iškeltą buvusiems Vyriausybės nariams: Sigitui Kakčiui, Rimantui Didžiokui ir Antanui Bartuliui. Trijulė buvo įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, 1999 metais pasirašant bendrovės "Mažeikių nafta" akcijų perleidimo sutartis su JAV bendrove "Williams International Company". Kaip buvo skelbiama kaltinamajame akte, investicijų sutartis su "Williams" ir kitos su šiuo sandėriu susijusios sutartys buvo ekonomiškai naudingos "Mažeikių naftai", tačiau atnešė didelius finansinius nuostolius "Klaipėdos naftai" ir "Lietuvos geležinkeliams" (šių įmonių pareikšti ieškiniai skaičiuojami dešimtimis milijonų litų). Per tyrimą buvo aiškinamasi, ar su šiais sandėriais nėra susiję minėti asmenys - to meto valdžios atstovai. Jiems buvo pateikti atitinkami įtarimai.
Už piktnaudžiavimą tarnyba teismas iš šių piliečių galėjo atimti teisę dirbti tam tikrą darbą arba skirti baudą ar areštą, arba nuteisti laisvės atėmimo bausme (iki ketverių metų).
To, kaip minėta, nebuvo padaryta, nes sutrukdė senatis - likus vos porai savaičių iki pastarojo teismo posėdžio suėjo baudžiamosios atsakomybės už tokį nusikaltimą senaties terminas! Beje, nors naujajame Baudžiamajame kodekse už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi jau buvo numatytas 8-erių metų senaties terminas, šiuo atveju teismas taikė senąjį - 1961 metų redakcijos - Baudžiamąjį kodeksą (šis kodeksas tokiam nusikaltimui numatė kur kas trumpesnį - penkerių metų - senaties terminą). Mat pagal teisės principus baudžiamąją veiką padariusiems asmenims turi būti taikomos palankesnės teisinės normos.
Taigi, suėjus penkerių metų senaties terminui, nutraukti teismo procesą teismo paprašė ne tik kaltinamieji bei jų advokatai, bet ir kitos išeities neturintis valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras (nieko nepadarysi, tokie įstatymai). Na, o buvę kaltinamieji iš teismo salės išėjo pakeltomis galvomis ir net išdrįso viešai pareikšti pasipiktinimą tuo, neva kažkas - tik ne jie - buvo suinteresuotas tyrimo vilkinimu ir bylos numarinimu! Nors, kaip pažymima dažnai atidėtų teismo posėdžių protokoluose, kelerius pastaruosius mėnesius kaltinamieji sirgo (todėl prašydavo atidėti teisminį bylos nagrinėjimą) tiesiog pakaitomis...
Renta signatarui
1997 metais Generalinėje prokuratūroje buvo iškeltos net penkios baudžiamosios bylos dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu. Per ikiteisminius tyrimus buvo nustatyta, jog nusikalstamais veiksmais minėtam bankui buvo padaryta beveik 50 milijonų litų dydžio žala.
Šios bylos teismui buvo perduotos tik po penkerių metų. Jų nagrinėjimas teismuose dėl nesunkiai suprantamų priežasčių ėmė ir "įstrigo". Pavyzdžiui, viena tokia byla teisme nagrinėjama jau treji metai, mat kaltinamieji (tarp jų - ir buvęs "Tauro" banko valdybos narys, tuometinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vilius Baldišis) nuolat suranda "rimtų" priežasčių neatvykti į posėdžius - tai suserga patys, tai staiga ima ir sunegaluoja jų gynėjai... Visi jie, be abejo, puikiai žino, kad šiųmečio gruodžio mėnesį sueis senaties terminas, taigi laukti likę jau labai nedaug...
Maža to, sunkiais finansiniais nusikaltimais įtariamas Vilius Baldišius prieš keletą mėnesių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis, Nepriklausomybės akto signataras, nuo praėjusiųjų metų gegužės negauna draudžiamųjų pajamų. Ministerijos atstovai nedelsdami kreipėsi į Vyriausybę dėl valstybinės rentos šiam piliečiui paskyrimo, ir netrukus toks sprendimas buvo priimtas. Kaip vėliau žurnalistams teisinosi Vyriausybės vadovas, viskas buvo padaryta pagal galiojančius įstatymus. Įstatyme esą nėra numatyta, jog nusikaltimo padarymu įtariamam Nepriklausomybės akto signatarui renta neturėtų būti mokama, vadinasi, net neverta abejoti Vyriausybės sprendimo teisėtumu. Jei V. Baldišius bus pripažintas kaltu ir nuteistas, tada esą ir bus galima kelti klausimą, ar įstatymas - ne be spragų, ar nereikėtų jį patobulinti.
Tiesą sakant, tik naivuoliai galėtų tikėtis, kad minėtoje "Tauro" banko turto iššvaistymo ir pasisavinimo byloje kaltinami asmenys išgirs nuosprendį... "Visus taškus ant "i" sudėlios senatis," - nedaugžodžiaudamas prasitarė prokuroras, turėjęs progos susipažinti su šios baudžiamosios bylos medžiaga, ir apgailestaudamas, jog beveik dešimties metų pareigūnų triūsas nueis perniek.
Jau antri metai JAV kalėjime laikomas vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių Gintaras Petrikas - prieš beveik dešimt metų žlugusio EBSW koncerno prezidentas.
Svetimo turto iššvaistymu didžiuliu mastu ir neteisėtos įmonės veiklos bei operacijų su valiuta norminių aktų pažeidimais įtariamam Gintarui Petrikui 1996 metų vasarį buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Po kelių mėnesių, veikiant iki šių dienų neįvardijamoms "povandeninėms srovėms", kardomoji priemonė buvo sušvelninta (pakeista į namų areštą). Dar po kurio laiko G. Petrikas paslaptingai pradingo.
Kaip jau žinoma, Lietuvos aferistas numeris vienas beveik septynerius metus sėkmingai slapstėsi JAV. Ten jis buvo įsikūręs su šeima - žmona Joana ir sūnumi.
Kada G. Petrikas bus deportuotas į Lietuvą ir sės į teisiamųjų suolą - neaišku. Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, jog šio piliečio nusikalstamų veikų tyrimas gali "tęstis iki begalybės", o tiksliau - iki tol, kol sueis senatis. Jam, be jokios abejonės, irgi turėtų būti taikomos švelnesnės - 1961 metų Baudžiamojo kodekso nuostatos. Beje, daugumai G. Petriko nusikalstamos veikos bendrininkų bausmės irgi pavyko išvengti dėl tos pačios priežasties - senaties įsigaliojimo.
Senatis numarina šimtus bylų?
Prieš kurį laiką atlikta analizė šokiravo ne vieną Seimo narį: paaiškėjo, jog 2003 bei 2004 metais teismai buvo priversti nutraukti per 130 baudžiamųjų bylų vien dėl to, kad suėjo senaties terminas. Jau tada tarp opozicijos Seime atstovų kilo minčių paruošti Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reguliuojantį baudžiamosios atsakomybės senaties klausimus.
Neseniai konkrečių veiksmų šia linkme ėmėsi Seimo Liberalų demokratų frakcija. Spalio mėnesį minėtos frakcijos nariai kreipėsi į parlamentines partijas, siūlydami parašais pritarti iniciatyvai įteisinti Baudžiamojo kodekso nuostatą, kad už nusikalstamas veikas, atnešusias didelę žalą valstybės ir žmonių turtiniams interesams, nebūtų taikomas senaties terminas.
- Jei tokioms pataisoms Seimas pritartų, būtų žengtas pirmasis žingsnis mažinant korupcijos mastą Lietuvoje, kovojant su ekonominiais nusikaltimais bei žmonių skurdinimu, - "Akistatai" sakė Liberalų demokratų frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
Pasak V. Mazuronio, labai džiugu, jog į frakcijos kvietimą atsiliepė pakankamai Seimo narių (konservatoriai, liberalai (antizuokininkai), dalis "valstiečių" bei "darbiečių"), kad būtų galima prašyti šio klausimo svarstymą įtraukti į Seimo darbotvarkę dar šiais metais. Siūlymui naikinti senatį už tam tikrus ekonominius nusikaltimus, anot parlamentaro, žodžiu pritarė visos frakcijos, taigi belieka, kad parlamentarai tą patį padarytų ir "raštu" - balsuodami už parengtas įstatymo pataisas.
Beje, neseniai buvo išplatintas LR Seimo frakcijų seniūnų pareiškimas, kuriame apgailestaujama, jog mūsų valstybėje taikomas senaties terminas yra tapęs patikimu skydu Lietuvos valstybę apiplėšusių avantiūrų autoriams. Senatis esą neturėtų ginti kitų sąskaita pralobusių piliečių, nuskurdinusių žmones ir valstybę.
Kodėl būtent dabar buvo atkreiptas dėmesys į įstatymo spragas, kilo susirūpinimas dėl seniai išvešėjusios korupcijos?
Anot V. Mazuronio, penkiolikos metų Lietuvos nepriklausomybės gyvavimo istorija aiškiai parodė, jog didžiausio masto ekonominius (finansinius) nusikaltimus padarę asmenys paprastai išvengia atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką dėl vienintelės priežasties - suėjus senaties terminui. Taigi jau seniai esą reikėjo tokį klausimą kelti ir svarstyti. Kita vertus, anot parlamentaro, artėja "Mažeikių naftos" akcijų perpirkimas, kai kam iš įtakingų valdžios sluoksnių atstovų reiškiantis ne ką kita, kaip riebų ir gardų kąsnį... Tokių įstatymo pataisų savalaikis priėmimas, V. Mazuronio įsitikinimu, ženkliai sumažintų tokių ponų apetitą. O gal ir apskritai priverstų atsisakyti abejotinų sandėrių.
Be abejo, anot V. Mazuronio, įstatymo pakeitimai neturėtų įtakos šiuo metu nagrinėjamoms tokio pobūdžio byloms ar dėl suėjusio senaties termino jau nutrauktoms baudžiamosioms byloms, mat jie atbuline data neveikia. Kad tokios pataisos būtų labai naudingos ateityje, kad jos veiktų tarsi saugiklis, sumažinantis norą pasipelnyti, parlamentaras sakė net neabejojąs.
Ruošdami įstatymo pataisų projektą liberalų demokratų frakcijos nariai nusprendė teikti siūlymą senaties netaikyti tais atvejais, kai padaryta žala siekia 7 tūkst. MGL (apie 900 000 litų) ir didesnę sumą (padariusiems mažesnę žalą būtų paliktos šiuo metu galiojančios teisės normos). Mat įstatyme turi būti konkrečiai įvardinti skaičiai, kada konkretus nusikaltimas gali būti laikomas sunkiu ekonominiu nusikaltimu, kuriam senatis negalioja.
- Aišku, gal svarstymo metu bus pasiūlyta šitą kartelę pakelti, o gal - nuleisti, - svarstė V. Mazuronis, prisiminęs, jog tarp kolegų parlamentarų jau atsirado ne vienas, pareiškęs, jog tokių pataisų priėmimas būtų "per žiaurus".
Girdi, ekonominio nusikaltimo, kad ir kokio stambaus masto jis būtų, negalima prilyginti genocidui (už tokį nusikaltimą, kaip minėta, senatis netaikoma).
- Bet juk tai yra ekonominis genocidas, - kolegoms sakė atkirtęs parlamentaras.
Kad tokios pataisos atneštų naudos ir valstybei, ir jos piliečiams, kad veiktų tarsi saugiklis, sumažinantis įtakingų valdininkų, o gal ir politikų norą pasipelnyti, parlamentaras V. Mazuronis sakė net neabejojąs. Tik esą nereikia trypčioti vietoje ir verkšlenti, kokie blogi įstatymai. Reikia ryžtingai veikti. Nes nieko nedaryti yra lengviausia.
