Danielė BAUKUTĖ
Net penkias dienas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjai Audronei Kartanienei, skaitė nuosprendį didžiausiai pastarųjų metų samdomų žudikų gaujai. Šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai Valerijui Januškevičiui (45 m.) ir jo dešiniajai rankai Vladimirui Rafejenkovui (64 m.) teismas skyrė didžiausias šiuo metu Lietuvoje taikomas bausmes - kalėjimą iki gyvos galvos. Be to, nuspręsta konfiskuoti visą žudikų turtą, o V. Januškevičiui dar paskirta ir 48 000 kitų bauda.
Paskirtos griežtos bausmės
Kartu su gaujos vadeivomis nuteista dar 19 vyrų. Prie žmogžudysčių nagus prikišusiems teisiamiesiems nuosprendis buvo ne mažiau griežtas: Genadijus Bazurinas (45 m.) nuteistas kalėti 19 metų, tokio pat dydžio bausmė paskirta ir Genadijui Čepanidzei (47 m.), Ivanas Matulevičius (47 m.) kalės 18 metų, Michailas Tylinga (43 m.) - 15 metų. 15 metų kalėjime praleis ir vyriausias gaujos narus Michailas Livšicas (70 m.).
Žmogžudystėse nedalyvavusiems gaujos nariams taip pat atseikėta pagal nuopelnus. Valerijus Kovalčiukas (33 m.) kalėjime turės praleisti 8 metus, Igoris Piliuščenka (27 m.) ten pat prabus 11 metų, jo bendraamžis Aleksandras Raudonis "ilsėsis" 10 metų, Archipui Popovui (28 m.) paskirta kalėti 11, Dmitrijui Rybalkai (29 m.) - 9, Olegui Viačeslavui Mikulevičiui (34 m.) - 10, o Leonui Romeckiui (32 m.) - 9 metai.
Penki gaujos nariai bausmes turės atlikti sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Vladimiras Abdulajevas (56 m.) ten turės praleisti 10, Aleksandras Valdaicevas (42 m.) - 7, Vytautas Misiūnas (59 m.) - 9, Andrejus Kuksa (23 m.) - 6, Markas Livšitas (30 m.) - 5 metus.
Labiausiai pasisekė neteisėtu ginklo laikymu kaltintam Jurijui Andrijanovui (51 m.). Nors jis buvo pripažintas esąs kaltas dėl šio nusikaltimo ir nuteistas kalėti pustrečių metų, tačiau suėjus senaties terminui nuo bausmės atleistas.
Laisvės neprarado ir geras "Akistatos" skaitytojų pažįstamas Viktoras Akmanavičius (34 m.). Šiam saugomam liudytojui paskirti tik dveji metai pataisos darbų.
Beje, A. Valdaicevas, V. Abdulajevas ir M. Livšitas buvo suimti teismo salėje.
Gauja veikė 6 metus
Šią daugiau nei 50 tomų baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti pernykščio kovo 27-ąją. Byloje teigiama, jog ginkluotą gaują V. Januškevičius ir V. Rafejenkovas sukūrė 1991 metų pabaigoje. Kaip teisme aiškino jos vadeiva, viskas buvo daroma tik dėl pinigų - kiemsargiu dirbusiam ir vienam dukrą auginusiam V. Januškevičiui nusibodo varganas gyvenimas.
Pirma žudikai aukų ieškojo patys, vėliau, išgarsėję tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, gaudavo vis daugiau užsakymų nužudyti verslininkus ar konkurentus. Daugėjo nusikaltimų, didėjo ir gaujos narių skaičius. Kai kurie jų į V. Januškevičiaus veiklą įsitraukė likus vos porai mėnesių iki nusikalstamo susivienijimo gyvavimo pabaigos.
V. Januškevičius sugebėjo suburti įvairaus amžiaus, tautybių (gaujoje buvo lietuvių, rusų, baltarusių, lenkų, ukrainietis, azerbaidžanietis, gruzinas) bei išsilavinimo žmonės. Kai kurie jų anksčiau buvo teisti, kiti pirmą kartą sėdo teisiamųjų suolan. Vieni niekur nedirbo, kiti buvo net bendrovių direktoriai. Štai A. Valdaicevas dirbo pankrationo treneriu, o I. Matulevičius dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre, Lietuvos konservatorijoje dėstė chorvedybą.
Per šešerius savo gyvavimo metus gaujos nariai įvykdė apie 60 nusikaltimų. Jų sąskaitoje - daugybė vagysčių, plėšimų, turto prievartavimo atvejų, pasikėsinimai nužudyti ir net 13 žmogžudysčių.
Aukų sąrašas ilgas
Pirmąja V. Januškevičiaus auka tapo sostinės taksistas. Po to nužudytųjų sąrašas ilgėjo - 1995 metų kovą šalia savo namų buvo nušauta Gariūnų turgavietės administratorė Genutė Jungaitienė, pačiame sostinės centre, Vilniaus gatvėje, šalia Vyriausybės rūmų, automobilyje susprogdintas verslininkas Rimantas Grainys.
1996 metų gruodžio 16-ąją Vilniuje, Šiaurės miestelyje, V. Januškevičius ir V. Rafejenkovas užpuolė du pinigus vežusius inkasatorius - Vaclovą Vinogrodckį gim. (1939 m.) ir Rimantą Gečą gim. (1944 m.). Tą rytą, apie 8 valandą 45 minutės, kaip ir kiekvieną pirmadienį, V. Vinogrodckis į UAB "Oazė" iš "Perkūno užkandinės" atvežė pinigus. Mikroautobusą vyrai pastatė tolėliau nuo firmos kontoros ir, kol vairuotojas rakino automobilio duris, V. Vinogrodckis su dviem polietileniniais maišais (juose buvo apie 100 000 Lt) patraukė prie įėjimo. Ten jo jau laukė iš "Oazės" išėjęs R. Gečas.
Kaip tik tuo metu prie durų baltu automobiliu privažiavo du kaukėti vyrai. Jie iššoko iš mašinos ir rusiškai sušuko: "Ant žemės!" Iškart po to pasigirdo šūviai. Mikroautobuso vairuotojas pakluso plėšikų reikalavimams, o V. Vinogrodckis, numetęs maišus ant žemės, puolė bėgti. Vienas iš plėšikų šovė į jį, o kitas kulką paleido į stovėjusį R. Gečą. Po to banditai pastvėrė maišus su pinigais ir, šokę į automobilį, nuvažiavo.
Abu vyrai buvo sužeisti ir nuvežti į Šv. Jokūbo ligoninę. Medikams R. Gečo gyvybės išgelbėti nepavyko, gruodžio 19-osios rytą vyras mirė.
1997 metais nuo žudikų kulkų žuvo du valiutos keityklos darbuotojai. Kovo mėnesį buvo nušautas Adolfas Kolbovskis, o po kelių savaičių vieno Gelvonų gatvės namo laiptinėje užpultas ir kulkomis suvarpytas Sergejus Kutryninas.
1997 metų sausio 8-ąją V. Januškevičius "persistengė" - Birželio 23-iosios gatvėje nužudė žmogų, kurį turėjo tik pagąsdinti.
Tądien, apie 12 valandą 20 minučių, gatve ėjusį 56 metų Valerijų Tarasenkovą užpuolė nepažįstami vyrai ir pabandė įsitempti į automobilį. Žmogus pasipriešino, pradėjo bėgti. Tuomet užpuolikai į jį paleido 9 šūvius. Penkios kulkos pataikė V. Tarasenkovui į krūtinę, viena - į galvą.
Iškart buvo įtarta, jog ši žmogžudystė - šeimos nesutarimų dėl buto rezultatas. 1994 metais V. Tarasenkovas išsiskyrė su žmona. Iškart po skyrybų dingo jo pasas. Pasinaudojus šiuo dokumentu buvo parduotas vyro butas Peteliškių gatvėje. Dėl jo trejus metus vyko teismai ir sausio 8-ąją teismo sprendimu žmogus turėjo būti įkeldintas į butą.
Vėliau paaiškėjo, jog tai beveik tiesa. V. Tarasenkovą "paauklėti" nusprendė A. Valdaicevas ir jo žmona Jelena Valdaiceva (42 m.), V. Tarasenkovo įdukra.
Paskutinę dvigubą žmogžudystę V. Januškevičius įvykdė 1998 metų gegužės 7 dieną - Pašilaičiuose esančiuose daugiaaukščiuose garažuose nušovė sutuoktinius Vladimirą gim. (1960 m.) ir Liudmilą gim. (1959 m.) Buravcevus. Automobilyje BMW 535 sušaudytų žmonių lavonai buvo surasti tik kitą rytą.
Pareigūnai netruko išsiaiškinti, jog šį nusikaltimą organizavo G. Čepanidzė ir M. Livšicas, nesugebėję V. Buravcevui grąžinti skolos. Nužudytojo bute radus paskolos sutartį tarp jo ir G. Čepanidzės, pradėjo aiškėti kraupaus nusikaltimo detalės, buvo suimti pirmi įtariamieji.
Subūrė savo gaują
1998 metų pradžioje, dar nepasitraukę iš V. Januškevičiaus gaujos, V. Kovalčiukas ir D. Rybalka organizavo savo nusikalstamą susivienijimą. V. Akmanavičiaus, O. V. Mikulevičiaus, L. Rameckio bei kažkokio ruso Ivano padedami jie apsirūpino netikrais dokumentais, policininkų uniforma ir organizavo verslininko V. Usovo pagrobimą.
Birželio 16-osios vakarą, pagrobę verslininką, nusikaltėliai pradėjo reketuoti jo žmoną N. Usovą. Pirma reikalavę 200 000 JAV dolerių išpirkos bei grasinę vyrą nužudyti arba užkrėsti ŽIV, vėliau jie nusileido iki 50 000 JAV dolerių. Po penkių parų gavę norimą sumą, gaujos nariai verslininką paleido, tačiau tuo tik padidino savo įvykdytų nusikaltimų skaičių.
Nuteisti nukentėjusieji
V. Januškevičius ir jo "pavaldiniai" net keturis kartus kėsinosi nužudyti kitos sostinės nusikalstamos grupuotės lyderį, "Zelionų" gaujos vadeivą 43 metų Jurijų Kriukovą, pravarde Kriukas. Per vieną pasikėsinimą į jį nukentėjo du mažamečiai vaikai, o 1996 metų rugsėjo 19-ąją po automobiliu sprogęs sprogmuo sunkiai sužalojo ir patį J. Kriukovą. Jis ilgai gydėsi, o 1997 metų spalio 10-ąją buvo sulaikytas dėl savo darbelių. Šių metų liepą Vilniaus apygardos teismas J. Kriukovą nuteisė kalėti 15 metų. Bausmę jis atlieka kalėjime.
Kitas šios baudžiamosios bylos nukentėjėlis, nužudyto valiutos keityklos darbuotojo Adolfo Kelbovskio sūnus Andrejus Kelbovskis (20 m.), savo dieneles leidžia sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Ten 12 metų jis atsidūrė už savo sugyventinės Editos Želnės sužalojimą ir jos motinos Janinos Babrovskajos nužudymą. Nuosprendis A. Kelbovskiui paskelbtas šių metų kovą.
Beje, iki teismo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime A. Kelbovskis kalėjo vienoje kameroje su savo tėvo žudikais.
