Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius nesiryžta prognozuoti pernykščių sostinės mero "rinkimų detektyvo" tyrimo pabaigos.
Prezidentas Rolandas Paksas pirmadienį (01.26) išsikvietė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Valentiną Junoką ir generalinį prokurorą pasiaiškinti dėl žiniasklaidos pranešimų apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su Vilniaus mero rinkimais.
Vilniaus meras Artūras Zuokas ketvirtadienį STT buvo apklaustas kaip įtariamasis. A. Zuokui pateikti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise renkant Vilniaus merą.
"Perspektyva tyrimo man šiuo metu nežinoma. Aš neprognozuoju perspektyvos", - po susitikimo žurnalistams lakoniškai sakė A. Klimavičius.
V. Junokas žurnalistams teigė, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo STT surinkta medžiaga ir pareigūno tarnybinis pranešimas.
"Tyrimo pradžia dar nereiškia, kad kažkas yra kaltinamas. Nepradėti ikiteisminio tyrimo STT neturėjo įstatyminio pagrindo. Tyrimas nepradedamas tik tada, jei medžiaga, pranešimas, skundas, pareiškimas yra akivaizdžiai melagingas", - teigė V. Junokas.
STT vadovas taip pat pažymėjo, kad įtariamojo statusas "dar nieko nereiškia", nes juo gali būti laikomas bet kuris asmuo, kaip proceso dalyvis.
Savo ruožtu A. Klimavičius taip pat pažymėjo, kad nuo gegužės 1 dienos, įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, iki gruodžio pabaigos teismams nagrinėti perduota beveik 10 tūkst. baudžiamųjų bylų, dar apie 25 tūkst. baudžiamųjų bylų nutraukta.
"Mums reikia priprasti prie to, kad patikrinimo fazės, kaip buvo anksčiau iki pradedant ikiteisminį tyrimą, nebeliko. Kiekvienas pranešimas, kiekvienas pareiškimas piliečio apie tariamai buvusią ar iš tikrųjų nusikalstamą veiką yra tikrinamas tik pradedant ikiteisminį tyrimą", - sakė generalinis prokuroras.
Minėtąją tvarką numato pernai įsigalioję naujieji baudžiamasis ir baudžiamojo proceso kodeksai.
"Čia nieko neatsitiko, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tam pagrindas buvo. O kokie bus rezultatai, tyrimas parodys", - sakė A. Klimavičius.
V. Junokas taip pat atmetė bet kokius bandymus politizuoti atliekamą tyrimą.
"Specialiųjų tyrimų tarnyba nei per praėjusio prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo kadenciją, nei per dabartinio prezidento Rolando Pakso laikotarpį pagal prezidentų nurodymą, pageidavimą nebuvo pradėjusi nei vieno ikiteisminio tyrimo, nei vienos baudžiamosios bylos", - teigė V. Junokas.
Paklaustas, ar prezidento domėjimasis šia byla nėra spaudimas prokurorams ir STT, A. Klimavičius teigė, kad prezidento domėjimasis įvykiais Lietuvoje yra "normalus dalykas".
"Tai, kiek galime pasakyti prezidentui apie konkrečius ikiteisminio tyrimo rezultatus, apibrėžia prokuroras, kuris arba atlieka ikiteisminį tyrimą, arba jį kontroliuoja. Mes, prieš atvykdami į Prezidentūrą kalbėjome su (tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo pavaduotoju - BNS) Irmantu Milelioniu ir paklausėme, ką galime pasakyti prezidentui ir žiniasklaidai. Jis kai ką leido, kai ko - ne", - sakė A. Klimavičius.
Pats R. Paksas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kategoriškai paneigė prisidėjęs prie šio ikiteisminio tyrimo inicijavimo.
"Aš kategoriškai atmetu bet kokius puolimus, bet kokias interpretacijas ta tema. Kiekviena institucija dirba savo darbą, nepaisant to, ar Lietuvoje vyksta politinis skandalas, ar nevyksta", - teigė R.Paksas.
"Kontrpuolimas, kontrataka yra kariniai terminai. Aš esu prezidentas, o ne kažkokios karinės dalies vadas", - pažymėjo R. Paksas.
A. Klimavičių ir V. Junoką prezidentas teigė išsikvietęs norėdamas gauti informacijos apie tyrimą, apie priežastis, sąlygojusias tyrimo pradžią, ir artimiausią perspektyvą.
Tačiau pats A. Zuokas praėjusią savaitę žiniasklaidai neatmetė galimybės, kad STT pradėtas tyrimas dėl mero rinkimų aplinkybių yra skandalo krečiamo prezidento žadėto kontrpuolimo prieš "sąmokslininkus" pradžia.
A. Zuokas yra principingas R. Pakso oponentas, o jo vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga konkuravo su proprezidentiniais liberaldemokratais ir jų sąjungininkais dėl Vilniaus mero posto pernai pavasarį ir vasarą.
Politikai neslepia nuostabos, kad tyrimas dėl Vilniaus mero rinkimų pradėtas dėl 2003 metų balandžio pabaigos įvykių.
Teigiama, kad Vilniaus mero rinkimų "detektyvo" tyrimas prasidėjo pagal Vilniaus miesto tarybos nario Vilmanto Drėmos pareiškimą, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta STT vadovo ir paties V. Drėmos.
Mero rinkimuose balandį liberalų poziciją iš pradžių palaikęs tarybos narys liberalas V. Drėma atsidūrė dėmesio centre, kai pradingo prieš pat lemtingą balsavimą. Vėliau paaiškėjo, kad sutrikus sveikatai jis atsidūrė ligoninės reanimacijoje. Pritrūkus balsų, tuomet žlugo A. Zuoko perrinkimas meru.
Į šį postą A. Zuokas buvo išrinktas po kelių mėnesių, liberalams ir jų sąjungininkams užsitikrinus pakankamą miesto tarybos narių paramą savo kandidatui.
Per visą užtrukusį mero rinkimų laikotarpį sklandė gandai apie konkuruojančių politinių jėgų neva perkamus Vilniaus miesto tarybos narių balsus.
Praėjusių metų gegužę spauda pranešė, kad liberaldemokratas Juozas Imbrasas spaudė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį V. Drėmą palikti liberalus ir miesto mero rinkimuose palaikyti kitą kandidatą.
Atliekant tyrimą atliktos kratos V. Drėmos bute, taip pat dviejose "Rubikon" grupės įmonėse.
Pasak "Rubikon" įmonių grupės valdybos pirmininko Andriaus Janukonio, per kratas pareigūnai išnešė seifą su asmeninėmis jo santaupomis, paėmė kai kurių darbuotojų kompiuterius, užrašų knygutes, dokumentus.
A. Janukonio valdomos grupės įmonėse Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atliktas kratas A. Janukonis sieja su politika, o ne su ūkine kompanijos veikla, ir žada kreiptis į teismą.
Spaudos teigimu, V. Drėma teigia, kad keletas "Rubikon" įmonių grupėje dirbančių žmonių darė jam spaudimą, versdami balsuoti už A. Zuoko kandidatūrą per mero rinkimus.
Ketvirtadienį dienraštyje "Lietuvos rytas" teigiama, kad yra žinių, jog už palankų A. Zuokui balsavimą Vilniaus mero rinkimuose V. Drėmai buvo siūlomas ir atlygis - projektavimo darbų sutartis už 120 tūkst. litų.
Apie 20 įmonių valdančios "Rubikon" grupės apyvarta pernai buvo apie 200 mln. litų. Grupei priklausančių bendrovių turtas siekia apie 150 mln. litų, jose dirba 1,1 tūkst. žmonių. neseniai "Rubikon" nusipirko Vilniaus televiziją.
BNS
