Irena ZUBRICKIENĖ
Kai susitikome su marijampoliete Irena Navickiene (49 m.), moteris nežinojo, esamuoju ar būtuoju laiku pasakoti apie savo pradingusį sūnų Tomą (30 m.). Sakydama, kad jai iki šiol visada atrodydavę, jog tragiškiausios nelaimės gali nutikti tik kitiems, Irena atviravo: kad tik kuo greičiau paaiškėtų tikroji tiesa, kokia ji bebūtų...
Pradingo Velykų vakarą
Seniai su vyru išsituokusi Irena užaugino du vaikus - Tomą ir Kristiną (26 m.). Duktė pastaruoju metu gyvena Vokietijoje, o sūnus jau bene ketveri metai dirba ir gyvena Vilniuje. Maždaug kartą per mėnesį jis parvažinėdavo pas mamą į Marijampolę. Niekuo neišsiskyrė ir paskutinysis kartas - Tomas parvyko kartu atšvęsti Velykų.
Velykų sekmadienio pavakarę Irena susiruošė pas ligoninėje dirbančią moterį. Kartu su mama pasivaikščioti nutarė ir Tomas. Kai jiedu jau galėjo traukti namų link, sūnus nutarė dar pasilikti mieste - pasivaikščioti gatvėmis, susirasti draugų.
- Apie 20 valandą aš kalbėjau su Tomu telefonu, klausiau, kur jis ir kada grįš, bet nenujaučiau, kad sūnaus balsą girdžiu paskutinį kartą, - lyg suktų atgal filmo juostą, pasakojo Irena. - Tomas paskubomis užsiminė, kad susitiko pažįstamą vaikiną. Sakė, tuoj pareis.
Irena sakė visada buvusi itin atsargi ir įtari bei baugšti mama savo vaikų atžvilgiu - turbūt kaip ir visos, visuomet perspėdavusi ilgiau neužtrukti, kalbėdavusi apie galimus pavojus, tačiau tą kartą moteris nieko blogo nenujautė. Po pokalbio su Tomu ji dar patinginiavo prie televizoriaus ir užmigo.
Kai prabudo vidurnaktį, Tomo namuose dar nebuvo. Kiek sunerimusi Irena paskambino Tomui, tačiau išgirdo tik operatorės balsą, kad susisiekti su abonentu šiuo metu negalima. Bloga nuojauta motinos dar nekankino: juk sūnus pakankamai suaugęs, tad vidurnaktis ne savuose namuose - ne problema.
Kai Tomas nebesugrįžo į namus nei rytą, nei visą kitą dieną, nei antrą naktį, Ireną užvaldė nerimas, kad sūnui kažkas atsitiko. Mat kitos dienos popietę Tomas jau turėjo išvažiuoti į Vilnių, kur jo laukė darbas. Antrąją sūnaus dingimo naktį Irena nesudėjo akių - kaskart skambinėjo jam, tikėdamasi, kad vis dėlto pataikys momentą, kai telefonas vėl bus įjungtas. Moteris tik atkreipė dėmesį, kad keistai nurimęs jų šuo - tupėjo lyg stabo ištiktas ir, tarsi net nemirksėdamas, žiūrėjo į vieną tašką sienoje...
Motinai - seklės dalia
Nepažinodama vaikino, kurį paskutiniajame pokalbyje paminėjo Tomas. Irena pasitelkė pagalbon Tomo bičiulį Povilą, su kuriuo sūnus turėjo išvykti į Vilnių, ir pradėjo paieškas. Iš pradžių nerado jokio siūlo, už kurio būtų galėjusi užsikabinti. Tuomet moteris nutarė susirasti Tomo minėtą vaikiną, nors nežinojo nei jo vardo, nei pavardės. Keliolikos telefono skambučių dėka Irena gavo to vaikino telefono numerį ir sužinojo, kad jis mokosi Estijoje ir jau išvykęs. Susisiekusi su juo, moteris sužinojo, kad jiems ir išsiskyrus Tomo kompanijoje buvo trys jaunuoliai, kurių vienas - "toks Keša ilgais plaukais" (tik jį vienintelį žinojo iš matymo). Štai čia ir buvo tikrasis siūlo galas, padėjęs kenčiančiai motinai susirasti visus tris jaunuolius, lemtingąjį vakarą bendravusius su Tomu.
Paaiškėjo, kad "Keša" - tai Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis marijampolietis Kęstutis Kriščiūnas (21 m.). Užkluptas vaikinas teigė Velykų naktį su Tomu išsiskyręs paryčiais ir nežinąs, į kurią pusę jis nuėjęs. Kęstutis neslėpė, kad tą naktį kartu buvo jo bendramokslis Tomas Kilikevičius (21 m.) ir niekur nedirbanti bei nesimokanti marijampolietė Dovilė Timinskaitė (19 m.). (Dviejų pastarųjų Tomas Navickas iki tol nepažinojo, jie - Kęstučio draugai, o išskirtinės išvaizdos Dovilė Marijampolėje labiau žinoma kaip TV realybės šou "Kelias į žvaigždes" dalyvio Rūlės sužadėtinė.) Irenos susirasta Dovilė kiek supainiojo moterį: esą Tomas jų kompaniją palikęs tuoj po vidurnakčio, o kur nuėjęs - ji nežinanti.
- Tai, kad tie trys jaunuoliai kalbėjo nenoriai ir labai šykščiai, ir tai, kad nesutapo jų paminėtas laikas, kada visi išsiskirstę ir kada juos palikęs mano Tomas, manyje pasėjo abejonių, ar girdėjau tikrą tiesą, - pasakojo Irena. - O abejones visada lydi įtarimai, dėl kurių aš pasukau tiesiai į policiją.
Išpažintis, prabilus sąžinei
Trečiąją nesėkmingų Irenos paieškų dieną jai paskambino jau minėta Dovilė.
Susitikimas Ireną pribloškė! Tai buvo momentas, pirmą kartą per tris nerimo paras moteriai pakišęs mintį, kad jos sūnus greičiausiai jau negyvas.
Anot Irenos, abu atėję susitikti studentai buvo nekalbūs ir jautėsi nejaukiai. Daugiausia kalbėjo Dovilė, iškart mįslingai prisipažinusi, kad jos sąžinė esą jau neleidžia ilgiau tylėti.
Paaiškėjo, kad Tomas Navickas, vakarop Poezijos parke susitikęs su Kęstučiu ir jo bičiuliais, vėliau kartu nuėjo į greta esantį prekybos centrą "Maxima" ir nusipirko šampano, vyno, cigarečių. Kompanija bendravo parke, o dar vėliau patraukė pašešupiu - Degučių mikrorajono link. Trijulė įsikūrė po tiltu per Šešupę, kur yra pėsčiųjų takas ir patogi poilsiauti pakrantė. Kęstutis buvo jau visiškai girtas, tad snūduriavo. Abu Tomai ir Dovilė buvo įsitaisę prie pat vandens - atsirėmę į nežinia kam skirtą suolo formos aukštoką betoninį iškyšulį. Vienu momentu Tomas Navickas netikėtai loštelėjo atgal ir įkrito į vandenį. Kadangi prie kranto negilu, niekas nešoko padėti - tas krytis atrodęs kaip pokštas. Draugai net neabejojo, kad Tomas išbris, tik bus peršlapęs ir sušalęs. Tačiau Tomas, anot Dovilės, staiga pradėjo plaukti - patraukė į upės vidurį; tai esą atrodė kaip juokingas kvailiojimas. Bičiulio maudynes stebėję Tomas ir Dovilė sunerimo tik tada, kai vyresnysis Tomas plaukdamas nutolo nuo kranto ir jo jau nepasiekė ant tilto esančių stulpų šviesa.
- Vietoje to, kad būtų šokę pagelbėti Tomui, kai jis dar buvo tik įkritęs, ar stabdę pravažiuojančias mašinas, kurių net ir naktį ten būna, nes čia pat - ligoninė ir du judrūs mikrorajonai, tie jaunuoliai ramiai stebėjo plaukiantį Tomą, o kai šis dingo iš akiračio ir stojo tyla, visi abejingai naktį patraukė kas sau, - stebėjosi, negalėdama tuo patikėti, Irena. - Suprantu, kad mano namų jie nežinojo ir tai būtų per toli, ieškant pagalbos, tačiau juk jie buvo trise - galėjo tartis, skambinti į policiją, kelti paniką...
Anot Dovilės, jie visi trys tuokart iš tiesų išsiskirstė į namus. Kodėl dvi dienas jaunuoliai, telefonu "tardomi" neviltin puolusios Tomo motinos, net neprasitarė apie nakties nelaimę, jie negalėjo deramai paaiškinti.
"Beribės gelmės" - simboliška?
Irena, pati atlikusi didįjį sūnaus pėdsakų paieškos darbą ir gana profesionaliai išsiaiškinusi buvusią Tomo kompaniją bei jos išsiskyrimo aplinkybes, tolimesnius veiksmus patikėjo policijai. Moteris liko nepatenkinta pareigūnų darbu. Ji tikėjosi, kad policininkai, pakalbinę minėtą trijulę, detaliau išsiaiškins Tomo kryčio į vandenį aplinkybes, kad neliktų jokių klaustukų, o suradę daugiau asmenų, lemtingąjį vakarą buvusių Poezijos parke ir mačiusių į akis krentančios Dovilės kompaniją, atkurs vos ne kiekvienos minutės nuotaikas, kai Tomas bendravo su bičiuliais. Irena dar tikėjosi, kad pareigūnai operatyviai gaus ir išanalizuos sūnaus telefono pokalbių išklotinę, idant būtų aišku, kada naudotasi telefonu paskutinį kartą, galbūt - ir kur jis yra. Moteris netiki, kad Kęstutis nieko prie upės nematė, nes esą visiškai girtas miegojo. Ji pati apsilankė prekybos centre "Maxima" ir kelis kartus žiūrėjo vaizdajuostę, kurioje užfiksuotas gėrimus perkantis Tomas su bičiuliais, vėliau kieme - visi besikalbantys, padoriai nueinantys. Irenai atrodė, kad tuokart kompanija nebuvo girta.
Sužinojusi apie šeimą ištikusią nelaimę, į Marijampolę pas mamą iškart sugrįžo Vokietijoje gyvenanti Tomo sesuo. Dabar abi viena kitai - didžiausia paguoda. Vienos Irenos nepalieka ir pulkas artimų žmonių.
Laukiant žinių apie pražuvėlį, pradingo visų būsimų švenčių laukimo nuotaikos. Be datų, kurias gegužės pradžioje mini visa Lietuva, netrukus bus ir Irenos 50-metis. Šeima planavo jį atšvęsti džiugiai ir garsiai - Tomas buvo pasišovęs suremontuoti kambarį, kad visiems būtų jaukiau...
- Mano protas sako, kad šeimą ištiko tragedija, o širdis dar negali tuo patikėti, - prisipažino Irena. - Ir tik dabar pagalvoju, kad grupės, kurioje kadaise muzikavo Tomas ir su kuria buvo laimėjęs laureatų vardą Marijampolėje, pavadinimas buvo labai lemtingai simboliškas - "Beribės gelmės"...
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- Tomas pradingo Velykų dieną
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Irena Navickienė manydavo, kad nelaimės nutinka tik kitiems
- Upės vieta, kur Tomas įkrito į vandenį
2006 04 28
