Irena ZUBRICKIENĖ, Žilvinas VIZGIRDA
Kalėjimų departamento pareigūnai praėjusią savaitę Vilniuje sulaikė prieš 3 mėnesius iš Kybartų pataisos namų pabėgusį nuteistąjį 21 metų Gintarą Strazdą. Bėglys įkliuvo per pareigūnų surengtą pasalą sostinės Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankirtoje esančioje parduotuvėje "Maxima".
Pasala buvo surengta surinkus pakankamai duomenų apie apytikrę bėglio slapstymosi vietą ir gavus patikimos informacijos.
Užklupo netikėtai
Užsitikrinę parduotuvės apsaugos paramą, pareigūnai laukė pasirodant G.Strazdo. Apie 19 val. 30 min. jam pasirodžius prekybos salėje, vienas pareigūnų vaikštinėjo visai šalia įtariamojo. Įsitikinus, jog tai tikrai ieškomas nuteistasis, nutarta jį sulaikyti vos praėjusį pro kasą. G.Strazdui susimokėjus už prekes, pareigūnai nedelsdami jį čiupo. Nors ir netikėtai užkluptas nuteistasis mėgino priešintis. Po akimirkos jis atsidūrė parduotuvės apsaugos darbuotojų patalpoje, jo rankos buvo surakintos antrankiais. Tikėdamasis išsisukti nuo nežinia ko jį sulaikiusių civilių, iš pradžių bėglys prisistatė svetimu vardu. Tačiau pareigūnai nuteistąjį atpažino ne tik pagal nuotrauką, bet ir iš tatuiruočių ant vidinių riešų dalių.
Penktadienį G.Strazdas buvo nugabentas į Vilkaviškį ir stojo prieš teismą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas leido G.Strazdą suimti 3 mėnesiams. Tą pačią dieną nuteistasis buvo uždarytas Marijampolės policijos komisariato areštinėje, o vėliau perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
Šuo šešėlio nesusekė
Iš Kybartų pataisos namų G. Strazdas pabėgo birželio 13-osios naktį. Pasigesta jo buvo tiktai rytą, apie 20 val., vykstant nuteistųjų patikrinimui. Kadangi išvakarėse tarp G.Strazdo ir kito nuteistojo buvo kilęs konfliktas, iš pradžių pareigūnai manė, kad vaikinas pasislėpė kažkur įstaigos teritorijoje arba net nusižudė. Tačiau peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotos informacijos įrašą paaiškėjo, kad apie 3 val. šmėstelėjęs žmogaus šešėlis greičiausiai ir buvo iš įstaigos sprunkantis G.Strazdas. Pasieniečių tarnybinis šuo gatvėje aptiko G.Strazdo pėdsakus, tačiau jie greitai nutrūko.
Apie įvykį buvo pranešta Vilkaviškio rajono ir Vilniaus miesto policijos komisariatams, sudarytos paieškos grupės, tikrinamos galimos bėglio slapstymosi vietos. Policijos pareigūnai iškrėtė visas žinomas Vilkaviškio landynes.
Dėl nuteistojo pabėgimo pataisos namų Vidaus tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nustatyta, kad bėglys pasinaudojo tuo, kad šioje pataisos įstaigoje tebevyksta pastatų rekonstrukcija. Dėl to dar ne visur yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, gyvenamoji ir gamybinė zonos atskirtos tvora, tačiau nėra vartų ir apsaugos posto.
Nuteistųjų bendrabučio trečiajame aukšte gyvenęs G.Strazdas naktį nepastebėtas išlipo pro prausyklos langą. Užlipęs ant gretimo pastato stogo ir nuo jo nusileidęs bėglys pateko į gamybinę zoną. Užsiropštęs ant antrojo administracijos pastato, kuris šiuo metu rekonstruojamas, nuteistasis nušoko į gatvę.
Atskleidė apsaugos trūkumus
Kybartų pataisos namų direktorius Edmundas Žalys pripažino, kad nuteistojo pabėgimas atskleidė įstaigos apsaugos trūkumus, tačiau apgailestavo, jog tai išryškėjo tokiu būdu.
Į šią pataisos įstaigą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nuteistasis buvo atgabentas šių metų gegužę. Pastaruoju metu pas tėvus sostinėje gyvenęs G.Strazdas teistas 4 kartus. Pastarąjį kartą už grotų jis pateko už sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė turėtų baigtis 2011-ųjų vasarį.
Pasak Kalėjimų departamento, lygtinio paleidimo jis gali jau nebesitikėti: už naują nusikaltimą - pabėgimą iš pataisos įstaigos - jam dar gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Iš ganyklos - į ministeriją
"Akistatos" 70-ajame numeryje rašėme ir apie iš Alytaus pataisos namų pabėgusius nuteistuosius Vaidą Mačijauską (30 m.) ir Sigitą Gedgaudą (31 m.). Alytaus bėglius, klajojusius po Lietuvą, sėkmė lydėjo tik 4 paras: vieną pavakarę Vaidas buvo sučiuptas ir 15 parų uždarytas į baudos izoliatorių. Jo sulaikymo operacija išgarsino Marijampolės pataisos namų prižiūrėtoją Joną Ragažinską (32 m.).
"Akistata" jau rašė, kaip Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojas Jonas Ragažinskas, laisvadieniu važiuodamas į ganyklą, atkreipė dėmesį į 2 keliu einančius vyrus, prie jų stabtelėjo, užkalbino ir netrukus gudriai sulaikė vieną jų - kalinį Vaidą Mačijauską (30 m.), kurio, pabėgusio iš Alytaus pataisos namų, jau 4 paras ieškojo visos Lietuvos policininkai. Viskas vyko Vilkaviškio rajone, Patilčių kaime, netoli kurio Jonas Ragažinskas gyvena (bėglio Vaido namai - irgi netoliese). Pilietiškas pareigūno Jono poelgis labai patiko ir teisingumo ministrui Petrui Baguškai.
Praėjus keletui dienų po sėkmingos Jono atliktos operacijos, Vilniuje, Kalėjimų departamente, vyko šalies įkalinimo įstaigų atsakingų darbuotojų seminaras. Teisingumo ministerijos, kurios struktūroje yra minėtas departamentas, vadovas P. Baguška nepraleido progos pamatyti specialiai pakviestą dalyvauti prižiūrėtoją Joną Ragažinską ir viešai jį pagerbti.
Iškilmingoje aplinkoje ministras P. Baguška padėkojo Jonui už gudrų poelgį ir įteikė vardinę dovaną bei didžiulę gėlių puokštę. Taip pat buvo pranešta, kad pilietiškai pasielgusiam pareigūnui suteikiama 10 papildomų atostogų dienų, kurias jis gali išnaudoti pasirinktu laiku.
Marijampolės pataisos namai irgi nepaliko savo pasižymėjusio darbuotojo be atskiro dėmesio ir svarios padėkos. Įstaigos direktorius Tadas Klusevičius "Akistatai" sakė, kad J. Ragažinskui paskirta 6 minimalaus gyvenimo lygių dydžio premija.
Dirbo be sargybos
Įdomiausia tai, kad ir Vaidas Mačijauskas ir Sigitas Gedgaudas "zonoje" buvo laikomi vienais iš pavyzdingiausių nuteistųjų. Jiems buvo suteikta teisė be sargybos išvykti iš kolonijos. Abu jie dirbo maisto ir daržovių sandėliuose.
Šį pavasarį ir iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų buvo pasprukęs Rimutis Vasiliauskas (32 m.), kuris buvo išleistas trumpam aplankyti motinos. Po kurio laiko sulaikytas jis pareigūnams naiviai teisinosi, esą į pataisos namus negrįžęs dėl to, kad buvo išgėręs ir vengęs už tai sulaukti drausminės nuobaudos. R. Vasiliauskas, kaip ir abu iš Alytaus pabėgę kaliniai, turėjo leidimą be sargybos dirbti už pataisos įstaigos ribų.
Širvintų rajone gimęs ir ten iki suėmimo gyvenęs R. Vasiliauskas teistas 14 kartų. Pastarąjį kartą už grotų jis atsidūrė, kai kaltu dėl vagystės pripažinęs Ukmergės rajono apylinkės teismas jį ten pasiuntė metams ir 8 mėnesiams. Ši bausmė turėjo baigtis liepos pabaigoje.
Neapsieita be aukų
Lietuvoje pabėgimai iš įkalinimo įstaigų nėra dažni, tačiau pasitaiko. 1995 metų spalio 28-ąją iš Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos pabėgti bandė du Lietuvoje nuteisti Rusijos piliečiai.
Tai buvo pats skandalingiausias pabėgimas po nepriklausomybės atkūrimo. Iš postų jis išvertė net du aukštus VRM pareigūnus. Dabar jau miręs Pataisos reikalų departamento direktorius pulkininkas Jonas Blaževičius ir Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos viršininkas pulkininkas Igoris Zareckis buvo atleisti iš darbo.
Spalio 28-ąją minėtoje kolonijoje įvyko inscenizuotos muštynės. Vienoje iš kolonijos patalpų kontrolieriai rado du sumuštus kalinius - 26 metų Vladislavą Kuzminą ir 22 metų Viačeslavą Platonovą. Pirmasis buvo sužeistas pilvan, o antrajam konstatuotas smegenų sutrenkimas. Kadangi žaizdos atrodė pavojingos, sužeistuosius nuspręsta gabenti į Vilnių, į Pataisos reikalų departamento ligoninę. 22 val. 40 min. pro kolonijos vartus išvažiavo mikroautobusas "Latvija", kuriame gulėjo abu kaliniai be antrankių. Juos saugojo 3 pistoletais ginkluoti kontrolieriai, kartu važiavo ir medicinos sesuo. Pravažiavus Vievį, kaliniai ėmė dejuoti. Medicinos sesuo paprašė konvojaus vado, kad sustotų, tačiau šis tik paliepė sumažinti greitį. Tuo metu automobilyje ir nuaidėjo šūviai - kaliniai ėmė šaudyti į prižiūrėtojus. Vienas jų buvo nušautas, o medikė ir kiti - sužeisti. Viršila A.Gadžajevas, nors ir sužeistas į ranką, nušovė V.Kuzminą, o V.Platonovas sugebėjo pasprukti. Ir nors įvykio rajonas tuoj pat buvo apsuptas ir policijos, ir VRM pulko karių, tačiau nei miško "šukavimas", nei pasalos rezultatų nedavė.
V.Platonovas sugebėjo išbėgti iš Lietuvos. Jis buvo atvykęs iš Tatarstano ir sėdėjo už buto apiplėšimą. Po kelių mėnesių V.Platonovas buvo sulaikytas Rusijoje. Nušautasis V.Kuzminas irgi buvo Rusijos pilietis. Jis buvo tarnavęs armijoje, turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, o kalėti buvo nuteistas už taksisto apiplėšimą.
Pro sargybinius - su svetimais dokumentais
Daugiau kaip po metų iš tos pačios kolonijos pabėgo R.Grigaliūnas. Jis prižiūrėtojus įveikė gudrumu. Tą dieną į laisvę atlikęs bausmę turėjo išeiti R.Ivanauskas. R.Grigaliūnas savo nuotrauką priklijavo ant Ivanausko pažymėjimo ir buvo paleistas.
Panašiai 1999 metų liepos 11-ąją iš Lukiškių pabėgo M.Jakimavičius. Jis irgi pateikė draugo, tą dieną turėjusio išeiti į laisvę, dokumentus. Kai bėglys išėjo į gatvę, sargybiniai susigaudė, bet jau buvo per vėlu. M.Jakimavičius buvo sulaikyti po kelių mėnesių, kai Panevėžyje bandė apvogti butą.
Tokiu pat būdu buvo apgauti ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos pareigūnai. T.Jasiulevičius jiems pateikė bausmę jau atlikusio ir į laisvę turėjusio išeiti kalinio asmens kortelę su savo nuotrauka. Po pusvalandžio sargybiniams prisistatė ir tikrai bausmę atlikęs kalinys, bet pagal dokumentus jis jau buvo laisvėje. T.Jasiulevičius buvo sulaikytas po dviejų savaičių.
Du kaliniai - A.Stasiūnas ir V.Malinauskas - pabėgo iš Lukiškio kalėjimo ligoninės. Jie nepastebėti užlipo ant stogo, o nuo jo peršoko tvorą. Laisvėje bėgliai išbuvo 10 dienų.
Kelias tvoras sugebėjo įveikti ir Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje uždaryti V.Pčelincevas, A.Pilkovskis ir G.Babrauskas. Jie perlipo izoliuoto sektoriaus nesaugomą vidinę, o po to įspėjamąją, pagrindinę ir išorines tvoras. Pabaigoje juos pamatė sargybiniai, tačiau šauti nesiryžo. Ir gerai padarė - bėgliai buvo surankioti per pusantros paros.
Panašiai kaip dabar R.Vasiliauskas, iš Pravieniškių yra pasišalinęs S.Visockas, smulkių pabėgimų būta ir kitose kolonijose, o bene didžiausias Lietuvoje pabėgimas buvo 1991 metų gegužės 27 dieną. Tą naktį iš Pravieniškių gydymo-pataisos darbų kolonijos pabėgo 9 nuteistieji.
Pabėgo sodinti bulvių
Pabėgimas įvyko beveik vien dėl tada "zoną" saugojusių kariškių aplaidumo. Iš pradžių bėgo penkiese. Vyrai buvo pastebėję, kad šiluminėje kameroje buvo silpna betoninė pertvara, nes trūkus drenažo vamzdžiams gruntinis vanduo išplovė skiedinį. Bėgliai išardė tą pertvarą, išėmė grotas ir atsidūrė kitoje kolonijos sienos pusėje. Išlindę paviršiun kaliniai dar pašliaužė žeme ir, kai jau buvo nematomi sargybiniams, nėrė į mišką. Netrukus du senesnio amžiaus ir blogesnės sveikatos nuteistieji atsiliko - grupė skilo pusiau.
Po kiek laiko tuo pačiu keliu laisvėn patraukė dar 4 nuteistieji.
Beveik visi bėgliai per kelias dienas buvo sugauti. Kai kurie "sudegė" labai kvailai. K.Trapavičius buvo sulaikytas gimtajame mieste, S.Lastnickas kitą dieną po pabėgimo kartu su giminėmis sodino bulves ir, matyt, laukė, kada jį sulaikys, dar du vyrus sulaikė vietinė policija.
Po savaitės laisvėje pasiliko tik du bėgliai - A.Bakšejevas ir J.Druzjakas. Pastarajam tai buvo trečias pabėgimas. Anksčiau jis įkliūdavo dar "zonos" teritorijoje - nepadėdavo nei neeilinė fantazija, nei mokėjimas maskuotis. Vieno pabėgimo metu jis persirengė moterimi, užsidėjo peruką, pasidažė ir vis tiek įkliuvo. Įkliuvo šis latvis ir tą kartą, nors laisvėje išbuvo ne tiek trumpai.
"Akistatos" žiniomis, be pėdsakų dingo tik A.Bakšejevas, nuteistas už išžaginimą. Po pabėgimo operatyvininkai buvo gavę apie jį žinių, tačiau sulaikyti vis nespėdavo.
Kristinos SKIRPSTAITĖS nuotr.:
- Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojas J. Ragažinskas, sulaikęs pabėgusį kalinį, sulaukė savo vadovų dėmesio: čia jį apdovanoja teisingumo ministras P. Baguška
