Kam moteriai galva?
Mūsų aukštosios mados apžvalgininko J. Kiškelio pastabos
Vieni sako, kad galva reikalinga tik tam, kad į pilvą neprilytų, kiti (ypač moterys) teigia, kad galva skirta skrybėlaitei nešioti. Sovietinėms moterims skrybėlaitės buvo draudžiamos, nes jas nešiojo buržuazinės atgyvenos. Užtat dabar nešiok kokią nori. Ir nešioja. Viena Lietuvos politinė veikėja, disidentė, televizijos apžvalgininkė turi visą skrybėlaičių kolekciją. Kitų moterų norai kiek kuklesni - apsieina bent su dešimčia skrybėlių. O štai madingosios prancūzės net žiemą (kokia ten žiema Paryžiuj?) stengiasi apsieiti be galvos apdangalo. Užtat nė viena madinga prancūzė, amerikietė, kanadietė, rusė ir, aišku, lietuvaitė neapsieina be madingų kailinių. Žinoma, jeigu turi pinigų jiems nusipirkti. Tos, kurios turi (arba tiksliau - turi vyrus ar meilužius, kurie nepagaili kokių 25 000 "žaliųjų"), renkasi tik madingus kailinius. Lietuvoj mes kol kas turime tik vieną "haute conture" modeliuotoją, kuris nepatiko Kaunui, bet kurį dievina Vilnius, - Juozą Statkevičių. Deja, Juozas kuria tik sukneles, ir tas pačias dabar jau latvėms. Lietuvoje turim visoje Rusijoje garsius "Nijolės" kailių namus, bet modeliuotojo neturim. Tad "haute couture" tenka eksportuoti iš Rusijos. Šį kartą aukštąją kailių madą kūrė Rusijos madų diktatorius Valentinas Judaškinas. Aukštoji kailių mada reiškia, kad ją dėvi tik aukštus postus užimančių vyrų žmonos bei meilužės. Tad Vilniaus rotušėje "haute couture" ir stebėjo tokie ponai ir ponios. Šalia Rusijos madų diktatoriaus V. Judaškino, kurio pagrindinis šūkis: "Tegyvuoja šiame pasaulyje prabanga!", ir jo žmonos sukiojosi ponai Paksas ir Landsbergis su žmonomis, buvo matyti ir daugiau Seimo narių, verslininkų. Galbūt tai, kas buvo ant manekenių pečių, po kurio laiko puoš politikų moteris? Aišku, paskendęs kailiuose, kainuojančiuose kokius 100 000 litų, į gatvę neišeisi. Gali išpurvinti, gali ir nuvilkti. Bet užtat koks efektas, kai gulinčiam vyrui į lovą kavą atneša žmona, ant nuogo kūno apsivilkusi tik "Nijolės" kailinius! Kai kurios vyro kūno dalys iš nuostabos gali ir atsistoti. Ne tokie turtingi vyrai tokiais atvejais naudoja viagrą.
Šiomis dienomis madas demonstravo ne tik "Nijolės" kailių namai. Kaune vyko avangardinės mados festivalis "Antipodiumas". Čia buvo pristatyta net 17 kolekcijų, kuriose vyravo ugnies ir vandens motyvai. Podiumu žirgliojo merginos ir vyrukai, savo nuogus kūnus šiek tiek pridengę kažkokiais nėriniais iš metalo ir gipso. Pabandytų bent vienas taip apsirengęs išeiti į Laisvės alėją! Nors dabar Kaune jau ne gūdaus socializmo laikai, bet toks vaikščiotojas, ko gero, atsidurtų psichiatrijos ligoninėje. O ant scenos gali vaikščioti kaip nori apsirengęs, nes tai, kas ant scenos, yra menas. Bet per daug šaipytis nereikia, nes, kaip sakė genijus, menas priklauso liaudžiai. Tai, kas šiandien scenoje, rytoj jau gali nešokiruoti ir gatvėje. Moterys kartais nepastebi, kaip jas tie, ypač "haute couture", dizaineriai ir modeliuotojai sudarko. Aš net sudrebu gatvėje pamatęs mergaitę, apsiavusią batais kvadratinėmis nosimis. Atrodo, kad per jos kojų pirštus pervažiavo kelias tonas sveriantis sunkvežimis, ypač tada, kai tokius batus avi paauglė plonomis lyg spagečiai kojomis. Gerai tik tai, kad tokia mada jau baigia pro Lietuvą prašliaužti ir keliauja toliau į Rytus. Tegul kojas darkosi rusų mergaitės. O pas mus ateina tai, ką neseniai dėvėjo italės ar prancūzės. Pažiūrėkim, ką gi šiandien vilki madų sostinėje Paryžiuje, ir žinosim, kaip mums vilktis rytoj.
Nepriklausomai nuo sezono, tikra prancūzaitė visada rengiasi tik juodai. Čia ir yra visas paryžietiškas skoningumas ir amžinasis tikrosios elegancijos šauksmas. Negalima pavergti Prancūzijos ryškiai bordinėmis ar nuodingai alyvinėmis spalvomis. Paryžiuje pripažįsta tik pustonius ir vos pastebimus atspalvius.
O štai su šalikėliu galima ir paišdykauti. Tai ir yra ta ryški "dėmė", kurias prancūzės mėgsta ant savo į akis nekrentančio apdaro. Šalikėlis gali būti ryškiai rožinis, žydras, oranžinis ir net raudonas. Visa esmė - teisingai jį užsirišti. Šį rudenį prancūzaitės užtraukia ant kaklo ilgą šaliką trumpa kilpa. Šalikėlis negali nerūpestingai plevėsuoti.
Jeigu jūs labiau mėgstate striukę (mažytę, siekiančią tik juosmenį), pasistenkite, kad ji būtų puri ir jauki. Nieko bloga, jei į visas puses styros dirbtinis kailis arba jei striukės apykaklė primins suveltą avies kailį. Jeigu jums mielesnė klasika, striukė gali būti bet kokia - odinė ar velvetinė. Svarbu, kad neatrodytų beformė arba - dar baisiau - vyriško fasono. Taigi jokių beformių šimtasiūlių ar striukių su didžiuliais antpečiais.
Prancūzės ne itin mėgsta įprastinius klasikinius paltus. Jos pirmenybę teikia lengvesniems variantams - kažkam panašaus į paltą be pamušalo. Po tokiu paltu lengva pasivilkti aptemptą golfą, džemperį ar šiltesnį megztinį, o kartu ir šiltesnį sijoną arba kelnes. Na ir, žinoma, šalikėlį. Visa tai turi atrodyti lyg daugiasluoksnis svogūnas, o ne tiesiog aklinai, be jokios fantazijos užsagstytas paltas.
Sijonų prancūzaitės nemėgsta. Jos labiau linkusios mūvėti kelnes. Renkasi siauras ir griežto kirpimo, jeigu platėjančias, tai labai saikingai, be jokių atributų. Džinsai - didžiausia retenybė.
Užtat be pirštinaičių prancūzaitė neapsieina! Minkštos odos bet kokios spalvos pirštinaitės, pritaikytos prie skrybėlaitės, batelių ar rankinės - būtinas atributas. Ar kada nors teko stebėti, kaip grakščiai ir neskubėdama prancūzė nusimauna pirštinę? Tai, pasirodo, ištisas mokslas ir didelis menas.
Pamirškit pasakas apie tai, kur ir kada reikia kaptelėti lašelį kvepalų - už ausies, į iškirptę ar riešo išlinkimą. Kas dabar gali naudoti kvepalus? Madinga tualetinis vanduo, kuriuo prancūzės gausiai apsišlaksto nuo galvos iki kojų. Jos tarsi apsisiaučia parfumerija, lyg apsivilktų naują suknelę, todėl dažnai keičia kvapus. Ar teko būti prancūzų metro? Ten visi kvapai susimaišo į stulbinančią prancūzišką gamą. Gaila, kad taip nekvepia kitų valstybių metro.
