Net 73 procentai Lietuvos gyventojų pritaria šalies siekiams tapti Europos Sąjungos (ES) nare, rodo gyventojų apklausa, kurią kompanija "TNS Gallup" atliko rugpjūčio mėnesį. Sociologiniu tyrimu "Gyventojų apklausa apie ES" buvo siekiama įvertinti, kokie yra visuomenės lūkesčiai bei informacijos reikmės po gegužės mėnesį įvykusio referendumo dėl Lietuvos stojimo į ES. Iš viso buvo apklausti 1042 respondentai.
"Rezultatai yra įdomūs ir tuo pačiu metu padrąsinantys. Tai yra gera žinia visiems Lietuvos žmonėms, kadangi rodo, kad šalies visuomenė pakankamai gerai susipažinusi su ES veikla",- teigė Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Maiklas Grehemas (Michael Graham), dalyvavęs tyrimo rezultatų pristatyme.
Pasak kompanijos atstovės Editos Deksnienės, respondentų buvo klausiama, ar jie domisi Lietuvos stojimo į ES eiga, kokius privalumus ir pavojus jie mato valstybei tapus Sąjungos nare, ar jie gauna užtektinai informacijos apie ES, jos institucijų veiklą bei teikiamą paramą Lietuvai.
"Labiausiai šalies narystę ES remia ir domisi stojimo procesu jauno amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą bei gyvenantys didmiesčiuose",- sakė E. Deksnienė.
Respondentų nuomone, Lietuvai tapus ES nare, pirmiausia pagerės jaunimo padėtis, atsiras daugiau galimybių susirasti darbą, spartės ekonomikos raida. Tačiau pablogės situacija žemės ūkyje, pensininkų padėtis, kris bendras gyvenimo lygis, smarkiai pakils kainos.
Pamėginus išsiaiškinti gyventojų informuotumą apie ES institucijas, išaiškėjo, kad maždaug pusė apklaustųjų yra girdėję šių institucijų pavadinimus, tačiau nieko konkrečiai apie jas pasakyti negali. Ypač mažai Lietuvos gyventojai žino apie Audito rūmus - net 63 procentai respondentų atsakė nieko nežiną apie šią instituciją. Labiausiai žmonės norėtų sužinoti apie Teisingumo Teismą.
Apie 2004 metų birželio mėnesį vyksiančius rinkimus į Europarlamentą žinojo ar kažką girdėjo 70 procentų apklaustųjų.
Panašus procentas respondentų yra girdėjęs ir apie ES Konstituciją.
Gyventojų nuomonė apie Lietuvos derybas dėl narystės Sąjungoje pasiskirstė tolygiai. 26 procentai mano, kad buvo išsiderėta pakankamai, 24 - nepakankamai, o 50 proc. negalėjo konkrečiai pasakyti. Labiausiai žmonės yra nepatenkinti pasiektais susitarimais dėl žemės ūkio ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie yra girdėję apie ES paramą Lietuvai. 61 procentas atsakė, kad yra girdėję, tačiau didesnė dalis - 68 procentai mano, kad ši parama valstybėje yra tvarkoma neskaidriai. Jų nuomone, skaidrumas neužtikrinamas dėl korupcijos, naudojimosi tarnybine padėtimi, asmeninių interesų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindiniai informacijos šaltiniai apie ES yra žiniasklaidos priemonės.
"Apibendrinant būtų galima teigti, kad didesnė dalis šalies gyventojų domisi ir pritaria jos siekiams tapti ES nare. Gyventojai taip pat domisi ES institucijomis, jų veikla, seka jos vidaus gyvenimo įvykius", sakė E. Deksnienė.
ELTA
