Būsimosios Europos Sąjungos (ES) narės vidutiniškai parengia daugiau specialistų su aukštuoju išsimokslinimu negu dabartinės narės - atitinkamai 55 ir 40 skaičiuojant 1 tūkstančiui 20-29 metų amžiaus gyventojų, rašo Estijos dienraštis "Delovyje Vedomosti", remdamasis ES statistikos tarnybos "Eurostat duomenimis. Tarp būsimųjų ES narių pirmauja Slovakija, Lietuva ir Čekija.
Tačiau jaunų mokslininkų ir inžinierių dalis tarp aukštąjį išsimokslinimą įsigijusių žmonių būsimosiose ES narėse yra mažesnė nei jau priklausančiosiose ES: Ši dalis atitinkamai sudaro 13 ir 26 proc.
Švedija, Airija bei Prancūzija yra jaunų specialistų rengimo mokslo ir tyrimų veiklai lyderės tarp ES narių. O tarp būsimųjų narių santykiniu požiūriu daugiausiai jaunų mokslininkų bei inžinierių parengia Slovakija, Lietuva ir Čekija.
2001 metų statistikos duomenimis, kuriuos Europos Komisija paskelbė Jaunimo solidarumo dienos proga, ES kasmet praturtėja 2 milijonais aukštąjį išsimokslinimą įsigijusių specialistų.
Ir jau esančiose, ir būsimosiose ES narėse taikomosios inžinerinės profesijos yra populiaresnės nei grynai mokslinė veikla, rodo "Eurostat" duomenys. ES narėse 11 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų užsiėmė moksline veikla, o 15 proc. - konstravimo bei pramonės ir statybos technologijomis. Būsimosiose ES narėse pasiskirstymas atitinkamai sudaro 4 ir 9 proc.
"Eurostat" duomenimis, 2001 m. Estijoje aukštąjį išsimokslinimą įsigijo 7 tūkst. 600 žmonių, Latvijoje - 20 tūkst. 308, o Lietuvoje - 27 tūkst. 471 žmogus. Visose trijose Baltijos šalyse tarp absolventų didžiąją dalį sudaro moterys: Estijoje - 65,3 proc., Latvijoje - 55,4 proc., o Lietuvoje - 63,5 proc. Palyginkime: būsimosiose ES narėse vidutinė moterų dalis sudaro 63,7 proc. absolventų, o ES narėse - 55,9 proc. Jungtinėse Valstijose aukštąjį išsimokslinimą taip pat įsigyja daugiau moterų nei vyrų - 57 proc. visų absolventų.
Moksline veikla Estijoje užsiėmė 6 proc. aukštųjų mokyklų absolventų, Latvijoje - 5,1 proc., o Lietuvoje - 4,9 proc. Šie rodikliai būsimosiose ES narėse vidutiniškai sudaro 4,2 proc., ES narėse - 11,1 proc., o JAV - 8,9 proc.
ELTA
