Veselka vartoja natūralią viagrą
"AIDS, žinoma, žolelėmis neišsigydysi, bet viagrą puikiai pakeičia bičių pienelis, - konstatuoja Seimo narys Julius Veselka. - Pats išbandžiau! Nelabai skanu, nedaug reikia, bet fantastiškai veikia!"
Julius Veselka geria viską, kas dega, o myli - kas kruta...
Sužinojusi, jog Seimo narys Julius Veselka geriausiai atsipalaiduoja savaitgalį nulėkęs į didelį ūkį Ukmergės rajone, "Kranklio" korespondentė įplasnojo į be galo užsiėmusio (ruošėsi televizijos laidai!) parlamentaro kabinetą ir priprašė atsakyti bent į vieną klausimėlį šia tema. Labai rūpėjo sužinoti, kaip gerbiamam Juliui šiais žemdirbiams ir gyvulių augintojams nelengvais laikais sekasi kelti žemės ūkį.
- Žemės ūkį keliam nuo tarybinių laikų, - atitraukęs akis nuo krūvos užrašų ir giliai atsidusęs minkštasuolyje atsilošė Julius Veselka. - Iki 1989-ųjų tas ūkis pamažu kilo, o dabar kaip smuktelėjo - mažiausiai 40 metų atgal!
- Ir kas gi, tamstos manymu, prie šios žiaurios akcijos prikišo ilgiausius nagus?
- Ogi mūsų idiotai - ne, kaip čia švelniau pavadinus? - žiopli romantikai valdininkai! - jautėsi, kad ponas Julius pradeda nervintis. - Tiesą sakant, dar žioplesnė - tauta, kuri išsižiojusi laukė keptų karvelių, leido aniems daryti, kas šauna į galvas.
- Bet, tamsta, tuo laiku irgi priklausėte "žiopliems valdininkams"!
- Kai dirbau Ekonomikos ministerijos departamento direktoriumi, aiškiai pasisakiau prieš čekinį privatizavimą, nuosavybės grąžinimą, - toliau dėstė Julius Veselka. - Ir štai vieną dieną sulaukiau telefono skambučio iš tuometinio Leningrado. Su manimi norėjo pasikalbėti Amerikos konsulas - Vilniuje JAV ambasados tada dar nebuvo. Jis nusistebėjo, kaip aš galiu dirbti ministerijoje, jei pasisakau prieš oficialią šalies ekonominę politiką! Aš jam pareiškiau, jog gyvenu demokratinėje šalyje. Tas ir vėl - Amerikoje valdininkai privalo politiką vykdyti, o ne kritikuoti! Bet jei Amerikoje būtų vadovaujamasi tokiais pačiais ekonominės reformos principais kaip pas mus, žemę reikėtų grąžinti teisėtiems savininkams indėnams! Nežinau, kiek šis mudviejų pokalbis turėjo reikšmės, bet netrukus mane iš direktoriaus posto atleido.
- Tai vis dėlto kas mokslininką stumtelėjo į žemės ūkį - kiaulininkystę, gyvulininkystę?
- Aš ne iš tų seimūnų, kurie, neišrinkti kitai kadencijai, pradeda verkšlenti, jog nesusiranda darbo. Girdi, tokie protingi, o niekam nereikalingi. Kai manęs į Seimą neišrinko, paėmiau jaučiui už uodegos ir pradėjau ūkininkauti. O ką - mano sveikata puiki, visus "robinzonus" be didesnių pastangų nugalėčiau! O tie, kurie nieko nemoka įsigyja Versačės kostiumą, apsišlaksto brangiais kvepalais ir įsivaizduoja esantys vos ne pasaulio viešpačiai! Mane prajuokino, kai etikos komisija pareiškė nepasitenkinimą, kad Seimo rūmuose nusikeikiau. Savo tvarte negalėčiau keiktis - tik ne Seime! Beje, vardan teisybės Seime kitam ir į snukį užvežti nepabijočiau.
- Ir vėl nukeliavome į politiką. Tai kokios tos jūsų kiaulaitės - vegetarės ar "kombikorminės"?
- Tikrai, galiu pasigirti, jog mano auginamų kiaulių mėsa - pati kokybiškiausia ir ekologiškiausia. Todėl, kad kiaulės šeriamos ne tik cheminiais milteliais, bet, kaip sakai, ir vegetariniais produktais - žole, žiemą gauna bulvių. Svarbiausia, kad tos žolės ir bulvės - iš mano paties laukų!
- Kas čia svarbaus?
- Garsioji vaistažolių žiniuonė Šinkūnaitė yra sakiusi, jog veiksmingiausios tos žolelės, kurios rinktos iš gimtinės laukų, iš tų vietų, kuriose vaikystėje bėgiojai. Mano kiaulės kaip tik ir šeriamos tokia žole!
- Vadinasi, jūsų kiaulės superbrangios?
- Šiemet dvi papjovėm pardavimui. Šūdas išėjo - geriau būtume pardavę gyvas. Pažįstamiems neapsimoka parduoti - geriau jau turguje pastovėti.
- Ką dar, be kiaulių, auginate?
- Aštuonis galvijus - karves ir jaučius, tris avis. O vištų net nežinau kiek - kiekvienoj pakampėj galiu ant kiaušinio užlipt. Tiesa, dar turiu istorinį kalakutą! Na, tą, kurį jau du kartus per televiziją rodė!
- Tik tuo sparnuotis ir įžymus?
- Tai mano radijo siųstuvas ir imtuvas! Per jį palaikau ryšius su Putinu ir Lukašenka! Kad saugumas nesuprastų, kalakutas mano perduotus žodžius jiems sava kalba suburbuliuoja! Tai tiesiog unikalus paukštis! Jei mano kalakutą turėtų amerikiečiai, iškart bin Ladeną sučiuptų!
- Tai gal pasiūlykit - Amerika tiek milijonų už pagalbą siūlo!
- Jokiu būdu. Nėra įrodymų, kad tikrai bin Ladenas tuos teroro aktus suorganizavo. Mano nuomone, amerikonai tiesiog nori pagyvinti karinę pramonę - dėl to ir užpuolė Afganistaną. O Lietuva - irgi iš paskos! Pataikaujame Amerikai, nors, kaip ir už Jugoslavijos subombardavimą, ją smerkti turėtume! Dar gražiau - su džiaugsmu triūbijame, kad Lietuva - pirmoji Europoje valstybė, į kurią pateko juodligės užkratas! Didesnio absurdo nesugalvosi!
Šlykštu, kai lietuvio baudžiauninko dvasia ir bailumas bandomi pateikti kaip politinis respektabilumas! Savo gyventojų reikia žiūrėti, saviems padėti - šitiek nužudoma ar patys nusižudo, o ne amerikiečiams paramą reikšti. Nusispjaut Amerikai ta Lietuvėlė.
- Bet juk prezidentas Valdas Adamkus Amerikoje buvo sutiktas gan šiltai...
- Ką čia šneki! Lietuvos prezidentas ne Adamkus, o Violeta Gaižauskaitė! Ką girdime pasisakant rimtesniais klausimais - tik Violetą! O Adamkus paprasčiausia džiaugiasi šilta vietele, kur nors užsienyje pareiškia, kaip Lietuva kovoja už taiką ir smerkia terorizmą - viskas! Ką jis daugiau padarys - tokiam amžiuj tik į miegą traukia! Tikras prezidentas turėtų trenkt kumščiu į stalą, nusikeikt ir pareikalaut, kad per tris dienas vienos ar kitos problemos neliktų. O dabar - ateina premjeras ar kitas valdininkas į Seimą ir pradeda aimanuoti - yra problemų... Tai velniam užimi vietą, jei tų problemų nepajėgi išspręsti? Apkniso "Telekomas", dar daugybė tų vadinamųjų strateginių investuotojų. O kokia Lietuvai nauda iš "Mažeikių naftos"?
- Gal naudos turėjo atskiri asmenys?
- Netikiu, kad kas nors valdžiai kyšius dalintų - kam duot kyšį, jei durnių ir taip galima apmauti!
- O, kad ją bala tą politiką - ir vėl apie žemės ūkį pamiršome. Minėjote, kad turite nemažą bandą karvių. Tai turbūt ir reprodukcija tenka užsiiminėti?
- Najau! Tam turiu jaučius - čia jų pareiga. Nors kai kada, teisybė, kviečiuosi ir sėklintojus. Kai prieauglį planuoju pardavimui, mėsai.
- O ką pats labiau mėgstate - jautieną ar kiaulieną?
- Kiaulieną. Nešvari? Taigi paskerdęs numazgoji!
- Pats skerdžiate ar samdote pagalbininką?
- Pats. Kiaulę paskersti lengviau, o ruošdamasis pjauti avį, prieš tris dienas imu vaikščioti kaip nesavas. Labai sunku tokiam darbui nusiteikti. Kiaulė dar nors priešinasi, žviegia, o avelė neišleidžia jokio garso... Būna labai gaila - myliu savo gyvuliukus.
- Su meile juos ir valgote?
- Ką padarysi - Dievas žmogų irgi myli, bet vis tiek mirti pasiunčia.
- Esate praktikuojantis katalikas?
- Hm, sovietų laikais tikrai dažniau į bažnyčią nueidavau. Kad tie klebonai man - lyg verslininkai. Už pinigus aiškina, kaip mylėti Dievą. Dar labiau į verslą pasinešę didieji bažnyčios hierarchai - ir taip nemažai turėdami, dar reikalauja kažkokį turtą sugrąžinti. Aš jiems taip pasakyčiau: nori gerai gyvent - augink, kaip aš, jautį, kiaules, dirbk žemę, o ne bobučių pensijas švaistyk!
- O žemės ar daug turite? Ką sėjate, kas laukus apdirba?
- Apie 30 hektarų. Sodinu bulves, sėju grūdus. Turiu "Belorusą", todėl daug darbų nudirbame aš arba sūnus. Javų derlių nuima samdomas kombainininkas. Ne, ne šnapsu užmoku - pinigais. Tų, kurie už darbą ima svaigalais - nemėgstu. Paskui reikia kartu gerti.
- ...ir kitądien galvą skaudena?
- Nežinau, kas yra galvos skausmas! Nors ir iki žemės graibymo prisisiurbčiau, du puslitrius prasčiausio pilstuko išgerčiau - jokios blogos reakcijos! Kaip rusai sako - pju vsio, što gorit, jabu vsio, što ševelitsia...
- Linkiu nepavargti!
Maloniai bendravo V. Grigaliūnienė
