Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kovo 21-osios naktį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai sulaikė iš Lenkijos į Lietuvos teritoriją įvažiavusį BMW markės automobilį, kurį vairavo 51 metų kaunietis Antanas Kucavičius. Šalia sėdėjo buvusi vyriškio žmona. Šio automobilio laukę pareigūnai jį iškart pradėjo pjaustyti.
Netrukus ertmėje už dujų bako buvo aptikta įrengta slėptuvė, kurioje rasta 12,5 kilogramo kokaino. Slėptuvė buvo užvirinta ir nudažyta. Jeigu iš anksto nebūtų buvę žinoma, kur ji įrengta, greičiausiai būtų tekę supjaustyti visą automobilį. Lietuvos pareigūnai tokį kiekį kokaino surado pirmą kartą. Paaiškėjo, jog narkotiko grynumas - net 92,3 procento. Paprastai prieš parduodant jis atskiedžiamas. Rinkoje vienas gramas šios narkotinės medžiagos kainuoja apie 300 litų, tad galima nesunkiai suskaičiuoti, kokia yra šio krovinio vertė...
Vienas po kito keliauja už grotų
Iškart buvo sulaikytas BMW vairuotojas bei jo buvusi žmona. A. Kucavičius neigė ką nors žinojęs apie automobilyje paslėptą narkotikų krovinį. Jis tikino parvykstąs iš Vokietijos, kur ieškojęs automobilio savo buvusiai žmonai. Tačiau iš tiesų šis krovinys paimtas Olandijoje. Į minėtą šalį jis atgabentas iš Pietų Amerikos. Koks butų buvęs tolesnis krovinio likimas - galima nesunkiai nuspėti. Manoma, jog dalis jo būtų nusėdusi Lietuvoje, kita - iškeliavusi į Rusiją. Po kelių dienų teismas A. Kucavičių leido suimti 3 mėnesiams, o jo buvusią žmoną Romualdą Kucavičienę (47 m.) - 10 parų.
Netrukus po kitos specialios saugumiečių operacijos už grotų atsidūrė kelios Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybės - "daktarų" grupuotės senbuvis 53 metų Alvydas Viktoras Laurinavičius (Luras) bei dvejais metais jaunesnis Egidijus Abarius (Goga). Jie suimti trims mėnesiams. Trečiojo pareigūnus sudominusio, Henriko Daktaro giminaičio bei Kauno "Daktarų" gaujos autoriteto Deivido Ganusausko (Mongoliuko), pareigūnai nesurado. Jo paieška kol kas nepaskelbta. Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnų prašymu, be anksčiau paminėtųjų, suimti dar ir šie kauniečiai: Stasys Uska (45 m.), Kęstutis Dziadaravičius (35 m.) bei Liudas Kleinauskas (51 m.). Visiems jiems inkriminuojamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu.
- Lenkiu galvą prieš saugumo pareigūnus (prieš muitinės kriminalinę tarnybą - taip pat), - komentuodamas minėtų operacijų rezultatus kalbėjo viešosios įstaigos "Socius sanus" vadovas Edvardas Leonavičius. - Be jokios abejonės, tai nepaprastai kruopštaus ir sudėtingo metus trukusio darbo rezultatas. Ir tai ne pirmas kartas, kai šie pareigūnai padaro rimtą darbą. O kiek skepticizmo buvo prieš 10 metų... Per pastaruosius kelerius metus jie sudavė rimtą smūgį kontrabandininkams bei narkotikų prekeiviams.
"Socius sanus" - viešoji įstaiga, bandanti kovoti su narkotikų platinimu netradiciniais būdais. Į savotišką klubą susibūrę keli verslininkai bando užkirsti narkotikams kelią į mokyklas, analizuoja teisėsaugininkų darbą.
Viešosios įstaigos vadovo įsitikinimu, nors sulaikyti "Daktarų" klano nariai kriminalinėje hierarchijoje užima gana aukštas pozicijas, jie nėra pagrindiniai veikėjai platinant narkotikus. Už šių asmenų stovi korumpuoti pareigūnai, kurie visa tai dengia ir finansuoja.
50 000 kvaišalų vergų
Ši operacija šiek tiek apnuogino narkotikų biznio procesus. Norint išsiaiškinti tikslesnę situaciją, pakanka žinoti, kokie pinigai cirkuliuoja šio verslo apyvartoje čia, Lietuvoje. E. Leonavičiaus teigimu, per dieną nelegaliai "apsisuka" maždaug 2 milijonai litų (tai skaičiuojama Lietuvos gatvės kainomis). Oficialiai deklaruojama, jog Lietuvoje yra 4 500-5 000 narkomanų, tačiau šį skaičių iš tiesų reikėtų dauginti iš dešimties. Vadinasi, turime 50 000 narkomanų. Per dieną vienas narkomanas vidutiniškai išleidžia apie 50 litų. Štai ir visa aritmetika...
Šiuo metu populiariausi yra kelių kategorijų narkotikai. Pirmajai priklauso sintetiniai narkotikai, antrajai - visokios "širkos", kurių didžiausia apyvarta sukasi čigonų tabore. Brangiausias yra kokainas. Beje, prisiminus ką tik į Lietuvą atgabentą ir sulaikytą krovinį tenka konstatuoti, jog deklaruojama kaina - apie pusketvirto milijono litų - galėtų būti didmeninė, nes kokainas labai grynas, o jį atskiedus 12 kilogramų gali virsti 18. Atitinkamai keistųsi ir galutinė vertė... Šis narkotikas atgabenamas iš Pietų Amerikos. 90 procentų jo į Lietuvą patenka iš Olandijos. Tai tranzito šalis, kurios įstatymai labai liberalūs. Jos valdžia dėl to kritikuojama, tačiau tai situacijos nekeičia. E. Leonavičiaus tvirtinimu, Lietuvoje taip pat kai kurie lobistai bandė "prastumti" įstatymą, kuris mūsų šalyje įteisintų (legalizuotų) lengvuosius narkotikus. Mūsų šaliai toks įstatymas taptų tikra katastrofa.
Lietuvai - rytų kryptis
Šiuo metu sintetinių narkotikų gamyba Lietuva jau lenkia Lenkiją. O juk nuo 1991-ųjų iki 1997-ųjų lenkai pirmavo pasaulyje. Dabar, skaičiuojant ne pagal kvaišalų pagaminimo kiekį, o pagal gyventojų skaičių, lietuviai jau lenkia lenkus. Dalis Lietuvoje pagaminto nuodo lieka "savai rinkai", dalis iškeliauja į Skandinaviją, Rusiją, kitas posovietines šalis. Į Vakarų Europos šalis tiekti Lietuvoje pagamintus sintetinius narkotikus nėra prasmės, nes tiek lenkai, tiek ta pati Olandija sugeba jais visiškai aprūpinti visą Vakarų Europą. Ši struktūra labai tvirta, gerai veikianti. Tiesa, vieną kitą tinklą pavyksta "apardyti", tačiau bendra sistema vis tiek veikia. Kada pavyks "išvalyti" šalį nuo šio nuodo - pasakyti sunku. Tiesiog pernelyg sudėtinga.
Kiti narkotikai - heroinas, hašišas - patenka iš Afganistano, Pakistano, Tadžikistano, Uzbekistano, Kazachstano. Kaip tik šios šalys yra pagrindinės jų augintojos. Žinant šių valstybių politinę situaciją, galimybes, tampa aišku, jog iš tenai minėti narkotikai plūsta visiškai nekontroliuojamai.
Šaknys įleistos. Neišrausi
Nuo kada narkotikai pradėjo plisti? Šių skaudžių procesų ištakomis galima laikyti 1993 - 1994 metus, kuomet prasidėjo liūdnai pagarsėję aukcionai - parduotuvių, gamyklų ir t. t. privatizavimas. Kaip vyko tie aukcionai, dabar niekam nėra paslaptis. Sakykime, aukcionas skelbiamas 12 valandą. Vienuoliktą susirenka jame dalyvauti ketinantys verslininkai, kriminalinių struktūrų ("šeimų") atstovai ir nusprendžia, kas turi laimėti. Viskas vyksta paprastu principu - tikrosios ir tariamosios pirkinio kainos skirtumas nusėda "žulikų" kišenėse, o po valandos aukcionas tampa tik formaliu susirinkimu, kai pakeliamos rankos ir objektas parduodamas už minimalią kainą, ją pakeliant tik 2 procentais. Taip "šeimos" susikūrė labai stiprų materialinį pagrindą. Kaip tik tuo metu susiformavo nusikalstami ryšiai tarp tuometinių pareigūnų ir kriminalinių struktūrų.
Šaltinių teigimu, tuo metu Laikinojoje sostinėje aktyviai veikė apie 30 gaujų (jas galima vadinti "šeimomis", "brigadomis", "organizacijomis" ir t. t.). Kiekvienoje iš jų dalyvavo apie 50 žmonių (kartu su smogikais), taigi, reikėjo išmaitinti kelis tūkstančius "žulikų". Kaip vertinti jų sugebėjimus? Dauguma jų buvo sportininkai, dalį savo gyvenimo kalėjimuose praleidę asmenys ir t. t.. Bendras tokių asmenų intelekto koeficientas buvo visiškai menkas - jie sugebėdavo savo tikslą pasiekti tiktai jėga.
Pinigų šaltiniui pradėjus sekti, imta galvoti, iš kur jų gauti. Sprendimai gimė gana greitai - tapo aišku, jog pasakišką pelną gali duoti narkotikų biznis. Imta kurti sistema, kuri netrukus pradėjo funkcionuoti. Juk šiek tiek protingesni kriminalinio pasaulio atstovai turėjo vienokių ar kitokių ryšių Rusijoje ar Užkaukazės respublikose, kiti - kontaktų Lenkijoje, Olandijoje (pavyzdžiui, Mongoliukas, kaip teigia šaltiniai, kurį laiką gyveno kaip tik Olandijoje). Tada jie pradėjo kooperuotis, jungtis į bendrą veiklą. Sakykim, vieni galėjo narkotikų atvežti iš Vakarų, kiti juos išgabenti į Rytus. Taip ir atsirado kriminalinio narkotikų verslo užuomazgos. Mūsų kalbintų pašnekovų teigimu, be jokios abejonės, viskas buvo daroma ne be priedangos, konkretiems pareigūnams, kurie už tai gaudavo atlygį, palaiminus.
Didelį pelną duoda ne tik sintetiniai narkotikai, bet ir opiatai
Štai vienos jaunos 14-metės čigonaitės pateikta schema. Jos tvirtinimu, pagrindinę žaliavą - aguonas - suneša vadinamieji "zombiai" - patį dugną pasiekę asmenys, dirbantys už dozę, miegantys patvoriuose. Praktiškai jie čigonams aguonas neša nemokamai. Cheminės priemonės taip pat perkamos už minimalius pinigus, o paskui tas pats "zombis" čigonui kvaišalus išverda šio namuose. Įsivaizduokime: vienos dozės savikaina yra 1 litas, o čigonas už ją gauna 10. Lygiai taip pat yra ir su amfetaminu. Norint pagaminti kilogramą amfetamino, reikia išleisti 700-800 eurų, o gatvėje viena dozė kainuoja 20-30 litų. Išleidęs 700-800 eurų, narkotikų prekeivis uždirba 1 000 (tai didmeninės prekybos kaina), o gatvėje perparduodant tas pats kilogramas kainuotų jau 9 000-10 000 eurų. Tiesa, su kokainu yra kiek kitaip, nes jam reikalinga speciali rinka. Tokiais dalykais "žaidžia" dalis verslininkų, nežinodami, kur veda toks kelias... Sakykime, Olandijoje kilogramas kokaino nuperkamas už 25 000-30 000 eurų, o čia parduodamas maždaug už 200 000 litų. Pinigai didžiuliai, jų turint atsiranda galimybė nupirkti bet kurį pareigūną, o susivienijus keliems klanams inicijuoti palankių įstatymų atsiradimą. Mūsų jau monėtos "Socius sanus" nariai pastaruoju metu pradėjo analizuoti Vilniaus apygardos bei apylinkių teismų nuosprendžius prekiautojams narkotikais. Iš tiesų, ne vienas iš jų kelia šypseną, kuomet narkotikų prekeiviai gauna alternatyvias laisvės atėmimui bausmes - savaitgaliais atlieka areštą, o nuo pirmadienio iki penktadienio vėl prekiauja...
"Akistatos" korespondentai, rašydami reportažus iš teismų, irgi yra susidūrę su panašia situacija. Vienas teismas už parduotą šimtą gramų aguonų nuteisia 8 metų laisvės atėmimo bausme, o kitas už gerokai didesnį sintetinių narkotikų platinimą skiria lygtinę bausmę. Su panašiais nuosprendžiais esame supažindinę Seimo narį A. Sakalą, tačiau puikiai suprantame, kad ir jis nieko negali padaryti, nes teismai pas mus kaip Indijoje karvės - neliečiami. Juos pajudinti gali nebent "blakių" visur prikaišiojęs M. Laurinkus.
Kitame numeryje: Viešosios įstaigos vadovas E. Leonavičius pasakoja apie tai, kaip buvo bandoma su juo susidoroti. Įdomiausia, kad Kauno teisėsaugininkai ir nusikaltėliai dirbo ranka rankon.
