• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime vėl kyla diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų, o tų diskusijų fonas toks, kad nejučiomis kyla mintis, jog valdančioji dauguma nelabai žino, kaip tuo klausimu elgtis. Norėtųsi pasielgti taip, kad piliečiams būtų iš pažiūros lyg ir gražus sprendimas, bet dar labiau norisi ir savai partijai garantuoti patikimą kelią į vietos valdžią.

REKLAMA
REKLAMA

Logiškai mąstant, visos tos Seimo valdančiųjų kalbos apie tiesioginius mero rinkimus neturi jokios naudos demokratijos plėtrai Lietuvoje. Pirmiau mums reikia atrasti būdus, kaip šalyje ir savivaldoje įvesti daugiau tvarkos bei teisingumo, ir tik tada pradėti mąstyti apie tiesioginius mero rinkimus. Jeigu išrinktume tiesiogiai merą dabar, esant tokiai bedantei teisėtvarkai, tai visas valdžios grandis apėmusį korupcinį virusą tik dar sustiprintume. Mero Artūro Zuoko nepajėgia išklibinti net jį išrinkusi taryba, kurioje jis, bent formaliai matematiškai skaičiuojant, nebeturi daugumos palaikymo. Tačiau bent aiškus kelias tam yra. Yra ir viltis, kad gal taryba atsikvošės ar liberalai susipras, kad nebūtina kartu su lyderiu lėkti į nebūtį. Kas būtų, jei toks piarinis adolfėlis būtų išrinktas tiesiogiai ir dar jis turėtų didesnes galias tiesiogiai vadovauti administracijai? Rubikoninės istorijos mums tada beliktų kaip „gero administravimo“ prisiminimas.

REKLAMA

Mūsų savivalda iš tikrųjų yra taisytina. Tačiau taisytina visų pirma suteikiant kuo daugiau teisių žemesniosioms grandims, decentralizuojant valdymą, mažinant išsikerojusį biurokratizmą, naikinant nereikalingas kliūtis verslui ir piliečiams. Tas darbas yra sunkus ir reikalauja vadybos žinių. Kai jų trūksta, tada visada kyla noras „teisingiau“ sustatyti valdžios orkestro kėdes, nes neišmanant ima atrodyti, kad valdžios orkestras taip bjauriai blefuoja tik todėl, kad netinkamai į kėdes susėda orkestrantai. Tačiau sodinimo būdas čia mažai kuo dėtas. Į tas kėdes reiktų susodinti kitus žmones, turinčius idėjų, padorumo ir reikiamos patirties bei žinių. Tačiau ar mes, būtent mes – rinkėjai – jau mokame atpažinti baltaveidžius saldžiabalsius apgavikus nuo nelabai išvaizdžių, bet padorių žmonių? Jei mokame, tai gal ir laikas rinkimų sistemą keisti, jei ne – tai geriau jos nelieskime, kad neturėtume didesnių ir jau visai nebepakeičiamų, dar didesnių problemų prisidirbusių ponų.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl prieš imantis rinkimų sistemos pakeitimų, mums reikia pasiekti didesnę tvarką mūsų ir valdžios galvose. Būtina sutramdyti ir korupcijos siautėjimą. Korupcijos indeksas auga, investicijos į šalį ir į visus miestus mažėja. Valstybė ir savivaldybės jau išnaudojo stichiško augimo galimybes. O greta to ekonomikai didelį poveikį daro protekcionizmas. Akivaizdu, kad tolesnei verslo plėtrai reikia tikslingos plėtros programos, intensyvių diskusijų šiuo klausimų, projektų ir darbų. Lietuva, turėdama mažiausius mokesčius, pigią darbo jėgą, neturėtų būti ES gale pagal investicijas. Bet yra, nes korupcinė sistema išbaido vakarietiško mentaliteto investuotojus. Net Lietuvos kapitalas ima bėgti iš šalies. Gebėjimas paramstyti „draugiškas“ įmones ir visai nepaisyti visų kitų gausių įmonių poreikių žlugdo miesto ir šalies ekonomiką ir tai mes kuo toliau, tuo labiau imsime jausti. Laukti nebegalime, reikia taisyti padėtį. Ir visų pirma taisyti savivaldybėse labiau atsiejant politinę valdžią nuo administracijos. Per tai galima priversti politikus užsiimti tuo, kas jiems pridera daryti, bet ko jie nedaro ir vis dar nelabai moka daryti: strateguoti, formuoti savivaldybių politiką ir griežtai kontroliuoti administraciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva ir jos savivaldybės turi sulaukti naujos kartos politikų ir vadovų, kurie išmano valdymo meną. Vienas klasikas yra pasakęs, kad „nėra blogai gyvenančių valstybių, yra blogai valdomos valstybės“. Tas pasakytina ir apie savivaldybes. Rinkimų sistemos pakeitimai nei politikams, nei administracijai proto nepridės. Pažiūrėkime į Slovėnijos sostinę Liublianą. Jokių dangoraižių, jokio išoriško pamaiviškumo, jokios pompastikos. O juk tai sostinė šalies, kuri dabar iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių padarė didžiausią šuolį. Tas pats buvo su Airija ir jos sostine Dublinu, kuriame nerasime aukštesnio namo kaip penkiaaukštis, bet būtent ši šalis ir šis miestas per penkiolika metų iš skurdžiausių Europos atsilikėlių tapo jos lyderiais. Stebimės tokiais pavyzdžiais, kalbame apie „stebuklą“. Tačiau viskas buvo pelnyta nuosekliu darbu, susitelkimu ūkiui ir gyventojams svarbiausioms problemoms, o ne primityviai ir pagyrūniškai puošybai ir palmėms, kur jos niekada neaugo ir neaugs. O ką mes turime? Viskas atvirkščiai. Didžiuojamės turį porą Amerikos provincijos vertų dangoraižių, bet pabandykite daugiabučio kieme pastatyti automobilį arba žiemą išvažiuoti iš to kiemo. Pereikite nusiaubtas teritorijas, laiptines. O kaip nesinervinti kamščiuose, jei vyksti į darbą ne iš Užupio, bet iš blokinių miegamųjų rajonų? Vilnius yra susitraukęs iki centro. Tas pats, jei ne dar blogiau, darosi ir kituose miestuose, rajonuose.

Tad kuo čia dėta rinkimų sistema, jei Lietuvai reikia gebančios realų darbą dirbti valdžios?

„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų